www.alkas.lt
Šiandien, liepos 19 d., dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasirašė laiškus Europos Parlamento (EP) Pirmininkui Ježiui Buzekui (Jerzy Buzek) ir Austrijos Bundesrato ir Nacionalinės Tarybos pirmininkėms Zuzanai Noivirt (Susanne Neuwirth) bei Barbarai Pramer (Barbara Prammer).
Europos Parlamento pirmininką J. Buzeką I. Degutienė prašo inicijuoti šio klausimo tyrimą Europos Parlamente ir pateikti politinį šio įvykio vertinimą.
Laiške Austrijos Bundesrato pirmininkei I.Degutienė sako, kad Lietuva tikisi rimto, geranoriško Austrijos parlamentinio tyrimo, patvirtinančio Austrijos ir ES patikimumą, Austrijos ir ES teisinės ir vertybių sistemos patikimumą.
Seimo Pirmininkės laiškas EP Pirmininkui ir europarlamentarams:
“Šį laišką paskatino parašyti netikėtas vienos Europos Sąjungos valstybės narės – Austrijos – akibrokštas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lietuvai, kai Austrija paleido sulaikytą Rusijos pilietį, Lietuvos teisėsaugos kaltinamą karo nusikaltimais.
Šis Austrijos poelgis Lietuvoje sukėlė audringą reakciją ir iškėlė labai svarbų klausimą visai Europos Sąjungai: ar Europos Sąjunga vis dar yra klubas lygiateisių narių, kuriuos vienija bendros vertybės, vienoda teisingumo samprata, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, atsakomybė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui? O gal kai kurioms valstybėms taikomi dvejopi standartai?
2011 m. liepos 14 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas buvęs KGB pulkininkas Michailas Golovatovas, Lietuvos teisėsaugos kaltinamas davęs įsakymą 1991 m. sausio 13-osios naktį panaudoti ginkluotą jėgą prieš beginklius žmones, gynusius atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laisvę ir demokratiją, kovojusius už pamatines europines vertybes: žmogaus teises ir laisves, laisvą žodį ir visiems vienodą teisingumą. Tą naktį buvo nužudyta 14 beginklių žmonių, tūkstančiai sužeistų. Ši tragiška istorinė naktis yra itin svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai demokratinei Europai ir visam pasauliui. Lietuvių drąsa ir ryžtas buvo pavyzdys kitoms pavergtoms SSRS tautoms ir patiems rusams po 8 mėnesių apsiginti nuo pučo rengėjų ir sunaikinti galingiausią to meto imperiją.
Šiais metais minėjome Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį. Minėjimas buvo pavadintas “Europos tautų mūšis už laisvę”.
Štai kodėl 2011 m. liepos 16 d. naktį Austrijos teisėsaugos priimtas sprendimas paleisti karo nusikaltimais įtariamą M. Golovatovą padarė didžiulę nuoskaudą Lietuvos visuomenei ir grąžino mus į tuos laikus, kai už Europines vertybes vieni kovėmės prieš galingiausią imperiją.
Po tokio Austrijos teisėsaugos sprendimo atlikome skubų parlamentinį tyrimą ir manome, kad toks Austrijos veiksmas yra šiurkštus tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės pažeidimas.
Teisinio Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimo, įskaitant Europos arešto orderio procedūrą, pagrindas – abipusio teisminių institucijų sprendimų pripažinimo ir tarpusavio pasitikėjimo principas (inter alia įtvirtintas 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos preambulėje ir 1 straipsnyje) buvo sugriautas, vos per keliolika valandų nuo suėmimo paleidus įtariamą karo nusikaltėlį. Taip buvo parodyta, kad Austrija nepripažįsta Lietuvos teisminių institucijų sprendimų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bylose, ir Lietuva, kaip kita Europos Sąjungos valstybe nare, nepasitikima.
Austrijos pateikti pasiteisinimai tariamu duomenų trūkumu ar tariamai neaiškiu arešto orderiu yra dirbtiniai ir neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais draudžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumą. Asmens baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimas yra arešto orderį išdavusios valstybės, o ne jį vykdančios šalies kompetencija. Tuo tarpu 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos nurodytų galimų arešto orderio nevykdymo pagrindų šiuo atveju nebuvo.
Toks Austrijos veiksmas kelia rimtų abejonių dėl Austrijos teisingumo sistemos ir teismų nepriklausomumo, nes akivaizdžiai nesilaikoma teisingumo vykdymo taisyklių: pagal Austrijos nacionalinę teisę M. Golovatovas turėjo būti sulaikytas bent 48 valandoms, o pagal Konvenciją dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Tarybos konvenciją dėl supaprastintos ekstradicijos tarp Europos Sąjungos valstybių narių su papildomais protokolais sulaikymas galėjo trukti iki 18 dienų ar net ilgiau. Tačiau M. Golovatovas, mums pateiktais duomenimis, paleistas jau po pusantros paros.
Atkreipiame Jūsų dėmesį tai, kad Rusijos žiniasklaida plačiai informuoja, kad toks Austrijos teisėsaugos sprendimas priimtas įsikišus Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijai ir Rusijos Federacijos generalinei prokuratūrai.
Norime Jus informuoti, kad nuolatinius Rusijos ir Baltarusijos argumentus apie Sausio 13-osios bylos politizavimą, taip bandant išteisinti šios bylos įtariamuosius, 2008 m. vasario 19 d. paneigė Europos Žmogaus Teisių Teismas Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje, todėl Europos Sąjungos valstybės narės turi vadovautis ne Rusijos ir Baltarusijos motyvais, o Europos aukščiausių teisinių institucijų sprendimais.
Šis precedento neturintis įvykis nėra vien Lietuvos ar Austrijos klausimas. Tai yra visos Europos Sąjungos klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas, todėl prašome Jūsų inicijuoti šio klausimo tyrimą Europos Parlamente ir pateikti politinį šio įvykio vertinimą”.
Seimo Pirmininkės laiškas Austrijos Parlamento rūmų pirmininkėms (be preambulės kuri yra ta pati kaip ir laiške EP Pirmininkui ir europarlamentarams, pirmame laiške preambulė mūsų yra pateikta kursyvu):
„/…/ Lietuva, kaip lygiateisė Europos Sąjungos valstybė narė, mano, kad jeigu Austrija gerbia save, savo teisę, Europos Sąjungos teisingumo vykdymo taisykles, taip pat kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ji taip pat turėtų būti suinteresuota atlikti išsamų tyrimą šiais klausimais:
1. Kodėl Austrijos prokuratūra, kaip pati teigia, reikalavo, kad Lietuva pagrįstų išduotą Europos arešto orderį karo nusikaltimais įtariamam buvusiam KGB pulkininkui, kai Europos Sąjungos teisės aktais neleidžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo? Tai abipusio Europos Sąjungos valstybių narių pasitikėjimo principas, įtvirtintas 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos preambulėje ir 1 straipsnyje. Ar šiuo precedento neturinčiu veiksmu Austrija neparodė, kad ji nepripažįsta Lietuvos teisminių institucijų sprendimų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bylose, ir Lietuva, kaip kita Europos Sąjungos valstybe nare, nepasitiki?
2. Kodėl karo nusikaltimais įtariamas M. Golovatovas buvo paleistas anksčiau nei nustatytas trumpiausias sulaikymo terminas tiek pagal Austrijos nacionalinę teisę, tiek pagal Europos Sąjungos konvencijas? Kodėl šiuo atveju nesilaikyta teisingumo vykdymo taisyklių?
3. Ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija pasidavė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros spaudimui?
4. Ar tokie Austrijos sprendimai nesusiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais, įgyvendinamais per bendrą dujų bendrovę “Austria South Stream”?
Šis precedento neturintis įvykis nėra vien Lietuvos ar Austrijos klausimas. Tai visos Europos Sąjungos klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas.
Todėl Lietuva tikisi rimto, geranoriško Austrijos parlamentinio tyrimo, patvirtinančio Austrijos ir Europos Sąjungos patikimumą, Austrijos ir Europos Sąjungos teisinės ir vertybių sistemos patikimumą”.
