Šiandien Kėdainių pramoniniame parke, po 1,5 metų statybos darbų, atidarytas pirmasis Lietuvos krematoriumas. Kol kas čia veiks viena mirusiųjų deginimo linija, leidžiantis sudeginti 4000 palaikų per metus, t. y. tenkinanti šiandieninį Lietuvos poreikį. Atsiradus didesnei paslaugos paklausai, pajėgumai bus didinami paleidžiant antrąją liniją, kuriai vieta taip pat paruošta. Palaikus deginti bus pradėta lapkričio 29 d.
Pasak krematoriumą įgyvendinančios bendrovės „LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko, pastarąjį mėnesį vykę galutiniai įrangos bandomieji darbai praėjo sklandžiai, todėl buvo galima pradėti veiklą planuotu laiku.„Paleidus deginimo įrenginį, krematoriumo darbas vyks aukštoje temperatūroje, nepertraukiamai, jei prireiks – ir 24 valandas per parą“, – sako bendrovės vadovas.
Jis pabrėžia, kad krematoriume nebus teikiamos šarvojimo ar laidojimo paslaugos.
„Čia bus dvi atsisveikinimo su velioniu prieš palaikų deginimą salės, palaikus atlydėję artimieji galės laukti deginimo pabaigos specialioje poilsio zonoje, taip pat, jei pageidaus, galės jį stebėti – nuo palaikų įleidimo į krosnį iki deginimo pabaigos – kompiuterio monitoriuje arba pro technologinį apžvalgos langelį“, – pasakojo V.Labanauskas.
Galimybė stebėti deginimo eigą bus tik Lietuvos krematoriume – artimiausi Latvijos ir Lenkijos krematoriumai to negali pasiūlyti. Krematoriume bus galima įsigyti urnų iš čia siūlomų, tačiau mirusiojo palaikus atlydėję artimieji galės atsivežti ir kitur įsigytas.
Vieno deginimo trukmė – apie 45-50 min., visas vyksmas nuo palaikų deginimo pradžios iki urnos atsiėmimo – apie 2,5 val. Deginimo ir su juo susijusių paslaugų kaina, be PVM – 1300 Lt.
Nepertraukiamą deginimo eigą užtikrins vokiečių kompanijos IFZW sumontuota įranga, atitinkanti ES direktyvų ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimus – jos išmetimų rodmenys net mažesni, nei reikalaujama.
„Siekėme, kad visa pirmojo mūsų šalies krematoriumo įranga būtų grįsta šiuolaikinėmis technologijomis: nekenkianti aplinkai ir žmonėms bei užtikrinanti kokybišką darbą“, – pabrėžė V.Labanauskas. – Tokios modernios įrangos nėra Latvijos ir Lenkijos krematoriumuose“.
Kad aplinkos tarša atitiktų ES reikalavimus, rūpinsis ir vietos aplinkos apsaugos specialistai, ir krematoriumų įrangos gamintojų ekspertai: įrangos darbas nuolat bus stebimas internete, fiksuojami įrengimų parodymai.
Krematoriumo projektas, kainavęs apie 8 mln. litų, vykdytas privačiomis lėšomis. Krematoriumo pastatą projektavo architektas Gintautas Natkevičius. Generalinis projekto rangovas – statybų bendrovė „Vikstata“. Šiuo metu krematoriume dirba 7 darbuotojai.
2011 m. rudenį DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų norėtų po mirties būti sudeginti.
Kai pagalvoji, kad gal ir man gal teks gultis ant tos dabartinių kryžiuočių nelabosios linijos…
—
Toks Kęstutis Juškys svajoja įkurti savą Lietuvišką deginimą Ugnimi – Gabijos šventąjai Ugniai degant – link lietuviškos protėvystės.
—
Jonas Mačiukevičius rašė:
Savi kalnai greičiau įveikiami,
Savos bedugnės kartais turi dugną,
Todėl kieme ar patvory
Saviems Dievams užkurk Tu Ugnį.
Kad būdami širdy ar debesy,
Valdydami audras ar vėjo gūsį,
Žinotų, kur dabar esi,
Ir jaustų, kur rytoj tu būsi.