Valstybinė J.Basanavičiaus premija paskirta archeologui Vykintui Vaitkevičiui (nuotraukos)

Vyriausybė 2011 m. Valstybinę Jono Basanavičiaus premija skyrė archeologui dr. Vykintui Vaitkevičiui už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą etninės kultūros srityje, etninės kultūros tradicijų plėtojimą.

Vykintas Vaitkevičius jau porą dešimtmečių intensyviai ir vaisingai darbuojasi etninės kultūros tyrimo ir puoselėjimo baruose. Istorikas, archeologas, kultūrinio kraštovaizdžio tyrėjas nuo pat akademinės ir kūrybinės veiklos pradžios kryptingai plėtė tyrimų lauką, palaipsniui aprėpdamas bemaž visas pagrindines etninės kultūros raiškos sferas – organiškai susiejo senųjų šventviečių, laidosenos ir kitų religijos sričių, etnologijos, kalbotyros, folkloro, mitologijos, sakytinės istorijos, kultūrinės atminties ir geografijos tyrimus.

Vykintas Vaitkevičius yra vienas iš uoliausių ir darbščiausių Lietuvos mitologinio sakralinio paveldo tyrinėtojų. Jis ne tik apkeliavo daugumą Lietuvos senojo tikėjimo šventviečių, tačiau ir moksliškai aprašė jas bei kartografavo, o šio kruopštaus darbo vaisiu paskelbė keliose stambiose mokslinėse monografijose: Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. Vilnius: Diemedis, 1998. 741 p.; Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija. Vilnius: Diemedis, 2006. 784 p.

Sisteminius senųjų Lietuvos šventviečių tyrimo duomenis V.Vaitkevičius paskelbė mokslinėje studijoje  Alkai: baltų šventviečių studija. Vilnius: Diemedis, 2003, 319 p. Šis reikšmingas darbas buvo išleistas taip pat ir anglų kalba Studies into the Balts’ Sacred Places. Oxford: J. & E. Hedges Ltd, 2004, 124 p. (British Archaeological Reports. International Series vol. 1228).

Vykintui Vaitkevičiui premija paskirta už kompleksinius Lietuvos etninių žemių tyrinėjimus (2007 m. ekspediciją „Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus keliais po 150 metų“, 2010 – 2011 metais vykdytas ekspedicijas Gervėčių krašte), archeologinius tyrinėjimus (2006 – 2011 m. archeologinius Bajorų kapinyno kasinėjimus, Turlojiškių pilkapių tyrimus, kunigaikščio Algirdo palaikų sudeginimo vietos paieškas), istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir kovą už jų išsaugojimą, taip pat lituanistinių šaltinių skaitmeninimą (informacinės sistemos „Aruodai“ sukūrimą) bei mokslinių tyrimų viešąją sklaidą.

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingiausius paskutiniųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Premija įteikiama lapkričio 23  – Jono Basanavičiaus gimimo dieną. Premijos dydis – 65 000 litų (500 bazinių socialinių išmokų). Kartu su premija įteikiami premijos laureato ženklelis ir diplomas.

Praėjusiais metais J.Basanavičiaus premija buvo padalinta į dvi dalis ir skirta etnologei Irenai Aušrelei Čepienei bei išeivijos meno mecenatei Marijai Remienei.

Šią premiją nuo 1992 m. yra gavę:

1992 m. Veronika Povilionienė
1993 m. Vaclovas Milius, Česlovas Kudaba, Rimvydas Kunskas, Norbertas Vėlius, Aloyzas Vidugiris ir Antanas Tyla
1994 m. Jurgis Dovydaitis
1995 m. Zita Kelmickaitė
1996 m. Jonas Balys
1997 m. Venantas Mačiekus ir Jonas Trinkūnas
1998 m. Angelė Vyšniauskaitė
1999 m. Juozas Kudirka ir Juozas Vaina
2000 m. Antanas Stravinskas
2001 m. Leonardas Sauka
2002 m. Vytenis Rimkus
2003 m. Daiva Vyčinienė ir Evaldas Vyčinas
2004 m. Irena Seliukaitė
2005 m. Libertas Klimka
2006 m. Konstantas Algirdas Aleksynas
2007 m. Danutė Krištopaitė
2008 m. Stasys Skrodenis
2009 m. Birutė Kulnytė