Rugsėjį Pėče, viename gražiausių Vengrijos miestų, Paveldo festivalio metu buvo surengtos Lietuvos kultūros dienos, per kurias miesto gyventojai bei svečiai galėjo pasigrožėti lietuvių tautiniais kostiumais, amatais bei pasiklausyti lietuvių liaudies dainų.
Turime kuo didžiuotis
Pasak kostiumo dizainerės Danutės Keturakienės, Lietuvių tautinis kostiumas – šalies pasididžiavimas, spalvomis ir raštais atskleidžiantis ne tik šalies meistrų nagingumą, bet ir Lietuvos etnografinių regionų gyventojams būdingus charakterio bruožus. Nors tai XIX amžiaus tradicinė išeiginė apranga, per ją galima pažinti ir šių dienų lietuvio būdą. Todėl Pėčo centrinėje aikštėje skambant Lietuvos edukologijos universiteto choro „Ave Vita“ dainoms buvo demonstruojama Lietuvos liaudies kultūros centro specialistų atkurtų penkių Lietuvos etnografinių regionų tautinių kostiumų kolekcija. Sprendimas į kostiumų pristatymą įtraukti ir liaudies dainas nebuvo atsitiktinis, mat visais laikais Lietuva garsėjo kaip dainų šalis. Šventės svečius linksmino ir folkloro ansamblio „Mėguva“ kapela iš Palangos.
Na, o tradicinę lietuvių amatininkystę pristatė juvelyras Kazimieras Barišauskas, kurio remiantis archeologine medžiaga sukurti aksesuarai traukė ne tik užsieniečių, bet ir pačių lietuvių akį, taip pat savo dirbinius demonstravo kalvis Evaldas Kapčius, tekstilininkė Vita Babičienė, buvo surengta keramiko Vytauto Valiušio tradicinių keramikos dirbinių paroda. O muzikos garsais į praeitį nusikelti padėjo liaudies instrumentų meistras Egidijus Virbašius. Kaip teigia D.Keturakienė, archajiškuosius lietuvių amatus demonstravo tikri savo sričių specialistai, o jų darbus vertino ir mielai įsigijo šventės renginiuose lankęsi kolekcininkai.
Malonios atokvėpio valandėlės
Lietuvos kultūros dienų organizatoriai – Lietuvos Respublikos ambasada Vengrijoje bei Vengrijos Pėčo miesto kultūros centras – neapsiribojo vien folkloru ir amatais. Pėčo senamiestyje esančiame klube-restorane verslininko Dariaus Katino ir virėjų iš Lietuvos pastangomis festivalio lankytojams buvo sudaryta puiki galimybė pasivaišinti lietuviškais patiekalais, lietuvišku „Vilniaus“ alumi. Jau pirmąjį vakarą čia –Lietuvos kultūros dienų dalyvius pasveikino ambasadorius Renatas Juška, Vengrijoje viešėjęs Seimo narys, Tarpparlamentinių ryšių su Vengrijos Respublika grupės pirmininkas Mantas Adomėnas. Čia veikė ir tautine atributika išpuošta „Lietuvos krepšinio ambasada“, kurioje visi norintieji galėjo stebėti Europos krepšinio čempionato etapo kovas, buvo rengiamos lietuviškos vakaronės. Na, o gera nuotaika, lydima skambios dainos, nekėlė abejonių, jog lietuvių tauta ne tik moka pasidžiaugti pergalėmis, bet ir tokia pat džiugia nata gali išbaidyti pralaimėjimo kartėlį.
Lietuvių kultūros dienos Vengrijoje netruko praeiti, tačiau vos spėjus joms įpusėti jau buvo kuriami nauji panašių projektų planai.
Vengrai, čekai tai tautos su kuriomis lietuviai nuo seno draugauja. Sveikinu organizatorius ir dalyvius su lietuvių kultūros sklaida kitose šalyse. Labai svarbu dabar, kada aplink Lietuvą, baltų buvusiose žemėse, atgimsta etninė kultūra. Sveikinu lietuviškų juostų audėjėlę Vitą, ar patiko vengrams Jūsų juostos?
Šiemet teko būti Būdapešte – tai gintaro kelio stovykla, iš čia ir baltiškas pavadinimas “Būda”, nes dzūkiškai “statyti” – budavoti. Būdapeštas man labai patiko, nuostabus miestas, į kurį vaizdingai įsipaišo Dunojus – lyg vandens prospektas, kuriuo plaukioja autobusai, kruiziniai laivai