Prieš spausdindami šį straipsnį, pagalvokite apie medžius

Kinijoje prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų išrastas popierius tapo neatsiejama kiekvienos įstaigos dalis. Dabar kiekvienas europietis vidutiniškai sunaudoja apie 200 kg popieriaus per metus. Tai milžiniškas kiekis, kuriam pagaminti naudojama mediena, vanduo bei energija.

Teigiama, kad pagaminti toną popieriaus reikia sunaudoti 17 medžių, nuo 5 iki 50 kubinių metrų vandens ir maždaug 2500kW energijos. Popieriaus gamyba kompleksiškai veikia aplinką, kurioje gyvename, todėl nenuostabu, jog daugelis įmonių stengiasi pabrėžti, kad savo produkcijai naudoja perdirbtą popierių. Skeptikai sako, kad leidiniai ant perdirbto popieriaus turi didesnį poveikį įmonės įvaizdžiui nei gamtosaugai, o prie gamtos išsaugojimo labiausiai prisidėtume tiesiog kaupdami ir priduodami makulatūrą.

Ekologinė logika

Bet koks vartojimas turi neigiamą poveikį planetai, todėl renkantis, ką vartoti, svarbu rasti mažiausią žalą gamtai darantį sprendimą. Beieškantys tokio sprendimo dažnai neįvertina transportavimo. Juk transporto sektorius yra atsakingas už maždaug ketvirtadalio CO₂ išmetimą. Kažin, ar Lietuvoje nupirktas, bet Kinijoje pagamintas popierius, kuris buvo perdirbtas Brazilijoje bus ekologiškesnis nei neperdirbtas popierius iš Suomijos gamyklų, kuriam naudota lietuviška mediena. Be transporto taip pat reikia įvertinti, kokį poveikį turi gamybos procesas ir atliekų sutvarkymas.

Kiek medžių reikia tam, kad būtų pagaminta tona popieriaus?

Renkantis popierių svarbu, kokia jo medienos kilmė, ar koks medienos kiekis išsaugotas, pasirinkus perdirbtą popierių.

Prieš kelis dešimtmečius išpopuliarėjo teiginys, kad 1 tona makulatūros išsaugo 17 medžių, kurie būtų nukirsti tam, kad būtų pagamintas reikiamas kiekis celiuliozės. Vis dėlto popieriaus gaminiai yra skirtingi, todėl ir jiems reikalingas skirtingas žaliavos kiekis. Projektas Conseratree skaičiuoja, kad vienai tonai biuro popieriaus pagaminti sunaudojami maždaug 24 medžiai, to tarpu laikraštiniam popieriui pagaminti užtenka 8–12 medžių. Tokie skaičiavimai ypač svarbūs iš atogrąžų miškų medienos pagamintam popieriui. Tose vietose džiunglės iškertamos, o jų vietoje sodinamos greit augančių popiermedžių plantacijos. Vien Indonezijoje kasmet iškertama virš 10 000 kvadratinių kilometrų pirmapradžių džiunglių tam, kad būtų patenkinti popieriaus pramonės poreikiai.

Išsivysčiusiose šalyse medienos panaudojimą popieriui reguliuoja rinka. Statybų ar baldų pramonė už medieną paprastai pasiūlo didesnes kainas nei popieriaus gamintojai, kuriems kaip žaliava tinka prastesnės kokybės mediena – mažo diametro kamienai, medžio viršūnės.

Popieriaus balinimas

Tam, kad popierius būtų baltas, jį reikia išbalinti. Tai daug vandens reikalaujantis procesas, dažniausiai balinimui naudojami chloro junginiai. Paprastai, kad būta išbalinta tona popieriaus reikia 50 kub. m vandens. Į tą vandenį dažniausiai dedami chloro junginiai, kurie ir atlieka balinimo funkciją. Prastai išvalytas vanduo patenka į vandens telkinius ir užteršia juos.

Pavojingiausi iš teršalų – dioksinai. Naujausi tyrinėjimai patvirtino tai, kad dioksinai sukelia vėžį, išsigimimus, naikina imuninę sistemą. Dioksinai gali iššaukti minėtus organizmo pažeidimus šimtus tūkstančius kartų mažesnėmis dozėmis nei dauguma kitų pavojingų cheminių elementų. Kai kurie gamintojai popierių balina kitomis medžiagomis tokiomis kaip deguonis ar vandenilio peroksidas. Norėdami įsigyti mažiau aplinką teršiančių gaminių popieriaus etiketėse ieškokite specialaus žymėjimo:

• TCF – (angl. Total Chlorine Free) įprastas, neperdirbtas popierius kurio gamybai nenaudotas chloras ar jo turintys junginiai.
• ECF – (angl. Elemental Chlorine Free) įprastas, neperdirbtas popierius, kurio gamybai nenaudotas chloras, tačiau kiti chloro elementai buvo naudoti.
• PCF – (angl. Process Chlorine Free) – perdirbtas popierius, kurio sudėtyje nemažiau 30 proc. antrinių žaliavų, o jo gamybai nenaudotas chloras ir jo gaminiai.

Antrinės žaliavos labiausiai tinka prastesnės kokybės popieriui gaminti, nes perdirbtam baltam biuro popieriui pagaminti paprastai reikalinga daugiau vandens ir cheminių medžiagų. Taip yra dėl to, kad iš makulatūros turi būti pašalinti dažai, o po to jis turi būti iš naujo išbalintas.

Popieriaus atliekos ir klimato kaita

Celiuliozės ir popieriaus pramonė popieriaus gamybai sunaudoja milžiniškus kiekius energijos. Teigiama, kad vienai popieriaus tonai pagaminti reikalinga nuo 2500W Europoje iki keliolikos tūkstančių vatų besivystančiose šalyse. Pažangą mažindami energijos sunaudojimą padarė Europos popieriaus gamintojai, kurie 54 proc. gamybai reikalingos energijos gauna iš biokuro.

Didelį poveikį klimatui daro į sąvartynus išmestas popierius ir popieriaus pakuotės. Pradėjus joms pūti bedeguonėje aplinkoje išsiskiria metanas. Patekęs į atmosferą jis 23 kartus labiau sulaiko šilumą nei anglies dvideginis, taip didindamas šiltnamio efektą.

Popieriaus perdirbimas

Apie 80 proc. popieriaus gaminių galima perdirbti ir panaudoti dar kartą. Europos Sąjungoje 2009 metais fiksuotas savotiškas rekordas – buvo pakartotinai panaudota 70 proc. popieriaus ir pakavimo atliekų. Maždaug 20 proc. popieriaus gaminių nepretenduoja būti perdirbti (knygos, dokumentai, nuotraukos ir pan.) arba negali būti perdirbami dėl kitų priežasčių. Vadinasi, tais metais nebuvo perdirbta tik 10 proc. perdirbimui tinkamų popieriaus atliekų. Teigiama, kad 9 iš 10 kartono dėžių ir 9 iš 10 laikraščių ES yra pagaminami ir atspausdinami ant perdirbto popieriaus.

Lietuviai šioje srityje labai atsilieka nuo ES vidurkio. Makulatūrą mes ir eksportuojame, ir importuojame, todėl gauti oficialią statistiką apie Lietuvoje parduotų popieriaus gaminių perdirbimą sunku. Vertinama, kad pas mus perdirbama mažiau nei pusė čia parduodamo popieriaus gaminių.

Svarbiau atiduoti perdirbti

Daugelis mano, kad naudodami perdirbtą popierių, sprendžia ekologinę problemą. Taip ir yra, tačiau vien tik to per maža. Lengviausiai prisidėti prie geresnės aplinkos kūrimo – kaupti ir priduoti makulatūrą. Popierius, patekęs į sąvartyną, padaro daug žalos, o perdirbtas gali būti iš naujo panaudotas nuo 4 iki 8 kartų.

Šiandien daugelis įmonių stengiasi pabrėžti savo ekologiškumą. Leidiniai dažnai spausdinami ant perdirbto popieriaus, kuris yra brangesnis už įprastą. Miškų Lietuvoje daugėja, jų kirtimo norma paskaičiuojama pagal prieaugį, todėl tiesioginės naudos aplinkai dėl to nedaug. Tuo tarpu makulatūros surinkimas stringa. Gal laikas į socialinės atsakomybės ataskaitas įtraukti ir informaciją apie tai, kiek procentų nuo įsigyto popieriaus įmonei pavyko surinkti antriniam perdirbimui?

Lietuvos gamtos fondo informacija

Spausdinti