Staiga Kauną užgriuvę du sprinto konkursai senamiestyje, sujudino profesionalus, kurie stebisi ne tik prasta koordinacija tarp miesto savivaldybės padalinių, skelbiančių vienu metu du paralelinius konkursus itin svarbiose architektūrine prasme miesto vietose ir tokiu būdu nedovanotinai siaurinančių galimybę architektams dalyvauti konkursuose, bet ir absoliučiai nekvalifikuotu konkursinių sąlygų parengimu. Ką tik Dailininkų sąjungos (LDS) Kauno skyrius išplatino pareiškimą „Dėl Steigiamojo seimo aikštės sutvarkymo ir A.Mackevičiaus paminklo pastatymo joje supaprastinto atviro projekto konkurso sąlygų“.
Pareiškime teigiama, kad LDS Kauno skyriaus skulptorių sekcijos posėdyje apsvarstytos Steigiamojo seimo aikštės sutvarkymo ir Antano Mackevičiaus paminklo konkurso sąlygos ir įvertintos, kaip netinkamos.
Skulptoriai įvardino tris esmines konkurso sąlygų trūkumus. Teigiama, kad nepilnų 4 savaičių terminas yra per trumpas kokybiškai skulptūrai sukurti, be to – konkursinių projektų vertinimo komisijoje yra proporcingai per mažai skulptorių ir architektų ir tai nesudarys sąlygų objektyviai įvertinti projektus. Taip pat skulptoriai mano, jog konkurso sąlygų reikalavimas „paminklo skulptūrinę formą pateikti per A.Mackevičiaus figūrinę kompoziciją, apriboja ir varžo skulptorių kūrybinę laisvę“.
Dailininkų sąjungos Kauno skyrius pasiūlė Kauno savivaldybei Steigiamojo seimo aikštės ir A.Mackevičiaus paminklo konkursą nukelti trims mėnesiams arba kitiems metams. Taip pat – neapriboti skulptorių kūrybinės laisvės ir leisti patiems pasirinkti skulptūrinę formą bei kompoziciją ir įtraukti į vertinimo komisiją daugiau skulptorių ir architektų.
Verta priminti, kad A.Mackevičiaus paminklą jau porą kartų bandyta gana nesėkmingai suprojektuoti kitose Kauno centro vietose. Vienais atvejais stigo atsakingai parengtų konkursinių sąlygų, kitais – kompetetingos vertinimo komisijos ir stipresnės paminklo vietos mieste motyvacijos. Kai savivaldybė nutarė paminklą vienam žymiausių 1863-iųjų sukilimo vadų pastatyti Steigiamojo seimo aikštėje, tam praeitą birželį pritarė ir Kauno architektūros ir architektų ekspertų taryba. Tačiau architektai tuomet akcentavo, kad aikštės erdvė šiandien yra deformuota, plečiant Šv.Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžą, ir ją būtina esmingai pertvarkyti, kad aikštė įgautų humaniškos ir patrauklios senamiesčio viešosios erdvės pavidalą.
Deja, Kauno savivaldybei, atrodo, tai rūpi mažiausiai. Komjaunuoliška praktika, skubant kokios nors „datos“ proga „įkalti“ paminklą, o vėliau prie jo pritempti ir visą aikštę, atrodo, taip ir neišsivėdino iš kai kurių biurokratinių galvelių. Apmaudu, kad toks protekcionistinis likimas Kaune ruošiamas būtent Antanui Mackevičiui, vienam iš vertų nevienadienės ir pačios tikriausios pagarbos Lietuviui…
