Šeštadienis, 17 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. A.Bumelis. Turime beveik viską, kad taptume klestinčia šalimi

www.lrt.lt
2012 01 04 19:03
5
Prof. Vladas Algirdas Bumelis

Prof. Vladas Algirdas Bumelis

Prof. Vladas Algirdas Bumelis
Prof. Vladas Algirdas Bumelis

Į kokias sritis turi orientuotis Lietuva, jei nori tapti turtinga ir klestinčia? Vienos sėkmingiausių įmonių Lietuvoje „Sicor Biotech“ vadovas prof. Vladas Algirdas Bumelis įsitikinęs: nėra kitos alternatyvos – tik būti aukštųjų technologijų šalimi.

Ir tam turime beveik viską. Tereikia prioritetu pasirinkti tas technologijų šakas, kuriose turime įdirbį, ir laikytis strateginės drausmės, tai yra, įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme.

– Kodėl jūs manote, kad Lietuva turi potencialo tapti aukštųjų technologijų šalimi, kodėl ji negali būti statybų, žemės ūkio ar paslaugų šalimi?

– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje mes per ilgą laikotarpį turime gerai išvystytą mokslo ir studijų sistemą. Ir ta mokslo ir studijų sistema sukuria pradinį potencialą, kuris yra reikalingas vystyti aukštąsias technologijas. Antra, aukštosios technologijos geros tuo, kad jos kuria tikrai didžiulę pridėtinę vertę.

Aš tikrai nuoširdžiai lenkiu galvą prieš visus mūsų žemdirbius, kurie įdeda didžiulį triūsą, kad prekybos įstaigose galėtume įsigyti to, ko mums reikia savo energetiniams resursams papildyti, bet tos pramonės sritys tikrai nekuria pridėtinės vertės ir tikrai nesukuria to staigaus judėjimo į priekį, kuris dabar mums yra reikalingas.

Jeigu mes norime pasivyti senąsias kapitalistines valstybes, jeigu norime suspėti nors kiek priartėti prie tų, kurie dabar turi 3,5 karto geresnę gyvenimo kokybę negu mes, tai, mano supratimu, kitos alternatyvos nėra.

– Gerai, o ar valstybė, Jūsų požiūriu, turi strategiją, kaip tapti tokia šalimi, ar tai daugiau teorijos dar?

– Strategijų yra labai daug, bet mes Lietuvoje turime vieną labai didelę bėdą – nėra vadinamosios strateginės drausmės. Jeigu jau žmonės pasirašė strategiją, jeigu tai padarė verslininkai, tai jie turi turėti ir strateginę drausmę, t. y. ją [strategiją] vykdyti. Kadangi strateginės drausmės nėra, o strategijų begalės, tai ir teisingo judėjimo nėra.

Jeigu mes ją turėsim, tai aš tikrai tikiu, bus taip, kaip ir Šveicarijoje. Šveicarijoje ir karvutės pieno duoda, ir su skambaliukais vaikšto, ir sviesto skanaus yra, kaip ir Lietuvoje. Bet Šveicarija nėra karvučių ir šokolado šalis, iš to ji nesidaro turtinga. Ji darosi turtinga tik iš tiksliosios mechanikos, bankų sistemos, aukštųjų technologijų, farmacijos pramonės.

– Kitaip sakant, jūsų požiūris yra toks: kad Lietuva taptų klestinčia valstybe, ji turi investuoti į protą, arba, kaip esate sakęs savo knygoje, į kilnojamą, o ne į nekilnojamą turtą.

– Taip, į nekilnojamą turtą jau, galima sakyti, visi investavom. Ir galima sakyti, kad esam prasti investuotojai, nes visi, kurie investavo į tai 2007–2008 metais, dabar turi 50 procentų nuostolio, o ne pelno. Todėl pasakymas, kad investicija į nekilnojamąjį turtą yra gera investicija, yra labai abejotinas.

Bet jeigu mes investuojam į kilnojamą turtą, tai tas kilnojamas turtas toks labai šaunus: iš ryto su juo atsikeliam, niekas neprašo mokėti mokesčių, visą laiką su savimi nešiojamės, galim važiuoti į užsienius, jokie muitininkai neprašo jokių mokesčių mokėti.

– Jūs kalbate apie biotechnologijas, biofarmaciją, informacines technologijas ir lazerius. Ar tai reiškia, kad kitos kryptys Lietuvoje yra neperspektyvios?

– Krypčių pasaulyje yra tiek, kad galėtum visą knygą surašyti, kiek ir kokių jų yra. Lietuvoje mes norim kartais ir padėti visiems, ir investuoti į viską, į visas kryptis, sakom, kad visos yra geros. Normaliame versle yra paprasta sistema – tu turi į kažką koncentruotis.

Manyčiau, kad tos kryptys, kurias vardinu aš, nėra naujos, jos turi įdirbį. Jeigu mes jas dar labiau paskatinsime, tai jos tikrai pradės generuoti mums milijardines pajamas. O milijardinės pajamos tikrai duos gerus mokesčius ir mūsų biudžetas didės.

– Kad mes taptume klestinčia valstybe, turim pasirinkti kryptį, o ta kryptis, kaip Jūs sakote, yra aukštosios technologijos, ir reikia pasirinkti tas iš jų, kurios jau turi įdirbį Lietuvoje, ir įgyti strateginės drausmės, nes strategiją irgi turim?

– Taip, nieko daug nereikia. Beveik viską turim.

– Profesoriau, iš vienos pusės Jūs esate verslininkas – „Sicor Biotech“ generalinis direktorius, medicinos centrų „Northway“ steigėjas. Iš kitos – Jūs mokslininkas: genų šiuolaikinės farmacijos pradininkas Lietuvoje, vienas iš interferono, skirto vėžiui ir hepatitui gydyti, kūrėjas, ir tai toli gražu ne viskas. Kuo šiandien Lietuvoje yra lengviau būti – mokslininku ar verslininku?

– Man atrodo, kad svarbiausia būti žmogumi.

– Bet jeigu dar ką nors ir dirbi?

– O jeigu dar dirbi… Man rodos, ne taip svarbu, ką dirbi, svarbu daryti tą darbą labai gerai. Arba darai labai gerai, arba iš viso jo nedarai. Ir tas visai nepriklauso nuo to, kas esi – mokslininkas ar verslininkas. Ir tada tikrai viskas bus labai gerai ir labai sėkmingai. Nors aš tokio žodžio kaip „sėkmė“ irgi nelabai suprantu. Sėkmės nebūna. Būna rezultatai. O rezultatai būna tokie, kiek esi įdėjęs darbo.

– Kaip Jūs rašėte savo knygoje: „99 procentai darbo plius 1 procentas talento – tai ir yra sėkmė“?

– Visiškai teisingai. Pasižiūrėkit į vunderkindus. Kartais sako – labai gabus muzikai. Bet labai gabus kartais taip ir lieka labai gabiu, nes pradeda tingėti po 7 valandas groti fortepijonu ir geru muzikantu netampa.

– Mes su jumis kalbame apie Lietuvos ateities kryptį, bet dabar Lietuva gyvena krizės sąlygomis. Ir aš Jūsų knygoje radau tokius žodžius: „Kaip nugalėsime krizę? Viskas bus, kaip turi būti – su skausmais. Mažinamės algas, nes gaudavo tris kartus didesnes negu įmanoma. Bedarbių daug, bet daug kas buvo išpūsta. Jeigu nėra bedarbių, visi ramūs, nes niekas iš darbo neišmes. Bedarbiai – kokybės garantas. Bus skaudu, sutinku. Bet gyvenimas – kaip rožė: ir gražu, ir duria“. Ar tai reiškia, kad mūsų valstybės vadovai nemokėjo skaičiuoti ir realiai vertinti situacijos? Ar didesnė kaltė yra pačių mūsų, vartotojiškos visuomenės, kuri laisvą pinigą investuoja ne į protą, o pravalgo?

– Aš galvoju, kad visi postai yra laikini, todėl mes neturėtume kaltinti visų savo vadovų ir sakyti, kad viena Vyriausybė labai puiki, kita labai bloga. Vyriausybės yra tokios pat, kokie mes esame. Man atrodo, kad visuomenė buvo truputėlį apkrėsta kažkokiu virusu, tokiu skubaus gero gyvenimo norėjimu.

Mūsų pačių mentalitetas keičiasi. Ir aš tikrai labai džiaugiuosi, kad tie metai, kurie buvo kriziniai, (gal kas nors sakys: keistas tas Bumelis, džiaugiasi krize), bet tie metai buvo kaip chirurginė operacija, kuri truputį pakeitė žmonių mentalitetą.

Žiūrėkit, žmonės jau nepuola taip investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes jis tikrai nuvertėja. Todėl tai buvo geras gydymo laikotarpis mums visiems ir, aš manau, mes po truputį išgyjam.

Interviu transliuotas LTV laidoje „Savaitė“

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Valdas says:
    9 m. ago

    Labai gerai yra norėti (pa)daryti (paversti) Lietuvą aukštų technologijų šalimi.
    Tačiau …
    Prieš planuojant daryti (kurti) klestinčią Lietuvą, pirmiausia valdingiesiems reikia išmokti gerbti kiekvieną Žmogų Lietuvoje.
    Dabar gi …
    Žmogus Lietuvoje bando išgyventi valdingųjų partinių gaujų sukurtą XXI a. baudžiavinę santvarką. Kad būtų aiškiau, pavyzdys:
    Anglijoj …
    £622 (apie 2500 litų) žmogaus veiklos šių mėnesio pajamų nėra atskaičiuojamas joks mokestis, net ir valstybiniam socialiniam draudimui. Tai yra žmogaus veiklos asmeninė ir privati neliečiamybė šioj šaly. Maistui, apdarui, namui.
    Lietuvoje …
    121,50 lt (apie £30) – (su)mokamas žmogaus pajamų mokestis nuo
    800 lt (apie£200) minimalaus darbo užmokesčio.
    Anglijoj … : )
    (apie £30) 121,50 lt – (su)mokamas žmogaus pajamų mokestis nuo
    (apie £720) 2880 lt ………………. darbo užmokesčio.
    Taigi …
    Valdžia Lietuvoje netrukdomai sugeba pasisotinti silpniausiųjų žmonių sąskaita.

    Dar vienas svarbus pastebėjimas.
    Vienos sėkmingiausių įmonių Lietuvoje „Sicor Biotech“ vadovas prof. Vladas Algirdas Bumelis nederamai skleidžia savo ligotą nuomonę, kad nekilnojamas turtas (Žemė, …) tikrai nuvertėja.
    Ir dabar linkiu mums visiems sėkmingai mokytis gerbti kiekvieną Žmogų Lietuvoje ir mokytis branginti Žemę Lietuvos.

    Pagarbiai

    Atsakyti
  2. Valdas says:
    9 m. ago

    Brangiausioji (ir niekada nenuvertėjančioji) Lietuvos Žemė prašosi referendumo.

    http://www.youtube.com/watch?v=JLImDiXp2mg

    Atsakyti
  3. Elena says:
    9 m. ago

    Man irgi yra džiugu matyti, kad lietuvio mentalitetas keičiasi – iš užguito baudžiauninko jis po truputį tampa oriu savo kiemo, savo krašto, savo valstybės šeimininku. Jau vien suvokimas, kad turime savo valstybę, kurioje tvarkosi mūsų pačių išrinkta ir mūsų pačių kontroliuojama valdžia, o ne okupantai ar kokie kiti priešai, svetimieji, yra didelis žingsnis žmogaus, valstybės klestėjimo link.

    Kiekvienas žmogus, siekiantis gero savo darbo rezultato, pirmiausia privalo apsispręsti, į kokį darbą koncentruosis, ką jis sugeba padaryti geriausia. Ir tada dirbti – labai labai gerai dirbti tai, ką pasirinko dirbti. Nesiblaškyti.Taip ir valstybė.

    Kitas gero rezultato garantas yra drausmė. Kiekvieno asmeninė drausmė ir matymas kito, kuris nusižengė drausmei, jo sudrausminimas ar net nubaudimas dėl drausmės sulaužymo. Palaidas liberalizmas veda tik į balą, liūną, bet ne į klestėjimą.
    Paprastas pavyzdėlis: vis girdžiu mokytojus nusiskundžiančius dėl mokinių, kurie net pamokos metu naudojasi mobiliaisiais telefonais. Absurdas – taigi įrašyk mokiniui į jo taisykles, kad mobilieji telefonai mokykloje yra draudžaimi ir viskas. Pamatei vaiko rankoje telefoną, tuoj pat jį paiimi ir grąžini tik mamai arba tėvui, vaiko globėjui, kad ir jie žinotų, jog vaikas pažeidė mokyklos drausmę, nusižengė mokinio taisyklėms. Taip auklėsim ne tik vaiką, bet ir jo tėvus. Ir taip kiekviename žingsnyje, bet kokioje srityje – nėra tvarkos, erzina netvarka – įvesk taisykle, įstatymu tvarką .

    Atsakyti
  4. S says:
    9 m. ago

    Bumelis geras vadovas. Bet nekenktų plačiau nušviest situaciją. Jo vadovaujama “Sicor biotech” iš tiesų yra žydų valdoma kompanija (priklauso Izraelio bendrovei “Teva”). Dabar Bumelis įkūręs naują savo firmą “Biotechfarma”, kuriai vyriausybė suteikė net ~40 mln. litų naujo fabriko statybai, o kapsulę į kertinį akmenį įkasė pats Kubilius. Čia gražu viskas, tačiau Bumelis greičiausiai vėl parduos naują įmonę, kai ji įsivažiuos. “Investicijų pritraukimas” – tokia jo sėkmės formulė. Rezultatas – aukštosios technologijos Lietuvoje taps globalių užsienio kompanijų nuosavybe. Kad Bumeliui tai naudinga, yra akivaizdu, nes asmeniškai gaus galbūt šimtus milijonų už parduotas akcijas. Bet ar tai naudinga Lietuvai? Ar negalėtų valstybė remti nacionalinio, lietuviško kapitalo įsitvirtinimą aukštosiose technologijose? Bumelio sėkmės istorija paremta sugebėjimu puikiai “apeiti” visas trukdančias taisykles, gaunant didžiulę paramą iš fondų. Todėl jis niekad nekritikuos tos sistemos, kurioje asmeniškai išlošia, tai logiška. Bet ar Lietuvai kaip valstybei tokia sistema naudinga? Nekelti šio klausimo, o vien gėrėtis sėkmės istorija yra trumparegiška. Na, o visa kita, apie darbą ir rezultatų siekimą skamba pamokančiai, galima imti pavyzdžiu.

    Atsakyti
  5. Katastrofijus says:
    9 m. ago

    Man atrodo kitaip. Čia panašiai, kaip prieš 20 m. buvo mokoma – kam ta pramonė ir žemės ūkis, dabar bus paslaugų sferos laikas. Tokia ekonomika – vienas kitą kerpa, atlieka jam paslaugas, vadybinkauja, logistikauja ir t.t. – o niekas nevyksta. Tiesiog rašomi tušti BVP burbulai ir kitokios pseudoapskaitos misterijos. O žmonėms reikia realaus maisto, kuro daiktų. Tai perkam iš užsienio? Ar užsieny materializuojama čia Lietuvoje vykdoma kone pusės dirbančiųjų veikla? Tada imamos paskolos, kurių dalis eina daliai tų pačių neva dirbančių algoms. Ir dar emigrantų atvežamos lėšos. Ir tada turim labai nedidelę dalį Lietuvos gyventojų, kurie dar dirba naudingą darbą ir kuria šiokius tokius ribotus resursus, kurių jau deja neužtenka 3 mln. gyventojų išlaikyti (kai Belgijoje kuriamų resursų, kuri 2 kartus mažesnė už Lietuvą, užtenka 10 mln. žmonių, Olandijai – 12 mln. žm., Korėjoms, 2 kart. didesnėms už Lietuvą – 22 ir 50 mln. žmonių). Nes ten žmonės dirba – pramonė, žemės ūkis, o neužsiima miražais. Būtina tolygiai paskirstyt ir darbą, ir resursus, norint kad Lietuva išlaikytų bent 3 mln. gyv. Priešingu atveju liks tik “reikalingi” (Izraeliui, ES, Lenkijai ir kitiems Lietuvos priešams), o po kiek laiko Lietuvoje Palestinos pavyzdžiu, kaip niekieno teritorijoje bus įkurtas koks “jidišlandas”. Lietuva, gyvenanti iš IT technologijų – tai 1000 užimtų žmonių ir 0,5 mln. nereikalingų ar juos aptarnaujančių. Plius niekaip nenukonkuruosim Kinijos ir Indijos. Visur žemės ūkio šalyse gyventojų skaičius didėja, postindustrinėse mažėja. O dėl globalizacijos (tokia satanizmo kryptis) veikia dar ir susisiekiančių indų principas – pakraščiuose įrengiamos išvietės ir savartynai. Pagal geografinę platumą Lietuva ten pat, kur Kanada ir Rusija – taigi pagal visas pseudomokslines teorijas su šiomis šalimis turi susilyginti ir Lietuvos gyventojų tankis. Lietuvoje tada turėtų būti 100 tūkst. gyventojų. Tada tikrai ES savartynu paverstoje šalyje galės būti tik IT ir čia atkelti 10 mln. bangladešiečių, dirbančių šiukšlių utilizavimo versle Izraeliui priklausančiame Jidišlande (knygoje “Lietuvos žydai” viršelio įklijoje yra perspektyvinis žemėlapis). Tai kaip čia, vienai, ir dar mažai intelekto bei resursų eikvojančiai profesijų grupei siūloma skirti pirmenybę? Iš kurios aplamai jokios naudos – programas galima atsipompuot iš torentų, o tą visą kompinį chlamą užsipirkt iš kinų. Plius turėk ten kiek nori IT, kuri tinka nebent tik imituoti tarp biudžetnikų darbinę veiklą, o žmonės be maisto ar kuro vistiek bus priversti emigruoti. O tad užsieniuose gavę Lietuvai nereikalingų virtualių lėšų, atvažius čia apiplėšinėti likusius ir dar užkels kainas. Ir kaip nesuprasti, kad vidutinio dydžio valstybė negali būti be pramonės, žemės ūkio ir vidaus rinkos. Čia Monakas gali egzistuot iš lošimų, pašto ženklų ir IT.
    O investicijos – tai tik vechseliai perskirstyti tuos Lietuvoje esančius ribotus išteklius. Mat Lietuva neturi savo finansų sistemos ir bankų, o bankų privalomas rezervas apie 10 proc. Todėl ir imigrantų uždarbis, leidžiamas Lietuvoje, ir investicijos, ir paskolos – tai ne Lietuvai duodamas turtas (turtas būtų prekės ar auksas), o tiesiog leidimas Lietuvos viduje nieko nedirbantiems (pvz. kai kuriems biudžetnikams ar imigrantų išlaikomiems pinigais), atimti tai, ką uždirba dirbantieji ir likę Lietuvoje. Investicijos virtualiais pinigais – tai teisė plėšti nedirbančiam Lietuvai dirbantį Lietuvai ir iškraipyt socialinius santykius. Lietuvai sunku, iš jos bėga žmonės, o likę “valdžios” skatinami bėgti leidžiant čia nedirbantiems emigrantams ir ‘”investuotojams” už Lietuvai beverčius virtualius pinigus pasiimt dar tai, kas yra likę čia likusiems. Jei resursai paskirstomi netolygiai, tai visada atsiras žmonės, kuriems jų nepakaks. Žemės ūkis – vienintelė ūkio šaka, leidžianti paskirstyti darbą ir resursus lygiomis dalimis ir išlaikyt Lietuvoje bent 3 mln. lietuvių.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Lietuvos ekonomika niekad nebegrįš į 2019 m.

2021 04 09
Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius

Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius

2021 03 07
P. S. Krivickas. Kai nepavyksta patekti į rojų

P. S. Krivickas. Kai nepavyksta patekti į rojų

2021 02 26
Šuoliui pasirengę biotechnologijų įmonės vardija kliūtis ir laukia strateginio valstybės požiūrio

Šuoliui pasirengę biotechnologijų įmonės vardija kliūtis ir laukia strateginio valstybės požiūrio

2021 02 06
Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

2021 01 19
Naudokime fejerverkus saugiai

Ar viską žinome apie fejerverkus?

2020 12 31
Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

Lietuviai – geidžiami bendradarbiai kuriant aukštąsias technologijas kosmosui ir gynybai

2020 12 29
Nobelio premija | Pixabay.com nuotr.

J. Survilaitė. Gruodžio 10-ji – Nobelio žvaigždžių šventė

2020 12 09
sam.lt nuotr.

Seimas svarstys kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekt

2020 10 20
Apdovanoti išradėjai: dėmesio centre – adatą pakeisiantis lazeris ir skausmo pleistrai

Apdovanoti išradėjai: dėmesio centre – adatą pakeisiantis lazeris ir skausmo pleistrai

2020 10 04
Rodyti daugiau

Naujienos

„Rail Baltica“ ieško rangovo ilgiausio Baltijos valstybėse geležinkelio tilto statybai
Naujienos

„Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių

2021 04 17
Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems
Gamta ir ekologija

Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

2021 04 17
unsplash.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Paspirtukams taip pat galioja eismo taisyklės

2021 04 17
Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”
Kultūra

Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”

2021 04 17
Išrinktos 2020-ųjų Metų knygos
Kultūra

Išrinktos 2020-ųjų Metų knygos

2021 04 17
Tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių. Kaip elgtis?
Gamta ir ekologija

Bandoma „prikirpti uodegas“ kiemuose paliktų senų automobilių savininkams

2021 04 17
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Stabdoma medžioklė Punios šile
Gamta ir ekologija

Stabdoma medžioklė Punios šile

2021 04 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Paliekam, atiduodam, užleidžiam apie R. Karbauskis. Valdanti dauguma atrodo apgailėtinai
  • Rimgaudas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • LGGRTC SIENA apie Į LGGRTC vadovo pareigas siūlomas A. Bubnys
  • Ar nepanašu? apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių
  • Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems
  • Paspirtukams taip pat galioja eismo taisyklės
  • Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 742; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 704; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 613; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 422; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 422; komentarų: 33

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Masiulis. Lietuvos ekonomika niekad nebegrįš į 2019 m.

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
3
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Mažai kas atkreipė dėmesį į įdomią statistinę informaciją. Finansų ministerija paskelbė, kad šių metų sausio ir vasario mėnesiais į valstybės...

Skaityti toliau

Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius

by Kristina Aleknaitė
2021 03 07
1
Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius

„GovTech laboratorija“ trečią kartą skelbia viešojo sektoriaus iššūkius ir ieško naujų komandų, startuolių ar akademinės bendruomenės atstovų, kuriančių arba norinčių...

Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kai nepavyksta patekti į rojų

by Kristina Aleknaitė
2021 02 26
1
P. S. Krivickas. Kai nepavyksta patekti į rojų

Per koronaviruso pandemiją kaip niekad išryškėjo gydytojų pasiaukojamo darbo svarba. Tačiau niekur nedingo ir kitos ligos. Todėl būtina gerbti bei...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Paliekam, atiduodam, užleidžiam apie R. Karbauskis. Valdanti dauguma atrodo apgailėtinai
  • Rimgaudas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • LGGRTC SIENA apie Į LGGRTC vadovo pareigas siūlomas A. Bubnys
  • Ar nepanašu? apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
Kitas straipsnis
Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86

Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai