LTJS kviečia paminėti Kauno pilies gynybos 650 metų sukaktį!

Kovo 31 d. 17 val.  Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga kviečia paminėti Kauno pilies gynybos 650 metų sukaktį. Minimo dalyviai kviečiami rinktis 17 val. Kauno pilyje, prie paminklinio akmens, skirto vadovavusiam pilies gynybai didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio sūnui kunigaikščiui Vaidotui.  Renginio programoje baltiški žaidimai, apeigos, dainos.  LTJS kviečia visus kauniečius bei miesto svečius atvykti į renginį ir kartu kurti renginio programą.

Renginyje taip pat dalyvaus Senojo Kauno draugija, VDU baltų klubas, Kauno Alka ir kiti patriotiškai nusiteikę tautiečiai ar organizacijos.

Pilis – stiprybės ir tvirtumo simbolis. Šias savybes puikiai atsipindi Kauno pilis ir jos istorija. Pilis nors ir pries 650 metų buvo nugalėta, bet reikėtų atsiminti ir pasimokyti iš pilies gynėjų, kurie daugiau nei mėnesi aršiai gynėsi prieš modernią, gerai apmokyta ir dešimt kartų didesnę kryžiuočių jėgą. Kauno pilis kiekvienam kauniečiui turi kelti pasidižiavimą ir įkvėpti jėgų, bei tautinės dvasios.

„Mums, kauniečiams, toks paminėjimas yra svarbus ir būtinas puoselėjant lietuviškumą, Kauno miesto svarbumą valstybės kovose už tautos išlikimą. Mūšis už Kauno pilį – tai mūšis už mūsų valstybę, už mūsų namus, už mūsų svajones, už mūsų tikslus, už mūsų ateitį. Ateikite patys, pakvieskite savo draugus ir artimuosius“, – kviečia Rimvydas Žiliukas, Senojo Kauno draugijos pirmininkas.

„Tik reikia nepamiršti, kad kova dėl Kauno pilies dar ir šiandien yra nebaigta“, – primena Senojo Kauno draugijos pirmininko R.Žiliukas. Alkas.lt yra skelbęs nevieną straipsnį apie valdininkų savivalę, neatsižvelgimą į visuomenės nuomonę dėl pilies atkūrimo, kvietimus į protesto eitynes prieš visuomenės mulkinimą…

Didvyriškos Kauno pilies gynybos 650-ųjų  metinių proga Vytauto Didžiojo karo muziejuje iki liepos 7 d. veiks paroda „Kauno pilies gynyba 1362 m.“

Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m., pastatyta XIV a. viduryje, Nemuno ir Neries santakoje. Buvo aptvarinio tipo, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės kiautinės konstrukcijos sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje.

Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo kryžiuočiai. 1361 m. atlikęs žvalgomuosius darbus, Teutonų ordinas pradėjo labai kruopščiai rengti Kauno pilies puolimo planą. Kauno pilies gynybai vadovavo Kęstučio sūnus Vaidotas.

1362 m. kovo mėnesio viduryje ordino kariuomenė drauge su kviestiniais riteriais iš Anglijos, Italijos, Vokietijos laivais atvyko į Kauną. Kovo 29 d. ordino kariuomenė su pagalbininkais apgulė pilį ir atkirto ją nuo bet kokios pagalbos. Kauno pilies apsiaustis tęsėsi daugiau nei dvi savaites.

1362 m. pavasarį lietuviams nepavyko apsiginti nuo puikiai parengto Teutonų ordino antpuolio. Kunigaikščio Vaidoto vadovaujama įgula nepaprastai sunkiomis sąlygomis parodė neeilinę drąsą, ryžtą ir sumanumą, kurį aprašė net priešų kronikininkai. Pilies gynėjai paaukojo gyvybes Tėvynės labui kuriam laikui sustabdydami kryžiuočių veržimąsi į šalies gilumą.

Po apsiausties kryžiuočiai pilį sugriovė. Iki 1368 m. buvo sumūryta antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5–12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai bokštai, du apvalūs, du – keturkampio pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti parako ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys.