R. Karbauskis: Skandalingas ACTA susitarimas kelia grėsmę ne tik Internetui, bet ir maisto saugumui

Lietuvos visuomenei aktyviai jungiantis prie pasaulinio protesto prieš „Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu“ (ACTA) susitarimą, kuris riboja Interneto ir saviraiškos laisvę, aiškėja skandalingos šio susitarimo pasirašymo aplinkybės. Nors ACTA susitarimas tiesiogiai susijęs su bendromis intelektinės nuosavybės teisėmis ir pasaulio prekyba, 2011-ųjų metų pabaigoje jis buvo tyliai patvirtintas Europos sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime. Deja, Lietuvos Žemės ūkio ministerija nepasivargino surengti platesnės diskusijos, kokias pasekmes toks susitarimas gali atnešti Lietuvai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga viešai kreipiasi į Lietuvos Žemės ūkio ministerija, klausdama, ar pastaroji turėjo Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus pasirašyti sutartį, kuri kelia tokias milžiniškas aistras visame pasaulyje. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat domina, ar pasirašant sutartį buvo atsižvelgta į Lietuvos Žemės ūkio rūmų 2011-08-08 rekomendaciją, kuria siūloma atsisakyti Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimo Lietuvoje.

Anot LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, „Daugelis turbūt labai nustebs, sužinoję, kad stipriausi ACTA susitarimo lobistai ir rėmėjai visame pasaulyje yra ne muzikos autorių ar kino pramonės atstovai, o svarbiausi karai vyksta ne dėl Interneto erdvės. Didžiausi sutarties šalininkai yra stambios pasaulio GMO korporacijos, tokios kaip JAV „Monsanto“, turinčios daug daugiau galios nei visi autoriai kartų paėmus. Šios korporacijos laiko genų perkėlimą intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu. Būtent todėl susitarimas inicijuotas Žemės ūkio ministerijų lygmenyje“.

ACTA susitarimas taip reikalingas GMO kompanijoms būtent todėl, kad galėtų žaibiškai pradėti kontroliuoti naujų šalių maisto rinkas. Šalis, įsileidžianti GMO kompanijas tarsi praranda dalį suvereniteto. Jei pavyzdžiui GMO rapso genas natūraliu būdu (su bitėmis) patenka į ne GMO rapsų lauką, kompanijos jau gali taikyti intelektualinės nuosavybės teises. Todėl visos sėklos, visi augalai ir gyvūnai, net ir tie, kurie užauginti ūkininko staiga tampa tarsi išnuomoti jam, paskolinti, be teisės pasilikti sau, be teisės pačiam dauginti ar parduoti. Tai tikroji kontrolė, neprilygstanti Interneto kontrolei. Šalis, įsileidžianti GMO kompanijas tarsi praranda dalį suvereniteto.

Lietuvos politikai yra ne kartą deklaravo, kad nepalaiko GMO atėjimo į mūsų šalį. Tačiau beveik slaptas ACTA susitarimo pasirašymas netiesiogiai gali duoti „žalią“ šviesą GMO atėjimui į mūsų šalį. Mūsų kaimynės Lenkija ir Latvija yra paskelbusios, kad galutinai atsisako GMO ir kuria savo natūralios, sveikos, ekologiškos šalies vizijas. Lenkija taip pat yra sustabdžiusi ACTA susitarimo ratifikavimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasisako už naujovių diegimą žemės ūkyje, tačiau prieštarauja genetiškai modifikuotos produkcijos ir sėklų patekimui į šalį. LVŽS dalyvaus vasario 11 d. rengiamoje masinėje protesto akcijoje Vilniuje. Lietuvos žemės ūkio rūmai pernai yra paskelbę, kad Lietuvos teritorija per maža ir per tankiai apgyvendinta, kad leidžiant auginti GMO nebūtų pažeisti kaimyninių žemės sklypų naudotojų teisėti lūkesčiai ir interesai.