Netekome atradėjos, išradėjos Liucijos Sereikaitės-Juozonienės (1926 07 06 – 2011 07 21). Ji yra padariusi atradimą ir 78 išradimus. Lietuvoje iš viso yra padaryti tik trys atradimai. Dar 1972-ais metais dirbdama mokslo darbuotoja Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Prof. K.Baršausko probleminėje ultragarso laboratorijoje, ji atrado naują fizikinį reiškinį, pavadindama jį paviršinėmis išilginėmis bangomis, pasaulyje dažnai vadinamomis ir šliaužiančiomis, o Lietuvoje neretai Juozonienės bangomis.
Atradimai visose pasaulio valstybėse, išskyrus Sovietų Sąjungą (dab. Rusiją), Čekoslovakiją (dab. Čekiją) ir Mongoliją, nėra registruojami. Jie dažniausiai vadinami atradėjų vardais, pavyzdžiui, labai artimos paviršinėms išilginėms bangoms kito tipo (paviršinės skersinės bangos) vadinamos jų atradėjo lordo Reilėjaus bangomis. L. Sereikaitės-Juozonienės atradimas tuo metu Sovietų Sąjungoje nebuvo užregistruotas. Prof. Stanislovas Sajauskas paaiškino: „Tai lėmė SSRS atradimų komitetas Maskvoje ir jo imperinio mąstymo ekspertai, niekaip negalėję susitaikyti su faktu, kad kažkur Kaune, atokioje provincijoje, mokslinio laipsnio neturinti moteris padarė mokslinį atradimą“. Paviršinės išilginės bangos sužadinamos kartu su Reilėjaus bangomis Žemės drebėjimų metu, o sklisdamos dvigubai didesniu greičiu „perspėja“ gyventojus apie įvykusį žemės drebėjimą ir artėjančias „besivėluojančias“ žymiai galingesnes, griaunančias Reilėjaus bangas (Apie paviršines išilgines bangas anglų kalba straipsnį su lietuviška santrumpa skaitykite ČIA ).
Prof. Stanislovas Sajauskas sakė: „Liucija Sereikaitė-Juozonienė buvo Mokslininkė iš didžiosios raidės, nes jai labiau rūpėjo išrasti arba atrasti, nei apsiginti mokslinį laipsnį“. Ji buvo klasikinis „idėjų generatorius“ – aštraus proto kūrėja, kurios galvoje kildavo neįtikinamiausios idėjos; nemaža dalis jų, eksperimentiškai ištyrus, tapo išradimais. Beje, būtent eksperimentuodama su paviršinėmis ultragarso bangomis ji interferometru užregistravo greitąsias bangas, sklindančias izotropinio kietojo kūno paviršiumi greičiu, artimu tūrinių išilginių bangų greičiui. Svarbiausia, kad ji atkreipė dėmesį į šią neįprastą šių bangų savybę ir sugebėjo atskleisti jų fizikinę prigimtį. Ir nors teorija teigė, kad tokių bangų iš principo negali būti, tačiau pasirodė, kad tradicinis mokslas klydo.
Domėtis ultragarsu, stoti į aspirantūrą, ruošti pranešimus mokslinėse konferencijose, spausdinti mokslinius darbus ją paskatino KPI įkūrėjas ir pirmasis rektorius Prof. K. Baršauskas, sakydamas, kad tai yra labai svarbu mokslo vystymuisi.
Liucija Sereikaitė-Juozonienė (g. 1926 07 06 Paberžėje, Kėdainių r., m. 2011 07 21 Kaune, palaidota Kauno Romainių II-ose kapinėse) – fizikė, atradimo ir 78 išradimų autorė. 1952 metais neakivaizdžiai baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Mokytojavo Vosiliškio (Raseinių r.), Krakių (Kėdainių r.) pradinėse mokyklose, Kėdainių gimnazijoje, Šėtos (Kėdainių r.) vidurinėje mokykloje, vėliau dirbo Kauno politechnikos institute Prof. K. Baršausko probleminėje ultragarso laboratorijoje. Parašė mokslo populiarinimo straipsnių sveikos mitybos, etikos temomis. Vyras Leonas Ernestas Juozonis (g. 1922), garbės kraštotyrininkas, tautodailininkas.
Nuotraukoje: prof. K. Baršausko probleminės ultragarso laboratorijos kolektyvas prie prof. K. Baršausko biusto 1983 m., kai ši KPI mokslo laboratorija buvo pripažinta geriausia. Pirmoje eilėje iš kairės 3-ia stovi Liucija Sereikaitė-Juozonienė, 5-as – laboratorijos vedėjas doc. Enrikas Jaronis, 9-tas – Stanislovas Sajauskas.
httpv://www.youtube.com/watch?v=8m2SHSgTq7U
Man teko pažinti ir bendrauti su Velione ir Jos vyru Leonu Juozoniu dar nuo Tarybinių laikų. Buvo paprastučiai žmonės. Su Leonu Juozoniu dar anais sovietiniais kaikais, kai valdžia griovė Lietuvos paminklus ir dabartiniais laikais laikais daug koplytstulpių, kryžių, žymiems Lietuvos žmonėms atstatėme, naujai pastatėme,
Ši šeima daug nusipelnė Lietuvai.
Ilsėkis Liucija ramybėje.