Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Pašėlęs mokytojas

Eglė Leonovienė, „Šeimininkė“
2011-11-22 19:31:38
11
Pašėlęs mokytojas

Artūras Sinkevičius  | Asmeninio albumo nuotr.Sakoma, jei susirasi gerą darbą – niekada nereikės dirbti. Taip ir padariau“, – juokiasi jaunas, charizmatiškas mokytojas Artūras Sinkevičius. Dėsto jis ne fiziką ir ne fizinį, o muziką, choreografiją ir vyriškajai pedagogų giminei gana netradicinę discipliną – etnokultūrą.

„Lipk ant sienų“

Savo specialybę Artūras laiko idealia. Ar verta ko ieškoti, dar daugiau norėti, jei visas jo gyvenimas – etnokultūra: darbas, laisvalaikis, pomėgis, net žmona Rimgailė, viena iš keturių Lietuvos Romuvos vadovų Jono ir Inijos Trinkūnų dukterų.

Linksmas, guvus, trykštantis energija, atviras ir mokantis bendrauti – toks man iš karto pasirodė pašnekovas. Jei ką daro, tai ne dėl akių, o iš širdies, su visu atsidavimu. Artūras juokiasi, kad lig šiol į visus dažniausiai užduodamus klausimus vis dar neturi tikslių ir protingų atsakymų. Viskas jo gyvenime klostosi savaime, be išankstinių planų, todėl jokių paaiškinimų jis net nebando ieškoti – džiaugiasi tuo, ką jam dovanoja gyvenimas.

Artūras Sinkevičius  | Asmeninio albumo nuotr.
Artūras Sinkevičius | Asmeninio albumo nuotr.

Jaunas vyras vos spėja suktis: žmona ir du mažyliai, su etnokultūra susiję projektai, kapela, klubas, darbas dviejose Kauno mokyklose. „Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje, kurią pats baigė, joje lankė žygeivių ir folkloro ansamblį „Gilė“, o šiandien yra vienas iš klubo vadovų, Artūras jaunesnėms klasėms dėsto muziką ir choreografiją. J. Grušo meno vidurinėje mokykloje veda etnokultūros pamokas, vadovauja gitarų būreliui ir pradinukų folkloro ansambliui. Ir dar: kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį „Purienų“ vidurinėje mokykloje kartu su savo kolegomis iš kapelos „Lipk ant sienų“ dvi valandas gyvai groja šokiams.

„Ne, tai ne populiari klubinė muzika, nors garsas apie mūsų pasilinksminimus sklinda toli už Kauno – atvažiuoja net iš Šiaulių, Kelmės. Susirenka arti 200–300 žmonių, kurie smaginasi šokdami tradicinius lietuviškus šokius: „Kiaulė grikiuos“, „Ciceliukė Marceliukė“, „Transveras“ ir kt.“ – pasakoja ir džiaugiasi, kad panašios „atrakcijos“ jų pavyzdžiu jau vyksta kituose Lietuvos miestuose.

Paskatino mokytojai

Tapti mokytoju A. Sinkevičius nei svajojo, nei, sekdamas tėvų pavyzdžiu, šio tikslo siekė. Viską nulėmė susiklosčiusios aplinkybės.

Augęs problemiškoje šeimoje, Artūras, kaip ir daugelis jo amžiaus paauglių, susidėjo su ne itin geromis kompanijomis. „Bet iš esmės nebuvau blogas vaikas“, – užtikrina. Matyt, tai jautė ir jo auklėtoja Eglė Černiavičienė, kuri tapo savotiška vaikino globėja.

„Primindavo, kad turiu pasiruošti sunkiai pamokai ar dalyvauti kokiame renginyje; kai matydavo, kad kažko nerimstu, turiu problemų, kviesdavo draugiškai pasikalbėti, pasitarti“, – prisimena Artūras.

Skomantas ir Artūras Sinkevičiai  | Asmeninio albumo nuotr.
Skomantas ir Artūras Sinkevičiai | Asmeninio albumo nuotr.

Devintoje klasėje berniukas įstojo į „Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje veikusį žygeivių klubą „Gilė“. Tiesa, po pirmo žygio pareiškė, kad kojos ten daugiau nekels, bet… „Sutikau puikų žmogų, šio klubo įkūrėją, fizikos mokytoją Dobilą Jušką. Jį pelnytai galiu vadinti savo gyvenimo mokytoju, dabar dar ir draugu, kolega – jau dešimt metų kartu vadovaujame didžiausiam Lietuvoje žygeivių ir folkloro klubui „Gilė“.

Bręstant atsiskleidė puikūs organizaciniai gabumai, o noras realizuoti save, padėti kitiems vaikams Artūrą atvedė į „Senamiesčio vaikų dienos centrą“, kur mokė vaikus dainuoti, groti kanklėmis, gitara. Tad nors po vidurinės Artūras baigė Maisto pramonės kolegiją ir įgijo Įmonių ūkio ir paslaugų valdymo specialybę, nė dienos pagal ją nedirbo.

Nuo pomėgio – iki profesijos

2001 m. E. Černiavičienės užtartas ir paragintas jis apsilankė pas J. Grušo meno mokyklos direktorę Nijolę Šimienę. „Drąsi moteris – patikėjo manimi: parengęs programą, gavau penktokams dėstyti vieną savaitinę etnokultūros pamoką. 2002 m. pradėjau mokytojauti dar ir „Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje, šalia moksleivių žygeivių ir folkloro klubo „Gilė“ su D. Juška įkūrėme tokį patį studentų klubą, pradėjome gaminti muzikos instrumentus, – pasakoja įvykių ir veiklos pilną gyvenimą jaunas mokytojas, nuo 2003-ųjų vedantis liaudies muzikos pamokas. – Atsirado naujas pomėgis – muzika. Jei tik dievai talentą davė, šiais laikais galima išmokti groti ir ne muzikos mokykloje, aišku, neprofesionaliai. Groju įvairiais instrumentais, bet labiausiai man patinka smuikas ir dūdmaišis.“

Tiesa, vesti pamokas be pedagoginio išsilavinimo buvo neįmanoma: reikėjo žinių, be to, išėjo įstatymas, pagal kurį visi mokytojai privalo jį turėti. Artūras Vilniaus pedagoginiame universitete neakivaizdiniu būdu baigė gana naują specialybę – laisvalaikio pedagogiką.

Mokinių „viliojimo“ būdai

„Kodėl etnokultūra? Gal manyje protėvių kraujas atgijo? – šypsosi mokytojas. – Man Lietuvoje geriausia, neįsivaizduoju, kad galėčiau gyventi kitur. Aplankiau daug pasaulio šalių, du mėnesius Norvegijoje namus dažiau, tačiau gražesnių už lietuvaites merginų nesutikau. Man čia gera ir svarbu, kad gera būtų kitiems.

Nesuprantu, kaip galima nesidomėti savo protėvių kultūra, ignoruoti jų papročius, išmintį – tai tarsi neigti save patį. Juk niekam nekyla klausimas, kam apskritai reikalinga etnokultūra? Tai lyg klausti: kam reikia valgyti ar kvėpuoti?“

Artūras sutinka, kad pedagogo darbas nėra paprastas, lengvas net tada, kai dėstomas dalykas – tavo gyvenimas, nes vaikų, ypač nenuoramų žemesnių klasių, dainomis ir šokiais nesuviliosi!

„Pirma, vaikus turi patraukti mokytojas kaip asmuo. Aš niekad savęs nesureikšminu: ir aš, ir jie – žmonės. Stengiuosi bendrauti nuoširdžiai, todėl nepykstu, jei koks mažius priėjęs paduoda ranką ir sako: „Sveikas, Artūrai!“ Aš jam taip pat nuoširdžiai atsakau. Antra, savo dėstomą dalyką reikia mėgti, išmanyti. Kažin ar kuris nors fizikos, biologijos ar matematikos mokytojas vien savo malonumui, siekdamas tobulėti ar savarankiškai atrasti ką naujo, laisvalaikiu sprendžia sudėtingus uždavinius, daro bandymus – aš visą savo, net savo šeimos laisvalaikį praleidžiu muzikuodamas, darau muzikos instrumentus, dalyvauju įvairiuose etnokultūros renginiuose“, – atvirauja pašnekovas, per dešimt mokytojavimo metų susikūręs savitą pamokos vedimo sistemą.

Tačiau Artūras niekada nevengia eksperimentuoti, išgalvoti naujų mokinių „viliojimo“ būdų. Štai liaudies muzikos pamokose į rankas jis dažnai ima gitarą. Paskambinęs kokią melodiją, pasiūlo paklausyti, kaip ji skambės grojama kanklėmis, dūdmaišiu ar Australijos aborigenų instrumentu didžiaridu – 45 min. visi mokiniai jau tavo, daryk, ką nori! Jiems įdomu pažiūrėti, kaip daromas vienas ar kitas instrumentas, o kai kas susigundo ir pats pasidaryti.

Vardas suteikia stiprybės

Rimgailė, Artūro žmona, į jo gyvenimą atėjo taip pat per etnokultūrą. Pažinojo ją dar dvylikametę, tačiau suartėjo tik keliaudami į Etninių religijų kongresą Graikijoje. „Sėdėjome mašinoje greta ir susičiulbėjome!“ – juokiasi jauna pora. Rimgailės tėvų durys visuomet buvo atviros, bendri etnokultūros renginiai, bendri pomėgiai – kaip ir darbas, tad ir mergina į šio vaikino gyvenimą atėjo natūraliai. Po penkerių metų draugystės, 2009-aisiais, jie sukūrė šeimą, o ištikimybę vienas kitam pažadėjo, baltų dievų palaiminimo prašė Pašventupio sodyboje pagal lietuviškas apeigas surengtose vestuvėse, vilkėdami archeologiniais drabužiais ir žalvario papuošalais.

Artūras, Rimgailė, Skomantas ir Giniotė Sinkevičiai | Asmeninio albumo nuotr.
Artūras, Rimgailė, Skomantas ir Giniotė Sinkevičiai | Asmeninio albumo nuotr.

„Šeima man labai svarbi, tačiau viskas priklauso nuo situacijos: kartais pirmoje vietoje yra konkretus renginys, kartais draugai – tikri draugai, kurie su manimi, ar gera, ar bloga, o kartais – šeima. Barnių mūsų namuose retai pasitaiko, visas problemas stengiamės aiškintis ramiai, na, o jei ir pasipykstame, aš linkęs patylėti, užsidaręs viską apsvarstyti, o Rimgailė ilgai pykti negali – skuba taikytis“, – pasakoja Artūras ir pastebi, jog žmonos charakterį liudija net jos vardas: Rimgailė – „rami“ ir „galia“.

Neatsitiktinai jauna pora parinko vardus ir savo mažyliams: antrus metus baigiantis Skomantas gavo vardą Jotvingių kunigaikščio garbei (pirmas vardo skiemuo „sko“ reiškia „stengtis“, „rūpintis“, o „mantas“ – „tvirtas“, „sumanus“), vos trijų mėnesių jo sesė Giniotė turėtų „ginti“ ir „saugoti“.

„Vardas turi skambėti, būti malonus ne tik ausiai, bet ir lūpomis tarti. Ką duoda tie trumpi, bereikšmiai vardai? – nesupranta A. Sinkevičius, kurio vardas keltų kalba reiškia „tvirtas lokys, stiprus kaip lokys“.

Vaikai – tarsi spartiečiai

„Artūras niekada negali pasakyti „ne“. Jis prisiima daug darbų, o pasižadėjęs juos padaryti negali daryti bet kaip – viską iki galo ir tik labai gerai! Štai ir dabar suka galvą, kur reikės apgyvendinti rugsėjo 22–23 d. vyksiančio Tarptautinio šiuolaikinio ir tradicinio folkloro festivalio „Suklegos“ dalyvius“, – dalijasi rūpesčiais jauna jo žmona.

Artūro Sinkevičiaus džiaugsmai | feisbuko nuotr.
Artūro Sinkevičiaus džiaugsmai | feisbuko nuotr.

Net vasarą laisvalaikio šeima turi nedaug. Tarp etnokultūros festivalių bei stovyklų jie kartu su savo atžalomis keliauja po Lietuvą, pabuvojo prie jūros, Vilniuje pas Rimgailės tėvus, kur visada yra laukiami – jų atvykimo proga net vakarėlis surengiamas.

„Visi draugai man pavydi uošvės. Ji – stebuklingas žmogus. Nuveža į barą susitikti su draugais, o išgirdusi: „Grįšiu anksti!“, tai reiškia – „anksti ryte“, nesupyksta“, – džiaugiasi Artūras, vis abejojantis: gal reikėjo Rimgailei pasipiršti kaip nors romantiškiau, o ne „Meksikietišku troškiniu“?

„Per skrandį – į širdį, – cituoja liaudies išmintį santūrioji Rimgailė ir išduoda, kad valgio gaminimas – dar viena jos sutuoktinio aistra. – Aš taip skaniai ir meniškai gaminti nemoku – jis iš bet ko gali paruošti gardų patiekalą, visada improvizuoja, o man mieliau indus plauti ir kambarius tvarkyti.“

Tačiau didžiausias vadybą baigusios ir vos dvejus metus dirbusios moters kasdienis rūpestis – augantys vaikai. Skomantas ir Giniotė tikri spartiečiai – nuo mažens su jaunais tėvais važinėja po renginius, etnokultūros stovyklas, miega palapinėse; vos trijų mėnesių Giniotė jau spėjo trečdalį savo gyvenimo praleisti ne namie.

„Tikiuosi, kad vaikams bus artimas mūsų gyvenimo būdas, protėvių dvasia. Ne, tikrai nežadu jiems prievarta skiepyti savo įsitikinimų, versti domėtis etnokultūra. Tai turi įvykti natūraliai – juk mūsų aplinkoje visi bendraminčiai“, – mąsto Rimgailė, lietuvių liaudies dainas dainuojanti ne tik repeticijose, renginiuose ar koncertuose, bet ir palinkusi prie savo atžalų lovelių.

Eglė Leonovienė, „Šeimininkė“, 2011 rugsėjo 1 d.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sveikiname neeilinį gimtadienį švenčiančią Iniją Rutkūnaitę-Trinkūnienę (nuotraukos, audio, video)
  2. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Jaunius says:
    14 metų ago

    Džiugu, kad yra toks mokytojas Artūras. Lietuva suklestėtų, jeigu tokių mokytojų atsirastų daugiau. Įdomu yra tai, kad ne tik mokiniai dalyvauja Artūro rengiamose šventėse. Suvažiuoja net tų vaikų tėvai. Teko matyti, kaip į Pašventupį suvažiuoja daugybė automobilių su tėveliais ir giminaičiais. Tuomet šventės, pavyzdžiui Rasos, dalyvių pasidaro didelis pulkas. Tam tikra prasme Artūras auklėja ne tik vaikus mokinius, bet ir jų tėvus.
    Sėkmės tau, Artūrai.

    Atsakyti
  2. Tomas says:
    14 metų ago

    Ko gero yra nemažai tokių žmonių, tik apie juos mes mažai žinome. Šaunuolis Artūrai!

    Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    14 metų ago

    Pijokas (jei tik paryčiais grįžta)?
    Neteisingai!

    Atsakyti
  4. Algirmantas says:
    14 metų ago

    Va tu tikras biesas esi tikrasai lietuvi, pats pagal save sprendi, kad yr ir kitas pijokas kaip ir tu, nieko panašaus, tą žmogų kuom puikiausiai pažystu, nevartoja alkoholio tad geriau patylek šikną įgaubęs, o tai dar žodis ir į krupį pijoką pavirsi galutinai…. 😀

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      14 metų ago

      Vedusiam nėra ko duotis po pašales ir žmonai ant kaklo pakabinti vaikus.

      Atsakyti
  5. Liucija says:
    14 metų ago

    cia mano vadovas!!!! Dobilas ir Artūras valdo!

    Atsakyti
  6. tikras lietuvis says:
    14 metų ago

    Kada gimsta vaikai, tada yra privaloma pasišvęsti jiems, nes tai – pasišventimas Lietuvos ateičiai.

    Atsakyti
    • Algirmantas says:
      14 metų ago

      Tik nereikia mokinti mokytų, tau dar daug ko reiktų pasimokinti, o nebiležodžiauti, vietoij biležodžiavimo ką nors naudingo tautos labui padarytum, pvz.: Snoro banka sutvarkytum :D, bet tavo kinkos per slabnos ir spėkai per silpni, slabakėlis esi…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        14 metų ago

        Tai, kad jau sutvarkė.
        Negirdėjai? 🙂

        Atsakyti
  7. Alva says:
    14 metų ago

    Su Arturu teko susitikti tik k elis kartus, ber is ji pazistanciu zmoniu girdejau tiek geru atsiliepimu, kad i tris tokius straipsnius netilptu. O savo vaikais Jis rupinasi ir zmona lepina.Gaila,kad tokiu vyruku Lietuvoj ne perdaugiausia!

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      14 metų ago

      Dar aš.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Reikalavimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dvigubi pasiekimai: gabiausi Kauno mokiniai pagerbti šventėje
  • Vasaros pietums – suktinukai su traškiomis daržovėmis
  • Žinovai įvardijo pagrindines motociklininkų avarijų priežastis
  • Kodėl vienus uodai puola labiau nei kitus?

Kiti Straipsniai

Lietavos tvirtovė Slovakijoje

R. Dilius. Lietuviški (prūsiški) pėdsakai gintaro kelyje Slovakijoje

2025 06 05
Jorė

Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams

2025 04 22
Jonas Vaiškūnas ir Algirdas Patackas Kaune, 2013 m. spalio 14 d. – tautinės kultūros bendražygiai

J. Vaiškūnas. Algirdas Patackas – liepsnojanti dvasia, nušviečianti kelią gyvenimui

2025 04 03
Žalvariniai papuošalai | MJR archyvinė nuotr.

Kuršėnai kviečia iš naujo atrasti senuosius amatus

2025 03 24
1971.II.19 m. Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

V. Braziūnas. Nuo pirmųjų VU kraštotyrininkų ramuvos žingsnių – jau 55 metai

2025 03 04
Robertas Šarknickas | asmeninė nuotr.

R. Šarknickas. Lietuvybės šaknys: kaip puoselėti etnokultūrą šiandien?

2025 02 13
Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė

Krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimas 2025-ųjų metų proga

2025 01 01
Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė

Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės kalėdinis sveikinimas

2024 12 25
Inija Trinkūnienė

I. Trinkūnienė. Romuvos kelias

2024 12 17
Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Seime – spaudos konferencija apie religinės bendrijos „Romuva“ kelią į pripažinimą

2024 12 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Reikalavimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus
  • jo apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

L.V. Medelis.Trečiasis pasaulinis prasidėjo vakar. Miegojote?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai