Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, vykdydamas Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą, tiria, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose, nagrinėja gyventojų mitybos įpročius ir, atsižvelgdamas į šių tyrimų rezultatus, teikia patarimus kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį. Gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą. Tai pabrėžiama labai svarbiuose tarptautiniuose dokumentuose: Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei Pasaulio sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje.
Natrio vaidmuo hipertenzijos išsivystyme
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per didelis suvartojamos druskos kiekis gali būti pirminės arterinės hipertenzijos, kuria serga 80–90 proc. žmonių, sergančių arterine hipertenzija, priežastis.
Pagrindinės druskos sudedamosios dalys yra natrio ir chloro jonai. Tam tikras kiekis šių elementų yra būtinas žmogaus organizmo skysčių ir rūgščių-šarmų balansui palaikyti. Natris kartu su kaliu turi labai didelės reikšmės medžiagų pernešimui į ląstelę ir iš jos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis fiziologinis natrio poreikis yra 230–460 mg per dieną (1). Tačiau per didelis natrio kiekis sutrikdo organizmo skysčių pusiausvyrą, padidėja kraujo plazmos tūris, o tai sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą.
Inkstai dalyvauja reguliuojant kraujo spaudimą kontroliuodami išskiriamo į šlapimą vandens ir natrio kiekį. Yra keletas mechanizmų, kaip inkstai atlieką šių medžiagų reguliaciją. Pavyzdžiui, padidėjus kraujo tūriui, padidėja kraujo spaudimas ir tuo pačiu inkstų perfuzija ir inkstuose suintensyvėja filtracija. Tai sąlygoja padidėjusį vandens ir natrio šalinimą per inkstus. Sutrikus šiai inkstų funkcijai, sumažėja vandens ir natrio šalinimas inkstų pagalba, todėl padidėja kraujo tūris. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad padidėjus kraujo tūriui, padidėja ir kraujo spaudimas, nes padidėja širdies išmetimo jėga, kadangi širdis išstumia daugiau kraujo tuo pačiu metu (2).
Padidėjusio kraujo spaudimo poveikis mūsų sveikatai
Remiantis Europos kardiologų draugijos suaugusiųjų kraujospūdžio lygmens klasifikacija, hipertenzija diagnozuojama, kai arterinis kraujo spaudimas yra 140–159/90–99 (sistolinis/diastolinis). Arterinė hipertenzija yra susijusi su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, kairiojo širdies skilvelio hipertrofija bei šlapimo išskyrimo sistemos ligomis, taip pat tokiais kraujotakos sutrikimais kaip galvos smegenų insultas (4). Be to, yra paskelbta mokslinių tyrimų, kuriais nustatyta teigiama koreliacija tarp suvartojamo natrio kiekio ir kairiojo širdies skilvelio hipertrofijos net ir tuomet, jei žmogui nenustatyta hipertenzija (2). Per didelis kiekis su maistu gaunamo natrio taip pat glaudžiai susijęs su skrandžio vėžiu, inkstų akmenlige, osteoporoze, astma ir nutukimu (3).
Žinoma, druska nėra vienintelis pirminę arterinę hipertenziją sukeliantis veiksnys, tam taip pat turi įtakos antsvoris, fizinis aktyvumas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt. veiksniai. Tačiau per didelis druskos kiekio suvartojimas yra būtent tas veiksnys, kurį kiekvienas galime nesunkiai kontroliuoti ir taip sumažinti tikimybę išsivystyti ligoms, kurių atsiradimui įtakos turi per didelio druskos kiekio suvartojimas.
Ypač dideliam druskos suvartojimui yra jautrūs vaikai, nes jie itin greitai pripranta prie sūraus skonio, todėl vis didina suvartojamos druskos kiekį, o tai turi įtakos padidėjusio kraujospūdžio išsivystymui tiek vaikystėje, tiek suaugus.
Mokslinių tyrimų rezultatai
Suvartojamo druskos kiekio sumažinimo teigiamas poveikis sveikatai yra įrodytas moksliniais tyrimais. Nustatyta, kad sumažinus druskos suvartojimą, sumažėja ir kraujo spaudimas. 2001 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone, buvo atliekamas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti dietos su skirtingu natrio kiekiu ir dietos, kurioje būtų gausu daržovių ir mažai riebalų, poveikį žmonėms, turintiems hipertenziją ir turintiems normalų kraujo spaudimą. Tyrimo metu tiek žmonėms su hipertenzija, tiek tiriamiesiems, kurių kraujo spaudimas buvo normalus, sumažinus suvartojamos druskos kiekį, kraujo spaudimas sumažėjo, geresnis kraujo spaudimo mažinimo efektas buvo nustatytas tiems žmonėms, kurie vartojo ne tik mažiau druskos, bet taip pat jų dietoje buvo daugiau daržovių, vaisių ir mažiau riebalų (7). Todėl siekiant užtikrinti gerą sveikatą, reikia ne tik rinktis mažiau druskos turinčius produktus, bet ir nepamiršti laikytis kitų sveikos mitybos principų.
Koks suvartojamos druskos kiekis nekenkia sveikatai?
Druska yra maisto pasirinkimo piramidės viršūnėje, o tai reiškia, kad šį produktą reikėtų valgyti tik labai mažais kiekiais ir rečiau. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną (tai yra šiek tiek mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis druskos), siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Į šį druskos kiekį įskaičiuojama tiek papildomai pagardinti jau pagamintus patiekalus naudojama druska, tiek druska, kuri naudojama maisto produktų gamybos metu.
Sumažinus druskos suvartojimo kiekį nuo 10 iki 5 g per dieną, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybė sumažėtų 17 proc., o insulto tikimybė sumažėtų net 23 proc. (19).
Kiek druskos suvartoja Lietuvos gyventojai?
Europiečiai vidutiniškai per dieną suvartoja 8-11 g druskos (9) ir tai gerokai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą kiekį.
Lietuvos gyventojų suvartojamas druskos kiekis ne daug skiriasi nuo kitų Europos šalių gyventojų. Remiantis Respublikinio mitybos centro atliktais Lietuvos suaugusių gyventojų faktinės mitybos bei mitybos ir gyventojų įpročių tyrimais, 1997 m. Lietuvos gyventojai vidutiniškai natrio per parą suvartojo 4,3 g. Perskaičiavus natrio kiekį į druskos, gauname, kad Lietuvos gyventojai per parą suvartojo vidutiniškai apie 10,75 g druskos. 2007 m. druskos suvartojimas buvo šiek tiek mažesnis (8,75 g), tačiau vis tiek viršijo rekomenduojamą suvartojamos druskos kiekį. Tiek 1997 m, tiek 2007 m. vyrai druskos suvartojo daugiau nei moterys (atitinkamai vyrai suvartojo 12,25 g ir 10,75 g, moterys – 11,75 ir 7 g druskos per parą).
Viena iš priežasčių, kodėl per daug suvartojame druskos yra ta, kad dalis žmonių sūdo patiekalus jų net neparagavę. 2007 m. Suaugusių Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos bei mitybos ir gyvensenos įpročių tyrimo duomenimis, niekada nesūdo valgydami jau pagamintus patiekalus 40,7 proc. respondentų (1997 m. – 47,2 proc.), truputį, jei maistas nepakankamai sūrus, sūdo 52,3 proc. (1997 m. – 45 proc.) ir beveik visada, net ir neragaudami, sūdo 6,6 proc. respondentų (1997 m. – 7,0 proc.). Vyrai statistiškai reikšmingai dažniau negu moterys sūdo tiek jį paragavę, tiek jo net neragaudami.
Koks sergamumas kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje?
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2009 metais kas antras gyventojas Lietuvoje mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. 2010 m. pagrindinė vyrų ir moterų mirties priežastis taip pat buvo kraujo apytakos ligos (47 proc. vyrų ir 65,5 proc. moterų mirties priežastis). 2010 m. užregistruoti 356,2 su kraujotakos sistema susiję susirgimai tūkstančiui gyventojų ambulatorinę pagalbą teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose.
Įvertinus per didelį Lietuvos gyventojų suvartojamos druskos kiekį (jis beveik dvigubai didesnis, nei yra rekomenduojama) ir atsižvelgus į itin didelį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, galime daryti išvadą, kad Lietuvos gyventojams būtina sumažinti suvartojamos druskos kiekį.
