Ketvirtadienis, 13 lapkričio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Ką žinome apie druską? (I dalis)

www.alkas.lt
2012-02-15 13:40:16
4
Ką žinome apie druską? (I dalis)
       
nmvrvi.lt nuotr.
nmvrvi.lt nuotr.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas vykdo Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą. Projekto metu bus tiriama kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose produktuose, nagrinėjami gyventojų mitybos įpročiai ir teikiami patarimai kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį.

Šis projektas parengtas atsižvelgus į Europos Komisijos Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei Pasaulinės sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją. Abiejuose dokumentuose pabrėžiama, kad gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai numatę parengti straipsnių seriją apie druską, jos poveikį sveikatai, druskos kiekį įvairiuose maisto produktuose, o taip pat pateikti patarimus, kaip sumažinti su maistu gaunamos druskos kiekį paros maisto davinyje, kad mityba galėtų tapti sveikesnė. Šį kartą pateikiame bendrą informaciją apie druską bei apžvelgiame populiariausias druskos rūšis: iškasamąją druską ir jūros druską.

Kas yra druska?

Druska yra kristalinės struktūros cheminė medžiaga, sudaryta iš 40 proc. natrio ir 60 proc. chloridų. Didžiausias druskos šaltinis gamtoje yra druskingi vandenys (vandenynai, jūros, ežerai, požeminiai vandens telkiniai), taip pat druska gali būti iškasama karjeruose ar šachtose. Lietuva neturi druskos gavybos pramonės, naudojame iš užsienio įvežamą druską. Artimiausios Lietuvai druskos kasyklos yra Baltarusijoje, Ukrainoje bei Lenkijoje.

Druska yra unikalus kasdienio vartojimo produktas bei labai svarbi maistinė medžiaga. Be to, ji turi savybių, padarančių maistą saugiu (didesniais kiekiais ji veikia kaip konservantas) ir patraukliu vartoti. Druska ne tik suteikia maistui sūrumo skonį, bet gali ir sustiprinti saldų, kartų ir rūgštų skonius.

Įvairios druskos rūšys skiriasi sudėtimi, paskirtimi ir net kristalų forma. Norint išsirinkti tinkamiausią ar labiausiai patinkančią druską, reikia turėti žinių apie druskos rūšis ir, žinoma, atidžiai perskaityti etiketes ant druskos pakuočių.

Iškasamoji druska – populiariausia

Lietuvos gyventojai nuo seno dažniausiai renkasi druską, išgaunamą kastiniu būdu (akmens druską). 97–99 proc. šios druskos sudaro natrio chloridas, kitos natūraliai druskoje esančios medžiagos, siekiant išgauti mums įprastą druskos birumą ir spalvą, gali būti pašalinamos. Ši druska gali būti įvairaus smulkumo – tai priklauso nuo sumalimo.

Jūros druska

Pastaruoju metu vis populiarėja jūros druskos vartojimas. Pasaulyje yra labai skirtingos sudėties druskingų vandens telkinių. Dažiausiai jūros druska yra mažiau perdirbama nei įprastinė (iškasamoji), todėl joje lieka daugiau mikroelementų, kurie paprastai, rafinuojant mums įprastą druską, yra pašalinami. Jūros druska gali būti baltos, rožinės, pilkos spalvos arba gali turėti kelių spalvų derinį, priklausomai nuo to, kur yra išgaunama ir iš kokių mineralų yra sudaryta. Daugelis žmonių mano, kad tokia druska yra natūraliai praturtinta jodu, tačiau dažniausiai tokioje druskoje jodo būna tik pėdsakai. Tačiau jūros druska gali būti papildoma jodu dirbtiniu būdu. Jūros druskoje yra įvairių mineralinių medžiagų pėdsakų, pvz., kalio, magnio, fluoro, taip pat ir nepageidaujamų mineralų, tokių kaip gyvsidabris, arsenas, stroncis ar kadmis. Jūros druskoje esančios mineralinės medžiagos gali suteikti jai šiek tiek kartoko, saldaus arba švelniai sūraus skonio. Ar tai būtų naudingi mineralai, ar mineralai, kurie nepageidaujami mūsų mityboje, druskoje jų koncentracija yra labai maža.

Ar tokia maža mineralinių medžiagų (kitų nei natris ir chloridai) koncentracija gali turėti teigiamos įtakos mūsų sveikatai? Mitybos specialistai teigia, kad teigiamas jūros druskos poveikis sveikatai nėra įrodytas.

