Kultūros paveldo departamento Vertinimo taryba pradėjo tikslinti Kryžių kalno vertingąsias savybes. Jos ekspertų posėdyje dalyvavo ir nuomonę dėl šio objekto išsakė Šiaulių Vyskupijos Kurijos kancleris, prof. Dr. Paulius Subačius, Šiaulių vyskupo kancleris kun. Evaldas Alūza ir Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas.
Buvo pristatytos kultūros paminklo Kryžių kalno siūlomos vertingosios savybės ir teritorijos ribos. Jas pasiūlyta padidinti nuo 4,5 ha iki 5,3 ha. Ribos didinamos dėl to, kad sutapdinamos su Registro – kadastro sklypų ribomis.
Taip pat siūlyta suformuoti saugomą kompleksą, kuris susidėtų iš 125 kryžių. Šiuo metu Kultūros vertybių registre yra įrašyta 53 kryžiai kaip atskiri saugomi objektai.
Pasak P. Subačiaus, toks kompleksas būtų klaida, nes ši vieta visada buvo gyva ir nuolat besikeičianti, tad itin griežti apsaugos reikalavimai sugriautų Kryžių kalno sakralinį unikalumą: neleidžiant kabinti rožinių, kalti mažų kryželių, būtų pažeista natūrali jo raida.
Oficialiai šis kultūros paminklas vadinamas Jurgaičių, Domantų piliakalniu su gyvenviete. Posėdžio metu kilo diskusija, ar pavadinimas ir toliau turėtų likti akcentuojantis piliakalnį, ar plačiajai visuomenei geriau žinomą Kryžių kalną.
Išklausiusi ekspertų ir posėdžio dalyvių nuomonių, Vertinimo taryba nutarė pritarti teritorijos ribų sutapdinimui su Registro – kadastro įmonės sklypų ribomis bei parengti apskaitos dokumentaciją esamiems pavieniams Kryžių kalno objektams nefomuojant komplekso. Kultūros paminklo pavadinimą nuspręsta pakeisti į „Kryžių kalnas – Jurgaičių, Domantų piliakalnis su gyvenviete“.
Saulės mūšio metu ten buvo žiemgalių (Jurgaičių k.) pilis, todėl būtina lietuvių priešų išmįslus panaikinti ir atkurti žiemgalių paveldą.