Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, šalies ūkis 2011 m. augo 5,8 procento – sparčiausiai per paskutiniuosius trejus metus. Šalies BVP sudarė 105,7 mlrd. litų to meto kainomis. Vertinant palyginamosiomis kainomis, buvo viršytas 2006-ųjų lygis. Tikėtina, kad bendrosios pridėtinės vertės augimas bus statybos (15 proc.), pramonės (6,4 proc.), gamybinės paskirties paslaugų (6,8 proc.), finansinių paslaugų (5,5 proc.) sektoriuose. Žemės ūkio sektoriaus pridėtinė vertė padidėjo 3,2 procento.
Didėjo vartojimo ir prekių, ir paslaugų kainos
2011 m. gruodžio mėn. metinė infliacija sudarė 3,4 procento ir buvo 0,4 proc. punkto mažesnė nei 2010 m. gruodį. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 5,5 procento padidėjusios maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, 9,4 procento – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų, 4,7 procento − transporto prekių ir paslaugų kainos. 2011 m. vartojimo prekės pabrango 4 procentais, paslaugos – 1,5 procento.
2011 m. valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos augo sparčiau nei rinkos. Per metus reguliuojamos kainos padidėjo 5,7 procento, rinkos − 3 procentais. Tačiau valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamų kainų įtaka bendrajam metiniam kainų pokyčiui sudarė 0,8 proc. punkto ir buvo mažesnė nei rinkos kainų pokyčių įtaka, kuri sudarė 2,6 proc. punkto.
Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija 2011 m. sudarė 4,1 procento ir 2,9 proc. punkto viršijo 2010 m. bei 0,7 proc. punkto – Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą Mastrichto infliacijos kriterijų (3,4 proc.).
Produkcija auga, užsakymų daugėja
2011-ieji buvo itin sėkmingi pramonei. Pramonės produkcija, palyginti su 2010 m., išaugo 7,4 procento, pašalinus darbo dienų įtaką – 7,6 procento. Iš 24 apdirbamosios gamybos rūšių 19-os veiklos rūšių įmonių produkcijos parduota daugiau nei 2010 m.
Kasmet didėja užsienio rinkose gamintojų parduodamos produkcijos dalis: 2010 m. užsienyje parduotos produkcijos dalis sudarė 66,5 procento, 2011-aisiais − 67,4 procento.
Produkcijos apimties augimas sietinas su užsakymais produkcijai gaminti ir paslaugoms teikti. 2011 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, užsakymų produkcijai padaugėjo 21,9 procento. Net 80,7 procento užsakymų produkcijai sudaro užsakymai, gauti iš užsienio užsakovų, palyginti su 2010 m., jų dalis padidėjo 1,4 proc. punkto.
Užsienio prekyba – sparčiausiai ES augęs eksportas
Lietuvos eksporto augimas 2011 m. buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Išankstiniais duomenimis, 2011 m. prekių eksportas sudarė 69,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 28,8 procento.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2011 m. sausio–lapkričio mėn. padidėjo 26,8 procento ir sudarė 66,1 procento bendro Lietuvos eksporto. Didžiausią eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių dalį sudarė naftos produktai, tačiau augo ir Lietuvoje pagamintų trąšų, plastikų ir jų gaminių, baldų eksportas. Daugiausia prekių eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją, Lenkiją; lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją, Nyderlandus, Latviją, Lenkiją ir Estiją.
Išankstiniais duomenimis, 2011 m. prekių importas sudarė 78,2 mlrd. litų ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 28,2 procento. Daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos.
Vidaus prekyba – taupymo režimą keičia aktyvesnis vartojimas
Šalies prekybos įmonėms 2011 m. buvo geriausi per paskutinius trejus metus. Mažmeninės prekybos, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 20,6 procento palyginamosiomis kainomis. Tai rodo, kad atsigauna vidaus rinka, gyventojai taupymo režimą pamažu keičia aktyvesniu vartojimu.
Mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 2,5 procento, ne maisto prekėmis – 14,6 procento palyginamosiomis kainomis. Ypač sparčiai augo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 59,4 procento, baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba – 46 procento, sporto įrangos mažmeninė prekyba – 29,6 procento, metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba – 28,1 procento.
Aktyvesnis prekyboje buvo ir 2011 m. šventinis laikotarpis. Palyginti su 2010 m. gruodžiu, mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 8,3 procento, ne maisto prekėmis – 20,9 procento palyginamosiomis kainomis.
Statyba – 56 procentai 2008-ųjų masto
Praeiti metai buvo geresni ir statybininkams. Statybos įmonių darbų mastas išaugo 18 procentų, palyginti su 2010 m., tačiau kol kas tai sudaro 56 procentus 2008 m. atliktų statybos darbų. Kaip ir pernai statybos plėtrą lėmė infrastruktūros objektų, kelių ir negyvenamųjų pastatų statybos darbai.
2011 m. pastatyta 5,1 tūkst. butų, tai 38 procentais daugiau nei 2010-aisiais. 2011 m. tebevyravo individualių namų statyba − 3,8 tūkst. butų, arba 75 procentai visų pastatytų butų, daugiabučiams namams teko tik 1,3 tūkst. butų, arba 25 procentai. Pagal pastatomų butų skaičių tarp Lietuvos miestų akivaizdžiai pirmauja Vilnius.
2011 m. buvo išduota 4,8 tūkst. leidimų, kuriuose leista statyti 7,3 tūkst. butų, t. y. 12 procentų mažiau nei 2010 m. Leistų statyti butų skaičius daugiabučiuose namuose, palyginti su 2010 m., padidėjo tik 18 procentų. Šalyje ir toliau vyraus individualių gyvenamųjų namų statyba, jiems statyti išduota 98 procentai visų leidimų. Pažymėtina, kad 2011 m. daugiau kaip 43 procentai leistų statyti butų buvo Vilniaus apskrityje, 18 procentų − Kauno.
Transportas – dešimtadaliu ūgtelėjusi krovinių apyvarta
Transporto sektoriuje 2011 m. taip pat fiksuoti teigiami pokyčiai. Visų transporto rūšių krovinių apyvarta, palyginti su 2010 m., padidėjo 10,9 procento, o krovinių vežimas – 6,3 procento. Krovinių apyvarta geležinkelio transporte padidėjo 12,3 procento, o krovinių kiekis – 8,9 procento; kelių transporte krovinių apyvarta padidėjo 9,8 procento, krovinių kiekis – 2,9 procento. Sėkmingi 2011-ieji buvo ir Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui ir Būtingės terminalui, kuriuose buvo perkrauta 13 procentų daugiau krovinių. Oro uostai taip pat galėjo pasidžiaugti 17,9 procento išaugusiu keleivių srautu.
Turizmas – daugiau turistų ne tik sostinėje ir kurortuose
Šalies apgyvendinimo įstaigoms praėjusieji metai buvo neblogi. Sausio–rugsėjo mėn. apgyvendinimo įstaigose apgyvendinta 1,4 mln. svečių – 15,4 procento daugiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. Iš dalies tam įtakos turėjo Europos krepšinio čempionatas, kurio metu sulaukta daugiau svečių iš ES šalių. Tokią prielaidą patvirtina ir apgyvendinimo įstaigų rodiklių „geografija“. Vilnius per devynis 2011 m. mėnesius sulaukė 23,2 procento daugiau turistų nei per tą patį 2010 m. laikotarpį, Kaunas – 14,3 procento, Klaipėda – 16,7, Šiauliai – 16, Panevėžys – 23, Alytus – 29,3 procento daugiau.
Šalies įmonės – dvigubai daugiau pelno
2011 m. Lietuvos įmonės galėjo pasidžiaugti gerėjusiais visais pagrindiniais rodikliais. Per devynis 2011 m. mėnesius įmonės uždirbo 7,2 mlrd. litų ikimokestinio pelno – beveik dukart daugiau negu atitinkamu 2010 m. laikotarpiu (panašiai pelno (7 mlrd. Lt) įmonės uždirbo 2006 m. atitinkamu laikotarpiu). Ypač pelnas didėjo verslo paslaugų sektoriuje – 3,4 karto, transporto ir saugojimo sektoriuje – dukart, apdirbamosios gamybos ir kasybos sektoriuje – 1,6 karto. Statybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai, 2010 m. buvę nuostolingi, 2011 m. uždirbo pelno. Vidutinis įmonių pelningumas didėjo 1,7 proc. punkto ir sudarė 5,1 procento (tai reiškia, kad 1 Lt pajamų uždirbo 5,1 ct pelno).
Įmonių gamybos išlaidos didėjo tiek pat, kiek ir pajamos (atitinkamai 20 ir 21 proc.), tačiau išlaidų dalis darbuotojams ūgtelėjo tik 5 procentais.
Žemės ūkis – derlius buvo geras, supirkimo kainos augo
Išankstiniais duomenimis, 2011 m. žemės ūkio pridėtinė vertė didėjo ir to meto kainomis sudarė 2,6 mlrd. litų. Tai lėmė geresnis žemės ūkio augalų derlius ir padidėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 38 procentais, gyvulininkystės – 5,2 procento.
Žemės ūkio produkcijos buvo pagaminta už 7,9 mlrd. litų, arba 21,2 procento daugiau nei 2010 m., produkcijos apimtis padidėjo 2,9 procento. Augalininkystės produkcija išaugo 8,8 procento, o gyvulininkystės – sumažėjo 3,5 procento.
Darbo rinka – realus darbo užmokestis mažėjo, našumas didėjo
Ne itin sparčiai, tačiau, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbas mažėjo per visus 2011-uosius. Nedarbas šalyje sudarė 15,4 procento, arba 2,4 proc. punkto mažiau nei 2010 m. Nepaisant to, ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,6 proc. punkto, o kas dešimtas jaunas (15–24 metų amžiaus) asmuo tebebuvo bedarbis, nors nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje ir sumažėjo 2,2 proc. punkto.
Palyginti su 2010 m., mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 2,7 procento ir sudarė 2042 litus, neto (po mokesčių) darbo užmokestis – 2,5 procento ir sudarė 1592 litus. Pastebimas privataus sektoriaus darbo užmokesčio didėjimas – padidėjo 3,3 proc.ir sudarė 1927 litus, valstybės sektoriuje padidėjo 2,5 procento ir sudarė 2238 litus. Tačiau realus darbo užmokestis sumažėjo 1,5 procento, t. y. kainų lygis 2011 m. didėjo sparčiau nei darbo užmokestis. Nors realus darbo užmokestis nepadidėjo, darbo našumas 2011 m. ūgtelėjo beveik 6 procentais. Tam galėjo turėti įtakos žmonių noras išsaugoti darbo vietą, esant dideliam nedarbui.
Gyventojai – nebeturime Marijampolės gyventojų skaičiaus
Išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2011 m. pabaigoje gyveno 3 mln. 199 tūkst. gyventojų – 45,3 tūkst., arba 1,4 procento, mažiau negu 2011 m. pradžioje (gyventojų skaičius beveik prilygtų Marijampolės (44,9 tūkst.) gyventojų skaičiui). Natūrali kaita išliko neigiama.
2011 m. iš šalies emigravo 54,3 tūkst. gyventojų, tai 28,8 tūkst. mažiau nei 2010 m. Beveik pusę (44 proc.) visų emigrantų sudarė 20–29 metų amžiaus gyventojai. Daugiausia emigruota į Jungtinę Karalystę (47 proc. visų emigrantų), Airiją (10 proc.), Norvegija ir Vokietiją (po 7 proc.).
Padaugėjo į Lietuvą gyventi grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių. Pernai į Lietuvą grįžo 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, arba triskart daugiau nei 2010 m.
Parengta pagal Lietuvos statistikos departamento informaciją