Druskos praturtinimas jodu

Kad ir kokią druskos rūšį pasirinktumėte, svarbiausia, kad jūsų naudojama druska būtų praturtinta jodu. Jodas dalyvauja skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) sintezėje. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, organizmo augimą, fizinį bei protinį vystymąsi. Jodo trūkumas gali lėtinti organizmo augimą ir vystymąsi, sukelti protinį atsilikimą, skatinti gūžio (gūžys (struma) – skydliaukės išvešėjimas, padidėjimas) atsiradimą. Nėščioms moterims šio mikroelemento trūkumas gali pasireikšti persileidimu, negyvo vaisiaus gimimu ar kitomis komplikacijomis. Lietuva priskiriama jodo trūkumo zonai, todėl labai svarbu vartoti joduotą druską.

Tiek iškastinė, tiek jūros druska gali būti praturtinta jodu. Druska dažniausiai joduojama naudojant kalio joditą arba kalio jodatą. Kasdienis valgomosios druskos, turinčios jodo, vartojimas yra paprasčiausias būdas išvengti jodo trūkumo. Įvertinus, kad joduota druska vidutiniškai netenka 30 proc. jodo kiekio gabenimo metu bei 20 proc. maisto ruošimo metu, optimaliausia būtų vartoti druską, kurioje jodo koncentracija pagaminimo metu būtų 20-40 mg/kg druskos. Ši nuostata įtvirtinta Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 (Žin., 2005, Nr. 110-4023), 7 punkte, nustatančiame, kad „saugant gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos Respublikos geografinėje teritorijoje esančio jodo trūkumo, mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo bei duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduota valgomoji druska, turinti 20–40 mg/kg jodo. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose atskirų ligonių dietinio maisto gamybai pagal gydytojo nurodymą gali būti vartojama nejoduota valgomoji druska.“

Jūros druskos įvairovė

Vis labiau populiarėja egzotinės druskos rūšys, tokios kaip Himalajų druska, dribsnių pavidalo druska, gurmanų mėgstama Fleur de sel ir prancūziška jūros druska. Visos jos priskiriamos jūros druskai, tačiau skiriasi spalva, kristalų forma ir šiek tiek skirtingosmis skoninėmis savybėmis, kurias joms suteikia sudėtyje esantys mikroelementai.

Druską vartokite saikingai

Nesvarbu, kokią druskos rūšį renkatės, ribokite suvartojamą druskos kiekį. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. Tai yra šiek tiek mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis! Į šį druskos kiekį įeina tiek druska, kuri yra maisto produktų sudėtyje (duonoje, dešroje, sūryje ir kt.), tiek druska, kuria pagardiname maisto produktus jau valgydami pagamintą maistą. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena – didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.) sudaro druska, gaunama su jau pagamintais maisto produktais, todėl papildomai dėti druskos į jau paruoštus vartojimui maisto produktus reikėtų itin saikingai.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose 2011 m. ištirta 13 druskos mėginių, juose buvo atlikti jodo kiekio, švino ir kiti tyrimai. Tyrimų rezultatai atitiko tirtiems druskos rodikliams keliamus reikalavimus.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. ! says:
    14 metų ago

    Lengviausia, aišku, perspausdinti Europos Komisijos pezalus, savo makauše nebemąstant. Gal kas paaiškintų kam karvėms druska? A? Šiaip jau, o ką Europos Komisija sako apie cukrų? Gal siekia ir cukraus vartojimą mažint:))? Kaip dėl HFCS saldiklio, kišamo kur papuola, uždraudimo? A?

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    14 metų ago

    Aš druskos visai nevalgau ir tik dabar pradėjau jausti tikrą valgių skonį. Pasirodo viskas sūru ir be druskos. Kraujo spaudimas pasidarė normalus, o prieš tai teko jį reguliuoti stipriais vaistais. Taigi.

    Atsakyti
    • ! says:
      14 metų ago

      Jei valgote vien tik nevirtą maistą, tai yra, žalias daržoves, vaisius, riešutus ir grūdus, Jums vis tiek reikia šiek tiek druskos-labai nedaug, bet reikia, na o jei pavalgot mėsos ir viso kito-be druskos neapsieisit. Dar vienas dalykas-reik žiūrėt kokią druską valgo dauguma vakarų europiečių-o juk tai, taip vadinama, “table salt”-smulki, valyta druska, kurioje vien druskos skonis ir daugiau nieko, ji švari kaip kokainas, tiesiai šviesiai-ji bevertė. Beje, jei perkate gatavą maistą-duoną, sūrį, marinuotas daržoves ir kita-nuo druskos nepabėgat. Taigi. Na, bet jei atsisakėt druskos ir tas Jums padėjo-puiku, šaunu, kad pasiryžot, tik lazdos neperlenkit:) A, o prakaitas koks varva-sūrus ar jau nebe?

      Atsakyti
  3. duonius says:
    14 metų ago

    Druska, tai labai dviprasmiskas klausimas. Ji labiau vaistas nei maistas. Yra medicinos gydytojas Batmangelidj, kuris yra studijaves medicina vakaruose, o pats gydo ivairiausius sunkius susirgimus butent su pasudytu vandeniu, nes druska sulaiko skyscius organizme ir apsaugo nuo dehidracijos be to stumia medziagu apykaitos rugstis is organizmo lauk. Jis teigia, kad zmogaus kune yra “du vandenynai” surus ir gelas ir reikalinga pusiausvyra, kad zmogus butu sveikas. Tokie krastai, kaip Japonija, kur druskos arba nevartojama arba vartojama labai mazai ir retai, sergama kitomis sirdies ligomis del druskos nepakankamumo. Taip kad lazda turi du galus. Geriausia, druska gauti is augalu t.y. is pomidoru ir salieru (ten jos daugiausia yra), bet kai siais laikais darzoves auga neaisku kokioje aplinkoje ir kokiomis salygomis, natrio jose su ziburiu nerasi. As ilga laika gyvenau be druskos. Taip sutinku su Jonu, kad skonis atsistato ir patampa labai jautrus. Pradedi jausti skoni tikra, o ne sustiprinta. Kita vertus, iprastine balta smulkioji maistine druska, tai nera druska, o tik jos pavadinimas. Is tikro tai cheminis suriklis (skaniklis) todel nereiktu apsigaut lyginant pvz. juros druska ir nedruska. Teisinga siuloma norma yra 1/4 arbatinio saukstelio juros druskos i 1 litra vandens. Tokiame vandenyje surumo nesijaucia, nes juros druska yra svelni skoniu nei is tolo nepriomenanti to baltojo chemikalo dazniausiai sutinkamo ant musu stalo. Ir siaip patariama druska naudoti tik skysciuose istirpdyta, o ne barstant ant kieto maisto. Biochemikai teigia savo ruoztu, kad druska suteikia kunui galimybe gamintis natrio bikarbonata dar zinoma, kaip kepimo soda, kuri yra gyvybiskai butina kunui tam kad palaikytu kuno rugsciu – sarmu pusiausvyra.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą

2025 11 13
Susitikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku

2025 11 13
Elektra
Energetika

„Litgrid“ pradeda elektros linijos Lietuvos elektrinė–Neris atnaujinimą

2025 11 13
Pinigai
Lietuvoje

Savivaldybių projektams ministerija paskirstė 2,4 mln. eurų

2025 11 13
Saulės žybsnis
Astronomija ir kosmonautika

Žemę talžanti magnetinė audra: kas vyksta ir ko tikėtis?

2025 11 13
Mėsa, maistas
Lietuvoje

Žemės ūkio ir maisto politika pripažinta strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui

2025 11 13
Pinigai
Lietuvoje

Trečiąjį ketvirtį sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 5 mln. eurų

2025 11 13
Vilniaus rotušė
Lietuvoje

Pradėtas Vilniaus rotušės atnaujinimas

2025 11 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tik apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  • Kęstutis K.Urba apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  • Tik apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą
  • Prezidentas susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku
  • „Litgrid“ pradeda elektros linijos Lietuvos elektrinė–Neris atnaujinimą
  • Savivaldybių projektams ministerija paskirstė 2,4 mln. eurų

Kiti Straipsniai

Kodėl plaukų retėjimas sukelia psichologines problemas?

Plaukai ir nagai gali įspėti apie skydliaukės negalavimus

2025 04 06
Automobilio plovimas | Pixabay.com nuotr.

Kaip pašalinti druskas, tyliai naikinančias jūsų automobilį?

2025 03 23
Sveikata | pixabay.com, Bru-nO nuotr.

Druskos mažinimas veiksmingas būdas pagerinti sveikatą

2025 03 12
Kelių priežiūros technika

Žiemos metas prasideda: kelininkai iššūkiams ruošėsi dar vasarą

2024 10 16
Prisnūdusi skydliaukė: gyvenimas lyg sulėtintame filme

Skydliaukės sutrikimai gerokai dažniau vargina moteris

2024 09 29
Kelionės | Unsplash nuotr.

Lėtasis keliavimas – nuo klasikinės muzikos iki druskos mainų, tarmiškų žodžių ir laiko sau prabangos

2024 05 02
Lietuvos gyventojams trūksta jodo

Sveikatai palikyti – druskų kambariai

2024 01 27
Kelių valymas | keliuprieziura.lt nuotr.

Jau išbarstyta 70 000 t ledą tirpdančių medžiagų

2024 01 18
Silkė | iki.lt nuotr.

Silkė per sūri? Tiks ne tik pienas

2023 12 23
Kelių purškimas | keliuprieziura.lt nuotr.

Kelininkai skelbia žiemos darbų pradžią

2023 10 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Tik apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  • Kęstutis K.Urba apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  • Tik apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  • Rimgaudas apie A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
V.Velikonis. LRS nuotr.

Mirė Seimo narys V.Velikonis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai