Lapkričio 21 d. pavakarę Latvijos Finansų ir kapitalo rinkos komisijos taryba sustabdė „Snoro“ finansinei grupei priklausančio banko AB „Latvijas Krājbanka” veiklą. Bankui uždrausta teikti bet kokias finansines paslaugas.
Latvijos generalinė prokuratūra prašę, jog šis sprendimas buvo priimtas nustačius šiame banke lėšų trūkumą. Todėl buvo nušalinta „Latvijas Krājbanka” vadovybė bei valdyba ir paskirta įgaliotinių grupę, kuri perėmė banko valdymą ir sieks išsaugoti šio banko aktyvus.
„Lietuvos ryto“ žiniomis Lietuvos vyriausybės nacionalizuotas bankas „Snoras” valdo 67,9 proc. banko AS „Latvijas Krajbanka“ akcijų paketą.
Dar lapkričio 16 d. po išplatintos žinios apie Lietuvos banko „Snoras“ likimą „Latvijas Krājbanka” prezidentas Ivars Prieditis (Priedītis) Latvijos LTV programai „Panorama“ sakė: „Bus labai gaila jei dėl žinių apie lietuvišką banką „Snoras“ nukentės ir „Latvijas Krājbanka” prestižas“.
Tada jis taip pat pažymėjo, kad gali atsirasti žmonių kurie išgirdę žinias apie lietuvišką banką panorės atsiimti iš „Latvijas Krājbanka” savo pinigus.
„Tačiau aš nematau priežasčių tam, kad žmonės galėtų taip elgtis. Tai, kad pasikeitė akcininkai tiesioginės įtakos bankui „Latvijas Krājbanka” neturės. Dėl paskelbtos informacijos apie banką „Snoras“ ir mes atsidūrėme dėmesio centre. Šis įvykis primena „matrioškos“ principą, kuomet žmonės laiko, kad jei kas nors blogo nutiko didelei matrioškai, tai nukentėjo ir visdinės matrioškos“, – aiškino I.Prieditis.
Latvijos spauda praneša jog, paskelbus žinią apie „Latvijas Krājbanka” veiklos sustabdymą nei pirmadienio vakare nei šį rytą banko prezidentas Ivars Prieditis į telefono skambučius neatsakė o jo patarėja Dace Duze žadėjo padėties vertinimą paskelbti antradienį.
Pirmasis buvusio „Latvijas Krājbanka” valdybos pirmininko pavaduotojas Dzintaras Pelcbergas (Dzintars Pelcbergs) interviu Latvijos TV Naktinėms naujienoms pripažino, kad Latvijos Finansų ir kapitalo rinkos komisijos tarybos sprendimas buvo netikėtas. Jis negalėjo nei paneigti nei patvirtinti informacijos apie lėšų trūkumą banke.
„Prieš tai tokios informacijos nebuvo. Priešingu atveju banko vadovybė būtų ėmusis priemonių,“ – sakė D.Pelcbergas.
Tos pačios nuomonės laikėsi ir banko prezidento patarėjas Dace Duze: „Lietuvos valdžios sprendimai yra susiję tik su banku „Snoras“ ir neturi ryšio su latviška „dukterimi“. Savo ruožtu biuro Finansų ir kapitalo rinkos komisijos vadovė Anna Dravniece taip pat teigė, kad „Latvijas Krājbanka” yra nuo banko „Snoras“ nepriklausomas Latvijos bankas.
Tačiau, kaip matome, „matrioškos principas“ veikia bet kuriuo atveju. Ir jeigu ne banko indėlininkai tai šalies vyriausybės jo nėra pamiršusios. Šiuo principu vadovaudamasi Latvijos vyriausybė jau skuba priimti sprendimus panašius į tuos kuriuos priėmė didžiosios AB „Snoras“ „matrioškos“ gelbėtoja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
„Latvijas Krajbanka“ yra vienu iš didžiausių Latvijos bankinių paslaugų teikėju privatiems asmenims. Jis aptarnauja daugiau kaip 91 % Latvijos privatizacinių sertifikatų sąskaitų. Latvijos komercinių bankų asociacijos (LKBA) duomenimis, „Latvijas Krajbanka“ rugsėjo pabaigoje buvo pritraukęs 586,898 mln. latų (apie 2,3 mlrd. litų) indėlių ir pagal šį rodiklį buvo 6-as Latvijos komercinis bankas, valdė 5,2 proc. rinkos.
Pagal valdomą turtą „Latvijas Krajbanka“ rugsėjo pabaigoje Latvijoje užėmė 9 vietą. Iš viso Latvijoje veikia 31 komercinis bankas.
Naujausiomis žiniomis nustatyta, kad kaip ir lietuviško „Snoro“ banko atveju iš „Latvijas Krajbanka“ buvo staigiai pervesta apie kelios dešimtys milijonų latų. Latvijos Generalinė prokuratūra patvirtino, kad jau iškelta byla pagal baudžiamojo kodekso straipsnį „Piktnaudžiavimas turtu pasipelnijimo tikslais“. Už šį nusikaltimą numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Teisėsauga praneša, kad, tiriant didelės pinigų sumos dingimą, suimta visa „Latvijas Krajbanka“valdyba su prezidentu Ivaru Priedičiu priešakyje.