Europos Komisija kasmet organizuoja jaunųjų mokslininkų konkursą ir skatina jaunimą domėtis mokslu, jo naujovėmis ir išradimais. Šiais metais Helsinkyje vykęs renginys ypač pradžiugino Lietuvos jaunuosius tyrėjus. Pirmą kartą šalies istorijoje pačiu geriausiu Europos Sąjungos jaunuoju mokslininku pripažintas moksleivis iš Lietuvos, ketverius metus tyrinėjęs namines muses.
Auga nauja mokslininkų karta
Rugsėjo 23–28 dienomis Helsinkyje vyko 23-asis ES jaunųjų mokslininkų konkursas, kuriame dalyvavo 134 jaunieji tyrėjai iš 37 šalių. Iš Suomijos sostinės Lietuvos komanda grįžo su apdovanojimais. Pačiu geriausiu šių metų Europos Sąjungos jaunuoju mokslininku tapo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos abiturientas Povilas Kavaliauskas. Jis pateikė darbą „Naminių musių (Musca Domestica) vaidmuo platinant atsparias bakterijų padermes“. Mokslinio darbo vadovė – docentė Rita Plančiūnienė.
Jaunuolis tyrinėjęs musių pernešamas ligas, nustatė antibiotikams atsparių bakterijų paplitimo dažnį įvairiuose šalies ekologiniuose arealuose. P.Kavaliauskas laimėjo vieną iš trijų pirmųjų premijų, kurios dydis – 7000 eurų. Gautą premiją jaunuolis planuoja skirti mokslui universitete. Taip pat jis laimėjo keliones į tarptautinį Stokholmo jaunųjų mokslininkų forumą, Nobelio premijos laureatų apdovanojimų ceremonijos savaitę ir į 2012 metais vyksiantį tarptautinį Londono jaunųjų mokslininkų forumą.
Konkurse dalyvavo dar trys Lietuvos moksleivės. Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos moksleivės Dalia Bartkevičiūtė ir Gailė Tumėnaitė konkurse pristatė mokslinį darbą „Grybų dažų pritaikymas gobelenams restauruoti“. Jaunosios mokslininkės iš 15 grybų rūšių išgavo 118 atspalvių dažų, kuriais siūlė restauruoti gobelenus. Jos apdovanotos stažuote į Europos patentų tarnybą Miunchene.
Be to, konkurse darbą „Apsauginis tekstilinis mobiliojo telefono dėkliukas“ pristatė Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleivė Dobilė Minkutė. Ji laboratoriniais tyrimais patvirtino, kad geriausiai elektromagnetinę spinduliuotę mažina telefono dėkliukas iš plieno pluošto siūlų. Šie trys moksliniai darbai buvo pripažinti geriausiais Lietuvos nacionalinio etapo baigiamajame ture ir atstovavo Lietuvai Helsinkyje.
Būsimas molekulinės medicinos mikrobiologas
Liaudies išmintis byloja, kad mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. Šį posakį patvirtina jaunojo mokslininko P.Kavaliausko konkursui pateiktas darbas, kuriam prireikė ne vienerių metų tyrinėjimo. „Prie šio projekto dirbau ketverius metus: per pirmus dvejus metus rinkau mėginius ir tobulinau jau sukurtas bakterijų išskyrimo iš vabzdžių kūnų metodikas. Per kitus metus identifikavau gautų bakterijų kultūras ir atlikau genetinius tyrimus. Paskutiniai etapai užėmė ypač daug laiko“, – pasakojo P.Kavaliauskas.
Jaunuolis nusprendęs tyrinėti muses, džiaugiasi sėkmingu pasirinkimu. „Kai buvau dar mažas, tėvai ir močiutė visada sakydavo, kad musės yra blogai, jos perneša ligas. Vėliau, kai galvojau, kokius tyrimus atlikti, prisiminiau būtent jas. Idėja apie šiuos vabzdžius nepradingo atlikus ir pirmuosius tyrimus bei gavus įdomių rezultatų“, – tyrimo priežastį atskleidė moksleivis.
Nors nuo vaikystės vaikinas norėjo tapti chemijos specialistu, tačiau netikėtai susidomėjo biologijos mokslu. „Kai buvau paauglys, viena šeimos draugė surengė ekskursiją po Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorijas. Atsitiktinai nuvedė į Mikrobiologijos katedrą, o ten darbavosi mano dabartinė mokslinė konsultantė Rasa Grigaitė. Ji ir sudomino mane mikrobiologija“, – sakė moksleivis. Jaunasis mokslininkas šiuo metu yra abiturientas, tad pagrindinis jo ateities planas yra įstoti į universitetą ir studijuoti molekulinę medicinos mikrobiologiją.
P.Kavaliauskas teigia, jog mokslas tarp bendraamžių yra gana populiarus. „Šiuolaikinis jaunimas domisi visomis mokslo sritimis. Aš esu be galo patenkintas, kad rimtai mokslu besidomintiems jaunuoliams yra skiriami tokie projektai, kaip „Jaunasis tyrėjas“, kuris skatina jaunimą tobulėti. Mano manymu, norint sudominti jaunimą mokslu reikia suburti komandas, kurios atskleistų įdomiąją mokslo pusę. Organizacijos „Jaunasis tyrėjas“ ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga siekia pritraukti vis daugiau jaunimo, besidominčio mokslu“, – sako gimnazistas
Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje auga nauja mokslininkų karta, siekianti mokslo aukštumų.
Svarbūs faktai:
Konkurse antroji vieta teko komandoms iš Bulgarijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės, trečioji – jaunuoliams iš Norvegijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės. Specialų tarptautinį prizą pelnė projektas iš Naujosios Zelandijos.
ES jaunųjų mokslininkų konkursas kasmet vyksta šalyje, kurią parenka Europos Komisija. Konkursu siekiama skatinti panašaus lygio ir interesų jaunųjų mokslininkų bendradarbiavimą ir idėjų mainus, suteikti jiems progą pasisemti patirties iš garsiausių Europos mokslininkų.
Per visą konkurso istoriją jame dalyvavo 2208 dalyviai (667 merginos ir 1541 vaikinas) ir paskirta daugiau nei 500 prizų.
Lietuvos mokiniai ES jaunųjų mokslininkų konkurse dalyvauja nuo 1997 metų. Europos Komisija konkursą organizuoja nuo 1989 metų, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į mokslo svarbą, mokslo bendruomenę priartinti prie visos visuomenės, skatinti jaunų žmonių domėjimąsi mokslu. Konkurse gali dalyvauti 14–21 amžiaus jaunieji mokslininkai.
24-tasis ES jaunųjų mokslininkų konkursas vyks 2012 m. rugsėjo 21–26 d. Bratislavoje (Slovakija).
