Šeštadienis, 1 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Šventės

Ar Vasario 16-oji – svarbiausia mūsų šventė? (video)

www.zalgiris.org
2012-02-16 15:26:48
14
Ar Vasario 16-oji – svarbiausia mūsų šventė? (video)

Vasario 9 d., Vilniuje, ELTA redakcijoje vyko Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo surengta apskrito stalo diskusija – „Ar Vasario 16-oji – svarbiausia mūsų šventė?“

Pokalbyje dalyvavo: etnologas Dainius Razauskas, filosofas Arvydas Juozaitis, istorikė Daiva Tamulevičienė, politologas Marius Kundrotas. Pokalbiui vadovavo žalgirietis Gediminas Jakavonis.

Dabar Vasario 16-oji kaip valstybinė šventė dažnai yra tarsi nustumiama į šoną, į pirmą planą iškeliama Kovo 11-oji arba Liepos 6-oji. Tačiau būtent Vasario 16-oji turėtų būti laikoma svarbiausia Lietuvos švente, kadangi ji buvo esminio lūžio taškas, parodęs, kad lietuviai pasiryžę atskirti savo kultūrą nuo lenkiškosios ir turėti savo valstybę, bei padėjęs pagrindus tautos ir jos kultūros išlikimui, teigė filosofas Arvydas Juozaitis.

A.Juozaičio nuomone Vasario 16-oji yra tiesiog lūžio momentas. Visa, kas buvo iki to ir po to, tai dvi skirtingos Lietuvos. „Kad ir trys būtų tokios šventės kaip Kovo 11-oji, Vasario 16-osios niekas neatšauks“, – sakė A.Juozaitis.

Pasak D.Razausko: „Vasario 16-oji – tai įtvirtinta kultūrinė, dvasinė Lietuvos Nepriklausomybė. Ekonominės nepriklausomybės kaip tokios nėra, tai iliuzija. Nepriklausomybė yra dvasios kategorija. Kūnui jos nėra“.

„Kuo mažiau kultūringų ir dvasingų žmonių, tuo labiau tauta kultūriškai nyksta. Ir dėl to pagrindinis uždavinys labai paprastas – 90 nuošimčių jėgų reikia skirti kultūrai. Turiu galvoje kultūrą plačiąja prasme, ne vien teatrai ar filmai, bet kad augtų dvasinė terpė“, – teigė D.Razauskas.

Istorikė Daiva Tamulevičienė konferencijoje apgailestavo, kad šiandienos jaunimui Vasario 16-oji jau nebėra tokia didelė šventė kaip vyresniosios kartos žmonėms. Pasak jos, jaunimas dažnai į ją žvelgia kaip tiesiog į dar vieną išeiginę dieną, kadangi jiems laisvė atrodo savaime suprantama.

D.Tamulevičienė: Tarpukario Lietuvoje švietimas buvo akcentuojamas kaip gyvybės ir ateities klausimas, o dabar akivaizdu, kad mūsų ateitis išvyksta. Išvyksta į anglijas, airijas…

M.Kundrotas pažymėjo, kad ekonomikos pamiršti irgi nereikia, tik nereikia jos iškelti į priekį, paliekant kultūrą nuošalyje. Jis pabrėžė, kad ekonomika žlunga pirmiau negu kultūra – taip buvo SSRS, kur žlugo planinė ekonomika, tai dabar galima pastebėti ir Vakarų pasaulyje, žlungant liberaliai ekonomikos sistemai.

[videoplayer file=”https://alkas.lt/uploads/2012-02-16-ar-vasario-16-oji-svarbiausia-musu-svente/Ar-Vasario-16-oji-%20svarbiausia-musu-svente.flv” image=”https://alkas.lt/uploads/2012-02-16-ar-vasario-16-oji-svarbiausia-musu-svente/zalgirio-pokalbis-apie-vasario16.jpg” /]
Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Algirdas Patackas says:
    11 metų ago

    …Marius teisus – visiškai nereikalingas supriešinimas, inspiruotas vieno personažo, sėdinčio per vidurį, kompleksų. Visos šios šventės yra savaip svarbios, tauta skirtingais istoriniais laikotarpiais atsakė į skirtingus istorinius iššūkius (labai taikliai pasišaipė Marius – ką tu labiau myli, tėtę ar mamą…). Neveltui skubiai atsiliepė pritardami įvairūs įtakų agentai – žr. diskusiją Delfyje. Diskutuoti galima nebent apie tai, kas pavyko ar ne, ko galima pasimokyti iš praeities.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      11 metų ago

      Čia labiausiai įdomus ne kažkoks keistai įvardintas “in spiruotas” Algirdas Patackas, o, sakyčiau, įdomūs Dainiaus Razausko ir įdomūs Mariaus Kundroto pasvarstymai. Šiaip jie gana įdomiai visuomet visada pakalba. Tik štai čia miesto daugiabučių temoje jau šiek tiek, manau, ir stipriai čia nusišnekėjo, atseit, juose per bendruomenes įnešama išsvajota vasaros kaimo kultūros psichologija. Manau, normalus žmogus su savo gamtiniais reikalais miesto daugiabutyje išvis negalėtų gyventi. Kad nėra kitos klaikios išeities, tai čia kitas klausimas.

      Atsakyti
  2. Ramūnas Labanauskas says:
    11 metų ago

    Dėl vasario 16 -osios ir kovo 11 – osios santykio. Nebūčiau toks jau tikras, kad kovo 11 – osios nuvertinimas priskirtinas tik “per vidurį sėdinčio” kompleksams. Kiek skaičiau “per vidurį sėdinčiojo” pasisakymus, jis turi galvoje kur kas esmingesnius dalykus, o būtent tai, kad šios dvi datos žymi skirtingas mūsų tapatybės formas, ar tiksliau tos tapatybės formavimo kryptis. Vasario 16 -oji išreiškė ir vedė į galutinį lietuviškai kalbančios, lietuviškai mąstančios, savarankiškos tautos susiformavimą, o kovo 11 – oji, žvelgiant iš dvidešimties metų perspektyvos, atrodo veda kiek kita kryptimi, tokia kryptimi, kurioje etnolingvistinio tapatumo, formuoto per 20 metų po vasario 16 – osios, gali ir nebelikti.

    Atsakyti
    • suomis says:
      11 metų ago

      Labai teisingi pastebėjimai. Kažkaip A.Patacko pasvarstymai, kaip tik atskleidžia pačio kompleksus.

      Atsakyti
      • suomis says:
        11 metų ago

        Patacko.

        Atsakyti
  3. suomis says:
    11 metų ago

    Garso kokybė, tai tragiška.

    Atsakyti
  4. Algirdas Patackas says:
    11 metų ago

    ……ištrauka iš pokalbio:
    “G.JAKAVONIS: Netgi pokariu sovietmečio Lietuvoje buvo koks kultūros kilimas – kiek atsirado naujų mokyklų, kultūros židinių?

    A.JUOZAITIS: Jeigu taip kalbame, tai tarybinių laikų produktas buvo pats aukščiausias. Tarybinė sistema egzistavo tam, kad galų gale ji leistų rastis Sąjūdžiui ir išnyktų. Galima sakyti, tikslinė tos sistemos funkcija lietuvių tautos atžvilgiu buvo. Arba mes suvokėme tokios sistemos uždavinį. Į ją įeina netgi A.Sniečkus su A.Brazausku ir visi kiti, nes jie išsaugojo Lietuvą kitokią nei dabartinė Latvija.[…]
    Vasario 16-oji įgauna ypatingą reikšmę, tuomet ar Mindaugo, ar Gedimino, ar Kovo 11-osios Lietuva tampa netgi teorinės. Kovo 11-oji yra sovietinio laiko, kuris paruošė Sąjūdį, vaisius. Visa tarybinė sistema paskatino rastis Nepriklausomybei. Mindaugo ar Gedimino Lietuva tokia teorinė, vadovėlinė. Jokių palikuonių, kas tai paliudytų, nėra. Vienintelis dalykas, už ką reikėjo galvas guldyti, tai Vasario16-oji.”

