Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Moksleivių mintys

I.Petkevičius. Apuolė praeityje ir šiandien

Ignas Petkevičius (8a klasė, Klaipėda), www.alkas.lt
2012-03-29 16:20:49
4
I.Petkevičius. Apuolė praeityje ir šiandien

„Apuolė 854“ | rengėjų nuotr.

Kelionės – mano aistra. Esu apkeliavęs beveik visą Lietuvą, matęs didingų pilių, nuostabių piliakalnių, puikių sodybų, įdomių muziejų… Tačiau šį kartą norėčiau papasakoti apie netikėtai man pačiam atrastą Lietuvos kampelį – Apuolę. Ką Jums byloja šis vietovardis? Jeigu nepažįstate to kampelio, galėčiau pabūti Jūsų gidu, mat vasarai baigiantis dvejus metus iš eilės dalyvavau įdomiuose renginiuose, vykusiuose Apuolės piliakalnyje. Prieš važiuodamas į šventę, pirmiausiai pats pasidomėjau šio krašto istorija ir radau nemažai stulbinančių faktų. Su kai kuriais norėčiau ir Jus supažindinti.

Kadaise, seniai seniai, gyvavo karinga kuršių gentis, kuri buvo negailestingai užkariauta švedų ir ilgai jiems priklausė. Tačiau kuršiams pabodo vergovė – jie sukilo ir išsivadavo. Bet gyventi laisvėje teko neilgai – užpuolė danai. Tačiau kuršiai atsilaikė. 854 m. – kuršiams ypač svarbi data. Tais metais Apuolės gyvenvietę ir pilį užpuolė švedų karalius Olafas su septynių tūkstančių profesionalių karių armija. Mūšis truko net aštuonias dienas, devintąją prasidėjo derybos. Švedams buvo sumokėta didžiulė išpirka auksu ir sidabru, o skaudžiausia tai, jog vergijon atiduota trisdešimt belaisvių.

Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė, esanti dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje, Skuodo rajone. Tai – archeologijos paminklas, istorinis draustinis vaizdingoje Luobos ir Brukio upelių santakoje. Apuolė neoficialiai laikoma lietuviškosios ir latviškosios kuršių žemės sostine, mat XIII a. šis piliakalnis priklausė kuršiams. Jo viršuje stovėjo medinė pilis – tada šis piliakalnis turbūt atrodė dar didesnis. Yra išlikę ir gilaus šulinio pėdsakai, piliakalnio papėdėje tebėra senos gyvenvietės ir kapavietės liekanų. 1928, 1931 – 1932 metais Apuolės piliavietę tyrinėjo Lietuvos, Latvijos ir Švedijos archeologai. Jų radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, Stokholmo ir Vilniaus muziejuose. Tokie faktai leidžia patikėti didinga šios vietovės istorija. Bet dar labiau ją pajunti atvykęs į vietą…

Istoriniams kovų įvykiams paminėti kasmet ant Apuolės piliakalnio vyksta Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis ‚,Apuolė 854“. Kadangi nuo vaikystės mane domina istorija, džiaugiausi, kad šeima palaikė mano idėją vykti į Apuolę. Mintys apie kelionę man nedavė ramybės, visą naktį buvo sunku užmigti – tikėjausi nepamirštamų įspūdžių ir norėjau nenusivilti.

Rytą buvau tarsi pakylėtas. Net prastas oras nebeatrodė toks įkyrus. Į mašinos langus vis skriejo vėjo draskomi medžių lapai, tarsi primindami, kad vasaros beliko kelios dienos… Kai kur rudens pranašo spalvomis pradėję dabintis klevai jau džiugino akis savo ryškiomis spalvomis – jie tai lyg degte degė, tai žarstė aukso lietų. Lijo… Kelis kartus netgi atrodė, kad dangus prakiuro… Valytuvai tarsi šoko ant priekinio stiklo, retkarčiais iš lietaus kurdami įvairiaformius fontanus… Danguje dažnai sužaibuodavo… Taigi ugninės šviesos netrūko… Ir mistišką vietą tokiu oru buvo ne taip lengva rasti… Na, bet štai ir žvyrkelis, vedantis tiesiai į mūsų kelionės tikslą… Manau, ar pirmąjį, ar antrąjį kartą atvykęs į Apuolę, jautiesi panašiai. Ši istorinė vieta nuteikia ypatingai: pajauti čia gyvenusių ir kovojusių didvyrių dvasią, apima nostalgiškai graudus jausmas… Norisi gerte gerti ypatingą kadaise čia vykusių kovų kvapą, rankos pačios kyla ir ieško ginklo. Pasijunti toks stiprus, vyriškas… Apuolė dvelkia paslaptingumu, sukelia nenusakomus jausmus, kurie vis keičiasi ir papildo vienas kitą.

Su tėvais apėjome apylinkę, apžiūrėjome įdomias vietas, senųjų amatų parodą. Kalviai demonstravo savo sugebėjimus nukalti ieties, kirvio antgalius, žaizdro liepsnose ryškėjo aštrūs kalavijų ašmenys. Savo amato meistrai čia pat pardavinėjo įvairius gaminius, maloniai šnekučiuodamiesi su žmonėmis. Iš visų amatų man labiausiai patiko kalvystė, jos darbai paliko didžiausią įspūdį. Be kalvystės šventėje buvo pristatomi ir kiti amatai. Puodžiai, odininkai, muzikos instrumentų kūrėjai, pynėjai iš beržo tošies bei liepos karnos, žolininkės ir kiti talentingi žmonės rodė savo sugebėjimus, įdomiai pasakojo apie savo amatus.

Dar ir dabar užsimerkęs matau save, tą dieną lakstantį po Apuolės piliakalnį, regiu daug kartų čiupinėtą seno kalvio kirvuką… Tėvai man jo, aišku, nenupirko, bet juk svajoti galima – niekas to neuždraus… Su tuo kirvuku įsivaizdavau save dalyvaujantį kovoje: ir tarsi jaučiau, kaip vėjas kedena mano plaukus, girdėjau, kaip ošia didingi Apuolės piliakalnio medžiai, jutau, kaip aplink plevena didžiavyrių galybė…

Ir staiga sududėjo, sutrimitavo į kovą kviečiantys senoviniai ragai… Pasigirdo šauksmai: „Ar jau puola?“, vietiniai žemaičiavo “A poul?“! Prasidėjo tai, kam šioje šventėje buvo skiriamas didžiausias dėmesys, – įvairios kovos, mūšių inscenizacijos, žiūrovų jėgų išbandymas. To Lietuvoje dar nebuvau matęs nė vienoje šventėje! Renginyje dalyvavo kariūnai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių – Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir Estijos. Žmonės galėjo pašaudyti iš lanko, pamėtyti į taikinį kirvį ar ietį. Norintys pajusti kario dvasią, galėjo pasivaržyti rungtyse. Tačiau visiems žiūrovams bene įdomiausia buvo stebėti po pietų prasidėjusią kuršių ir švedų kautynių imitaciją. Kova buvo arši, ginklai žvangėjo apie pusvalandį. Laimėjo švedai. Deja, keli kariai buvo sužeisti – jiems prireikė medikų pagalbos. Štai taip įspūdingai buvo paminėtas istorinis Apuolės mūšis.

Pasibaigus kovoms vyko ,,vergų“ turgus. Tai savotiškas aukcionas, kurį buvo labai įdomu stebėti: už kiekvieną belaisvį žmonės galėjo siūlyti savo kainą. Žinoma, gerai, kad tai – tik žaidimas, o ne tikrovė. „Išpardavus“ belaisvius, renginio vedėjai paskelbė pertrauką, per kurią ir aš miklinau ranką, apžiūrinėjau senuosius ginklus. Paskui prasidėjo karių varžybos, po kurių buvo paskelbtas šauniausias karys – labai ištvermingas, greitas ir apsukrus vaikinas. Kaip visada, senovės baltų karybos brolija ,,Vilkatlakai“ žavėjo realistiškomis kovomis, autentiškais senovės ginklais ir sunkia karine apranga. Šios brolijos karius, jų kovas jau buvau matęs ir kitose šventėse.

Renginį užbaigė koncertas. Skambėjo linksma senovinė muzika, bet man buvo liūdnoka, nes reikėjo ruoštis namo, nors taip nesinorėjo. Tačiau jau tą patį vakarą žinojau, kad kitais metais vėl būtinai aplankysiu šį nuostabų Lietuvos kampelį – Apuolę. Ji užbūrė mane. Apuole, lauk manęs, aš grįšiu čia ne kartą… Jei dar nebuvai, kviečiu ir Tave drauge – važiuojam! Esu tikras, jog pajusi tą ypatingą Apuolės piliakanio dvasią… Atraskime Apuolę kartu!

Ignas Petkevičius, 8 a klasė, Klaipėdos „Saulėtekio“ pagrindinė mokykla

Šis rašinys dalyvavo geografinio rašinio konkurse „Mano atrasta Lietuva“

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Virginija says:
    13 metų ago

    Ačiū Ignui už gražias mintis apie Apuolę ir renginį. Kviečiame ir 2012 m. rugpjūčio 18-19 d. Laukia labai daug naujų įspūdžių, dalyvių, vaizdų…

    Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    13 metų ago

    Istoriškai Lietuva belikusi gan liūdna. Pralaimėta beveik viskas, kas buvo vos ne šventa. Tačiau, belikęs liūdesys degina dvilypes (krikščionybėje skilusias) belikusias sielas.
    Čia aprašomas seno kalvio parduodamas kirvukas, anot Gintaro Beresnevičiaus, taryt tampa tolima šventenybe vis dar Baltiškai sielai.

    Atsakyti
  3. skuodiske gyvenanti Airijoje says:
    13 metų ago

    Du kartus buvau sitoj sventej, tikrai neapsakomas jausmas. Deja siemet nematysiu, o gaila labai.

    Atsakyti
    • petras says:
      13 metų ago

      O kur Apuolės piliakalnyje iškasti mamuto dantys ? Žiūrėti “Skrastas” birželio 19d.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Raketos
Lietuvoje

Kariuomenės sandėlius papildė GROM raketų atsargos

2025 07 04
Bitininkai | ŽŪM nuotr.
Gamta ir ekologija

Bitininkų kantrybę bando ir gamta, ir klastotojai

2025 07 04
Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere Anželika Cholina | ciurlionis.lt nuotr.
Kultūra

Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.
Etninė kultūra

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Jonas apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kariuomenės sandėlius papildė GROM raketų atsargos
  • Bitininkų kantrybę bando ir gamta, ir klastotojai
  • Apie kūrybinį dialogą su Čiurlioniu: įkvepiantis pokalbis su žymia Lietuvos choreografe ir režisiere A. Cholina
  • Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

Kiti Straipsniai

Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Skuodo rajonas – tvarumo principais paremtas poilsio ir turizmo rajonas | structum.lt nuotr.

Skuodo rajonas – tvarumo principais paremtas poilsio ir turizmo rajonas

2024 10 16
Durbės mūšis. E. Žiauberio piešinys, 1985 | vle.lt nuotr.

A. Butkus. Kuršių ir žemaičių kovos XIII a.

2024 07 15
Palangoje – naktinis žygis kuršių praeities labirintais | R. Kucevičiūtė, Palangos kultūros centro nuotr.

Palangoje – naktinis žygis kuršių praeities labirintais

2024 04 10
Skuodas | Skuodo rajono savivaldybės nuotr.

2023 metai – Kuršių metai Skuodo rajone

2023 03 01
Atkurtas kuršių kario kalavijas. Parodos lankytojas galės pajusti, ką reiškia tokį ginklą laikyti savo rankose | G. Kovėros nuotr.

Ginkladirbystės meistrai atkūrė kuršio kalaviją

2022 06 21
Kretingos muziejus kviečia pažinti kuršius | rengėjų nuotr.

Kretingos muziejus kviečia pažinti kuršius

2021 11 21
Kuršių genties vartus pravėrus | lrv.lt nuotr.

Kuršių genties vartus pravėrus

2021 07 30
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Jonas apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
M.K.Čiurlionis

M.K.Čiurlionio namų renginys

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai