Balandžio 20-22 dienomis Vakarų Ukrainos mieste Podolės Kamenece vyks pirmąsis tarptautinis istorinis festivalis „Porta Temporis“ (Laiko Vartai) skirtas Mėlynųjų vandenų mūšio 650-toms pergalės metinėms atminti.
Šios šventės dalyviai matys karinės palapinių stovyklos atkūrimą, fortifikacinio paminklo „Ruska Brama“ (Rusinų Vartai) šturmą, viduramžių amatininkus, geriausių lankininkų varžytuves, gatvės teatrų pasirodymus, šviesos lazerių šou viduramžių tema, unikalius ugnies spektaklius, išgirs XIV-XV amžiaus muzikinius kūrinius, regės profesionalius choreografinius pasirodymus ir galės įsijungti į juos patys. Visų šventinių renginių pagrindą sudarys įvykiai, kurie vyko Podolėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais.
Šventės rengėjai skelbia, kad vienas pagrindinių šio festivalio siekių yra gilintis į Ukrainos valstybingumo ištakas, suvokti ir įvertinti didvyrišką Podolės gyventojų praeitį. Todėl festivalio obalsiu skelbiamas šūkis: „Ave temp us! Ave homo! Ave Podolia” („Šlovė Laikui! Šlovė Žmogui! Šlovė Podolei!”).
Iš Lietuvos į šią šventę žada vykti Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, yra pakviesti atvykti ir Seimo nariai Julius Dautartas bei Juliui Sabatauskas. Šventėje dalyvaus ir Lietuvos Kultūros ataše Ukrainoje. Vilniaus miesto savivaldybė sutiko būti viena iš šios šventės globėjų, Vilniaus meras Artūras Zuokas planuoja taip pat nuvykti į šventinius renginius. Šventėje ketina pasirodyti ir mūsų vėlyvųjų viduramžių Lietuvos ir Vakarų Europos karybos ir amatų brolija „Viduramžių pasiuntiniai“.
Podolės Kamenecas garsus savo unikaliais istoriniais, architektūriniais paminklais LDK miestas. Vietiniai Podolės Kamenecą vadina septynių kultūrų šalimi, mieste pastatytas šį daugiakultūriškumą simbolizuojantis paminklas. Miesto kultūrinė įvairovė yra nulemta spalvingos miesto istorijos.
Podolės Kamenecas įsikūrė XI-XII amžiuje. 1250 metais jį užgrobė mongolai-totoriai. 1362-aisiais miestas tapo pavaldus Lietuvai. Septynioliktame amžiuje Podolės Kamenecas buvo perduotas Kijevo žinion. 1672-aisiais jį vėl užėmė mongolai-totoriai.1699 metais Podolės Kamenecas atiteko lenkams, 1793 m. – Rusijai.
Miestą supa kanjonu tekanti Smotričiaus upė, uolų aukštis – apie trisdešimt metrų.
Podolės Kameneco gyventojai labiausiai didžiuojasi gynybine pilimi. Kadangi ji nuolat buvo tvirtinama, iki šių laikų išliko įspūdingai plačios sienos. Nuo pilies besitęsiantis tiltas ją lyg sujungia su senamiesčiu. Kaip pasakojo lietuvių delegacijos globėjas Michailas Anosovas, niekas nebuvo jėga užėmęs šios pilies, mongolai-totoriai čia įsigavo tik dėl išdavystės.
Tenka apgailestauti, kad nei Lietuvos valdžia nei kultūrinė visuomenė nerodo didesnio susidomėjimo šia reikšmingą LDK istorijos data. Lietuvos viešojoje erdvėje nepavyko rasti žinių kaip kada ir kur Lietuva žada paminėti Lietuvos ir visos Europos istoriją lemtingai pakeitusį mūšį prie Mėlynųjų vandenų.
Daugiau žinių apie renginį: www.portatemporis.com
Lietuva užsiėmusi VAE statyba, – nėra kada.
Vae!
Mūsų valdžios mentalitetas dar negali apglėbti tų įvykių – nepriaugo iki to lygio. Antra, šiame mūšyje lenkų nebuvo, nes buvo labai dar maža karalystė, todėl Lietuvos valdžia nedrįsta minėti. Salaspilio mūšio minėti mūsų valdžia net nenuvyko, nors Lenkija kartu su Latviais ir Švedais dalyvavo ir pergalės laurus pavogė iš Lietuvos Lenkija, nors jų karių ten nebuvo. Tai tiek apie mūsų valdžią ir šlovingą Lietuvos istoriją.
Tekste užmiršta paminėti, kad Podolės Kameneco pilį pastatė keturi Karijotaičiai – Gedimino vaikaičiai. Jų vardu yra pavadinta pagrindinė Podolės Kameneco gatvė (улица Кориатовичей)