„Pokrovskije kolokola“ – festivalis tiems, kurie iš tikrųjų vertina tradicijas ir kultūrą, vėl Vilniuje

VI tarptautinis folkloro festivalis „Pakrovskije kolokola“, kuris Vilniuje vyks rugsėjo 22-26 dienomis, žada tapti ryškiu kultūriniu įvykiu. Festivalio rengėjai siekia parodyti, kad įvairių tautų žmonės, gyvenantys Lietuvoje, vertina ir saugo savo tradicijas, perduodami jas iš kartos į kartą, tuo pačiu praturtindami Lietuvos kultūrą. Taip pat siekiama parodyti ir kitų šalių tradicijas, supažindinti su gyvais tų šalių dainų ir šokių kultūros puoselėtojais. Todėl festivalyje, šalia įvairiatautės Lietuvos kultūros, taip pat bus pristatyta Baltarusijos, Ispanijos, Meksikos, Lenkijos, Serbijos, Ukrainos, įvairių Rusijos regionų, Čečėnijos tradicinė liaudies kultūra.

Projektą „Muzika gurmanams“ (Taikomosios dailės muziejuje) sudarys dvi dalys. „Tarp žemės ir dangaus“ – įvairių Rusijos vietovių dvasinė dainuojamoji poezija, tradicinės dainos ir giesmės, kurias atliks garsūs Rusijos etninės muzikos atlikėjai Andriej Kotovas – senosios dvasinės rusų muzikos ansamblio „Sirin“ vadovas bei Sergiej Starostinas – ilgametės televizijos laidos „Mirovaja derevnia“ autorius ir vedėjas. „Slaviški motyvai lietuvių instrumentiniame folklore“ – A.Klovos ansamblio „Vydraga“ naujoji programa. XX amžiaus pradžioje Lietuvos kaimo muzikantai grieždavo slaviškus šokius, manydami juos esant savos kultūros dalimi. Vienos kultūros elementai skverbėsi į kitų tautų buitį bei meną ir tapdavo organiška jų gyvenimo dalimi.

„Unikalios tradicijos“ koncerto programoje (Šv. Kotrynos bažnyčioje) – įvairių tautų tradicinių dainų ir šokių pavyzdžiai, išlikę nuo amžių glūdumos, atskleis žiūrovui nuostabų pasaulį.

Koncerte „Europos tautų tradicijos“ (Gedimino pr. 1) bus pristatyti unikalūs dainuojamojo ir apeiginio folkloro pavyzdžiai iš centrinių, vakarinių regionų ir Rytų Volynės (Ukraina), nepakartojamas šiaurės-vakarų Lenkijos tradicijų koloritas, ugningi ispanų šokiai iš Aragono, pietietiškas meksikiečių temperamentas, Bosnijos ir Hercegovinos šokių tradicijos, savitos strėlės laidojimo apeigos, išlikusios Baltarusijoje iki šių dienų.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus pristatyta rusų tradicinė kultūra. Programoje – buitinės, kalendorinės-apeiginės, vestuvinės dainos, apeiginės choreografijos, tęstinė lyrika, tradicinės instrumentinės melodijos, kurias atliks garsūs folkloro ansambliai iš Lietuvos ir įvairių Rusijos regionų.

Dvasinė dainuojamoji poezija, įvairių tradicijų kalėdinės ir velykinės giesmės, psalmės, pritariant iškilmių lyrai, dvasingos duchoborų giesmės, Petro I laikų kantai – visa tai jūs išgirsite Sakralinės muzikos koncerte (Šv. Jonų bažnyčioje).

Baigiamasis festivalio koncertas (Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ) – efektingas, spalvingas renginys: tautinių kostiumų koloritas, persipynęs su tradicinių dainų skambesiu, instrumentinėmis melodijomis, savitais užsienio šalių ir folklorinių Lietuvos ansamblių liaudies šokiais. Koncerte, kurį ves L.Sungailienė ir S.Starostin, pasirodys patys ryškiausi festivalio dalyviai.

Šiais metais taip pat vyks ir tautų mugė, kurios pagrindinė vienijanti tema – duona. Mugėje galima bus ne tik paragauti duonos, bet ir pamėginti patiems ją išsikepti tiesiog čia pat, gatvėje, tikrų tikriausioje krosnyje. Skirtingų tautų kulinarai supažindins su savo nacionaline virtuve, pasidalins receptais. Vaikų asamblėjos metu bus organizuojami užsiėmimai, kuriuose talentams bus galima atsiskleisti per įvairiausius amatus, kulinarijos meną, dainavimą, šokius, žaidimus.

Daugiau žinių apie šventę rasite internetinėje svetainėje: www.arinuska.lt