    Taigi, sovietmečiu Lietuvoje buvo “kultūros kilimas”, tarybinių laikų produktas buvo pats aukščiausias, o ir tarybinė sistema egzistavo tam kad galų gale leistų rastis Sąjūdžiui, nes, galima sakyti, tai buvo “tikslinė tos sistemos funkcija lietuvių tautos atžvilgiu”, o viso šito žygdarbio herojai yra Sniečkus su Brazausku… O Kovo 11-ji tėra “sovietinio laiko, kuris paruošė Sąjūdį, vaisius…”

    Atsakyti
    • lyvis says:
      11 metų ago

      Vėl pasireiškia A Juozaičio trumparegiškumas. Sąjūdžio atsiradimas tai A Smetonos lietuviškumo suklestėjimo išlaikymo tęsinys. O ne komunistų – kolaborantų nuopelnas. lyvis

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        11 metų ago

        Būten, LPS yra J.Basanavičiaus ir A.Smetonos puoselėto lietuviško tautiškumo, kurio jausmas neišnyko iki šiol, tęsinys ir tiesioginė išdava.

        Atsakyti
  5. Ramūnas Labanauskas says:
    11 metų ago

    Taip, sutikčiau su gerb. J. Vaškūnu, kad LPS yra Basanavičiaus ir Smetonos puoselėto tautiškumo tęsinys ir tiesioginė išdava, tačiau – vertinant labai plačiai, bendrais bruožais. Sąjūdis buvo pernelyg komplikuotas reiškinys, kad jį būtų galima matuoti vienu masteliu. Taip,  didžiąją dalį lietuvių trumpam – kokiems 4 metams (1988 – 1992 m.) – buvo apėmusi galinga tautiškumo banga (nors, vėlgi, už tautiškumo deklaravimo dažnai galėjo slypėti žymiai proziškesni siekiai – dirbau gamykloje  ir galiu patvirtinti, kad nemažai daliai darbininkų laisvė, nepriklausomybė asocijavosi su „gyvenimu kaip Švedijoje“, o kadangi greitai buvo suprasta, kad „kaip Švedijoje“ mes artimiausiu metu negyvensim, nusivilta pačia nepriklausomybės idėja).  O kas dėl sąjūdžio vadovybės, tai dabar, žvelgdamas iš 20 metų perspektyvos, matydamas kai kurių buvusių Sąjūdžio lyderių abejingumą masinei emigracijai ir pastangas esmingai koreguoti lietuvių tautos tapatybę, vis labiau abejoju, ar dauguma jo lyderių vadovavosi etnolingvistinio – Basanavičiaus  – Smetonos tipo – tautiškumo principais. Taip pat man kelia abejonių kai kurių garbių mūsų antisovietinio pasipriešinimo dalyvių (turiu galvoje pasipriešinimą nuo 7 – o dešimtmečio pabaigos – LKB Kronika ir pan.), pastangos taip pabrėžtinai operuoti schema: mes – jie. Mes – tie, kurie dalyvavom pasipriešinime – esam visiškai nepaliesti sovietinės sistemos, mes esam morališkai nepriekaištingi, laikytini gal net vertinimo kriterijumi, o jie – lietuviai komunistai, sovietinės administracijos pareigūnai ir pan.  – kiaurai joje panirę ir, kaip pasekmė, visiškai morališkai smukę. Nemanau, kad tokia schema istoriškai pagrįsta. Sutikčiau, kad mūsų partizanus galbūt galima būtų laikyti atsiribojusiais nuo sovietinio režimo, bet apie vėlesnio pasipriešinimo dalyvius – vargu. Atrodo, kad jiems tikrai neteko išgyventi tokios grėsmės gyvybei įtampos, kokią teko patirti partizanams. Be to, vienaip ar kitaip jie gi buvo baigę sovietines vidurines ar aukštąsias mokyklas ir galų gale, atrodo, visi jie turėjo sovietinius pasus. Tad jei jau santykį su sovietiniu režimu galima būtų laikyti moralinio vertinimo ir patriotiškumo kriterijumi, tai tokiu atveju partizanus reikėtų laikyti šimtaprocentiniais patriotais, Brazausko tipo lietuvių patriotiškumą gal būtų lygus tarkim vienam procentui (bet vis dėl to, ne nulis), na o kur gi būtų tie,  kurie leido antisovietinius periodinius leidinius  vėlyvajame sovietmetyje? Tesprendžia jie patys, vadovaudamiesi savo sąžine.

    Atsakyti
  6. Ramūnas Labanauskas says:
    11 metų ago

    O dėl Juozaičio – reikia pripažinti kad pacituoti jo samptotavimai šveniais tariant keistoki. Laikyti sąjūdį tiesioginiu sovietinės sidtemos rezultatu yra absurdiška. Sovietų režimas kaip toks svetimas lietuvių tautai, tačiau ne visi su juo susiję lietuviai. Mano manymu tai reiktų skirti.

    Atsakyti
  7. Jolanta says:
    11 metų ago

    Dėkui už reportažą

    Atsakyti
  8. D ir G Komiteto Pirmininkas says:
    11 metų ago

    Niekaip nesuprantu jei juozaiciui Kovo 11 kazkokia ciut ne is tarybu valdzios isugdyta svente ,tada jis turetu prisiminti ir Litbelo Nepriklausomybes svente gruodzio 16 ja Tarybu valdzia laike tikra valstybingumo svente.Reiktu ir ja tada prisiminti ir ka svesti

    Atsakyti
  9. Erdvilas says:
    11 metų ago

    …retas kuris musu yra Uosio pasvirusio ant sautuvo,berzo ar azuolo palikuoniai…manau mes bailiu ir stribu palikuonys,nes geriausieji paaukojo save ir palikuoniu nepaliko. Taigi visi mes kazkiek Brazauskai ir Snieckai ar Beriozovai. Bet nuostabiausia,kad kazkuokie dvasiniai mehanizmai ,dvasiniai genai ,,suzydi” atejus ,,pavasariui”.Ir mes apsivalome ir savo dvasiskai issisunijam Berzui,Uosiui ir Azuolui…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?

2023 03 30
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Didis darbas

2023 03 29
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

2023 03 19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Blynai | pixabay.com, HeungSoon nuotr.

Kovo 11-osios vakarienei – lietuviški patiekalai

2023 03 11
Nacionalinis saugomų teritorijų centras | lrv.lt nuotr.

Paminėti kovo 11-ąją kviečia regioniniai parkai

2023 03 10
Vilniaus televizijos bokštas | sumin.lt nuotr.

TV sveikina Lietuvą su kovo kovo 11-aja

2023 03 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ | knygos.lt nuotr.
Etninė kultūra

Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“

2023 04 01
Klastotė | „Idea Prima“ nuotr.
Lietuvoje

Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės

2023 04 01
Užupio Respublikai 25-eri | rengėjų nuotr.
Šventės

Užupio Respublika švenčia 25-ąsias neprigulimybės metines

2023 03 31
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Lietuvoje

Elektos įrenginių priešas – įtampos svytavimai

2023 03 31
Vaikai | pixabay.com nuotr.
Naujienos

Į pagalbą vaikams – socialiniai darbuotojai

2023 03 31
Pixabay.com, ProsaClouds nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis

2023 03 31
Ungurys | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prasideda vajus „Saugom ungurį“

2023 03 31
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Atsakymas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Bartas apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • B. Ropė. Kas atpigins žmonėms elektrą ir pažabos bankus?
  • Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą
  • Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“
  • Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 30
7
Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

Šiandien karą tarp dešinės ir kairės dar užaštrina kova tarp skirtingų kartų dešinės ir kairės stovyklų viduje. Tai nėra tik...

Skaityti toliau

Vydūnas. Didis darbas

by daiva
2023 03 29
1
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Kiekvienas žmogus gali didį darbą atlikti. Didis darbas nevaromas tik „pasaulio valdonų“. Jų darbai labai retai didi. Ir tik didžiais...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
80
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šviesaus atminimo lietuvių mąstytojas Gintaras Beresnevičius įžvelgė, jog lietuviškame istorijos pasakojime žioji spragos. Jo pateiktas pavyzdys – vėlyvoji sovietinės okupacijos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Atsakymas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Bartas apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą
  • Socialistas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Prezidentė D.Grybauskaitė įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas (nuotraukos)

Prezidentė D.Grybauskaitė įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai