Trečiadienis, 22 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Ketvirtadienio Perkūnkalbė

Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt
2011-07-07 12:00:47
15

Šių metų antrame žurnalo „Liaudies kultūra“ numeryje spausdintame Vykinto Vaitkevičiaus straipsnyje „Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka“ teigiama, kad išlikusiose lietuvių liaudies pasakose ir padavimuose galima rasti nemažai tikslių Lietuvos krikšto aprašymų. Akivaizdu, kad tautos sąmonėje įvykiai, sugriovę brangiausias žmonėms šventybes, paliko ryškų randą. Apie šiuos nutikimus buvo pasakojama iš kartos į kartą. Ne viena pasaka kalba apie vyskupus ir kunigus, nesėkmingai bandžiusius sunaikinti šventenybes. Viename pasakojime kalbama apie šventų ąžuolų kirtimą. Nė vienas lietuvis nedrįso kirsti paties didžiausio ąžuolo. Galiausiai atsiradęs vienas drąsuolis užsimojo kirviu ir įsikirto sau į koją, o į kamieną nepataikė. Kitas pasakojamas kalba apie deginamus šventus žalčius. Atsiradęs vienas pats didžiausias žaltys, kurio ugnis niekaip neėmusi.

Senovės lietuvių religiniame gyvenime įprasta, kad ne tik dievai žmonėms padeda augindami javus ir duodami gerą derlių, padėdami kare ar moterims gimdyme, bet ir žmonės visomis išgalėmis padeda dievams maitindami šventą Ugnį, aukodami dievams aukas, perspėdami Juos. Lietuviams buvo savaime suprantama, kad ne tik žmonės be dievų, bet ir dievai be žmonių negali gyventi. Todėl žmonės stengėsi darnoje ir taikoje su dievais sugyventi, kurdami bendrą dievų ir žmonių bendruomenę. Tai buvo laikai, kai viskas aplinkui buvo šventa, o dievai ir žmonės gyveno vienoje troboje. Krikščioniška religija, skatinusi naikinti šventybes ir pralieti kraują, žmonėms turėjo atrodyti klastinga ir baisi, o tai skatino ilgametį pasipriešinimą krikštui.

Atsitiktinai man pavyko rasti užrašytą liaudies dainą, kurioje mergaitė prašo Saulės nesileisti, nes gali patekti į bažnyčią, kur kunigas mišias kelia. Dainos žodžiai rodo didelį susirūpinimą, kad deivė Saulė gali atsidurti žmonėms baisios krikščionybės pašonėje. Manau, kad tai galėjo būti daina, sudėta jau po krikšto, kai žmonės stengėsi vengti krauju pasruvusios religijos. Dainuojama:

Vai Saulele, vai Motule,
Nesileiski labai giedriai
Ba išpulsi rūtų daržan,
Nuskins tave su rūtele
Įpins tave vainikėlin
Uždės tave ant galvelės
Nuveš tave bažnytėlėn
Statys tave prieš altorių
Kur kunigas mišias kelia.

Gaila, tačiau dainos melodija nebuvo užrašyta. Vis dėlto daug ką reiškia žodžiai. Žmonės bijojosi bažnyčių, puošiamų žolynais. Kiekviena šventas žolynas, atrodė jiems, yra tarsi įkalinamas dievaitis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ketvirtadienio Perkūnkalbė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. :) says:
    12 metų ago

    Man tai atrodo, čia vestuvinė daina buvo, lygiai kaip apie mergeles, kai joms graudžiai grąsoma, kad jas ištekins. Božnyčia įpinta todėl, kad jau matyt tų ankstyvų laikų. O mes šiandien pagal savo mąstymą suprantam.
    Gali būti visaip.

    Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Nelaikas gailėtis, o visomis jėgomis griežtai reikia kovoti su Lietuvos prakeiktu parazitu – žyd.čia.krikš.čionybe, kuri šlykščiai pažeidžia Protėvių ir mūsų tautines prigimtines teises.

    Žydčionių okupuotoje ir božnycomis nuparazitintoje Lietuvoje, jau daugel šimtmečių vampyrinimui įsisiurbusi prakeikta jėzuitinė apipjaustytojo brukama evangelizacija, šlykščia niekšybe pamsta – propaguoja vergvaldistiką ir jai žyd.”išmintį”.

    Žydkrikščionybės propagavimą ar pataikavimą žydvasiniams okupantams čioniams – skelbiu prakeiktais !

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      12 metų ago

      Pritariu: organizaciją paleisti, o turtą konfiskuoti.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        12 metų ago

        Kadangi okupantų kultūra nėra Lietuvių kultūra,
        tai jų božnycos, manau, turėtų būti nugriautos, nes jos yra okupacinės, o ne mūsų kultūros paveldas.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          12 metų ago

          Na, galėtumėme iš to nemažą biznelį apturėti: jų maldininkams griuvėsių nuolaužas galėtume pardavinėti idant jie turėtų prie ko paverkti.
          Ir visiems būtų gerai: mums kompensacija (žydams neduočiau 🙂 ), o jiems – relikvijos, kurių kiekis būtų atitinkantis paklausą.

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            12 metų ago

            Tai sakai negriauti, o gražiai išardyti ?

          • tikras lietuvis says:
            12 metų ago

            Ir griaunant skeldenų būtų kiek tik reikia.
            O, įsivaizduoju, kaip jie muštųsi dėl bažnyčiose buvusių skulptūrų kojų, pvz., nagų. 🙂
            Koks nors naujasis Hašekas suriestų apie kokį nors pasakojimą.
            Vienžo, reikia Lietuvai permainų. Rimtų.
            O tai malamės kaip šūds po eketę – ни туда, ни сюда ir dėl to esam pliki basi, nei gėrę, nei valgę…
            Už tai ir baigiam išsibėgioti.

  3. Barbora says:
    12 metų ago

    Taip gražiai, Migle, surašei, kad net PerKūną nuėjo, sušildė, ačiū. Tokių jausmų jokioj bezdnyčioj nepajusi.

    Atsakyti
  4. lamatas says:
    12 metų ago

    V.R.-gal kam padovanoti,vis mažiau žalos mums

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Kam tiems – “mums”? Žydkrikščioniams? Tuomet sakau :

      “Po šio išpažinimo Kristus apaštalams atskleidžia svarbiausią įsikūnijimo slėpinį, galutinai išsklaidydamas jų iliuzijas apie politinę karalystę: „Jis ėmė juos mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų”. Apaštalai, tikėjęsi žemiškos karalystės ir žemiškos valdžios, Kristaus žodžių nesupranta. Petras, kuriam ką tik pažadėta aukščiausia valdžia, pasivadinęs jį [Jėzų] į šalį, ėmė drausti. Tuomet Jėzus griežtai subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!” —————————– CHA !

      Atsakyti
  5. :) says:
    12 metų ago

    Kiek gali Alkas savo internetinę Alką leisti teršti ir niekinti šitais visais nepaliaujančiais keiksmais iš vieno bebaigiančio išprotėti vargšo žmogaus. Su problemom gal žmogaus geriau ir nepalikti, nu bet pačiam Alkui ir visai idėjai garbės tikrai nedaro šitie nuolaitiniai šizofreniniai kliedėjimai.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Šlykštus žydkrikščionizmas neatsiejamas nuo inkvizicijos – žydkrikščioniui nežydkrikščionį siekiant apkaltinti nuprotėjimu ir kliedesiu, ar kažkokia “negarbia” – linkui sunaikinimo.

      Tai tikrasis šl.žydkrikščionybės “feisas” – kai per 150 metų (pradedant 1404 m.) apie 30 000 vargšų “bezbožnikų” buvo nudaigota – su AMEN.

      Žiauržydievistų inkvizicinė siekiamybė dogmose pasąmoningai išlikusi ir šiai dienai – jahvės priesaku (Kun.27:28,29), kad tas, kuris paaukotas jahvei – negali būti išpirktas. Jis turi būti būtinai nužudytas.
      Jei šis priesakas neturėtų prasmės, šl. biblijoje šlykškrikščionistams jo nebūtų.

      Atsakyti
  6. "smulkus" pastebėjimas says:
    12 metų ago

    autorė labai negražiai sukuria dainai tokią reikšmę, kurios ji realiai neturi. negražu pritempinėti nesusijusius dalykus prie savo “teisingos” nuomonės.

    dainoje labai akivaizdu, kad mergelė sunkiai išgyvena moterystės virsmą, ji šaukiasi saulelės, kad nesileistų dėl to, kad nelaukia kitos dienos, kada važiuos į bažnyčią tuoktis.
    tikrai ne dėl to, kad bijotų jog saulę pasivogs ar į bažnyčią uždarys kažkoks kunigas keliantis mišias.
    tai juk akivaizdu.
    tuo labiau turint galvoje faktą, kad dainuojantis ir rimuojantis savo jausmus žmogus nėra toks kvailas, kad galvotų jog saulei gali pakenkti piktas kunigas.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Girdėjote Miglės Žodį.

      Ramybės ir raminkitės, žydkrikščionys !

      Atsakyti
  7. labukas says:
    12 metų ago

    Man patinka Miglės interpretacija. Nekniskit proto su tais “virsmais”.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Saulės energija | pixabay.org nuotr.

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
Elnio Devyniaragio pašto atvirukas | dailininkės Gerdos Narusevičienės pieš.

Mažieji romuviai ir vėl sulauks Elnio Devyniaragio pašto laiškų

2022 11 06
Saulės užtemimas | S. Lovčiko nuotr.

Šiandien įvyks dalinis Saulės užtemimas

2022 10 25
Šventoji Žemė | rengėjų nuotr.

Romuviai ir dievturiai ragina istorinių baltų žemių tautas gerbti Šventąją baltų žemę

2022 09 22
Vasarą veido odai atostogų nebūna

Po vasaros – rudeninis dėmesys odai

2022 09 10
Vitaminas D | nmvrvi.lt nuotr.

Ar įmanoma vasara prikaupti vitamino D

2022 07 14
Įdomūs faktai apie vieną mėgstamiausių transporto priemonių | pixabay.com nuotr.

Karštis daro įtaką ir vairuotojams

2022 07 02
Pexels.com, A.Gep nuotr.

Apgamus patariama tikrinti pastoviai

2022 05 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Arkliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Didės išmokos už senųjų veislių išsaugojimą

2023 03 22
Omega-3 | ginseng.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugeliui trūksta omega-3 riebalų rūgščių, nors to nė nejaučiame

2023 03 22
Keliuose – pavasario darbai: neišvalius smėlio ir druskos – grėsmė sveikatai | ecoservice.lt nuotr.
Lietuvoje

Keliuose – pavasario darbai: neišvalius smėlio ir druskos – grėsmė sveikatai

2023 03 22
Petras Gražulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Seimas užsiėmė komisijų sadarymu

2023 03 21
Rasa. Petrauskienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Lietuvoje

Prisiekė Seimo narė Rasa Petrauskienė

2023 03 21
Lietuvoje vieši patriarchas Baltramiejus I | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su patriarchu Baltramiejumi I

2023 03 21
Nortautas Statkus | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

N. Statkus paskirtas žvalgybos kontrolieriumi

2023 03 21
Paštomatai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šalyje daugės mobiliųjų paštomatų

2023 03 21
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi
  • Waitinu vaitodama apie Dėl ko Si Dzinpingas tarsis su tarptautiniu nusikaltėliu Vadimiru Putinu?
  • Alkui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie D. Nausėdienė: Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Logistikos paslaugos: nuo siuntėjo iki gavėjo
  • Didės išmokos už senųjų veislių išsaugojimą
  • Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija
  • Daugeliui trūksta omega-3 riebalų rūgščių, nors to nė nejaučiame
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelis kartus per parą besikeičiantys pastarųjų dienų orai visiems eismo dalyviams mūsų šalyje tapo nemenku išbandymu. Prašvitus skaisčiai kalendorinio pavasario...

Skaityti toliau

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

by Ditė Česėkaitė
2023 03 18
0
Saulės energija | pixabay.org nuotr.

Po tamsios ir niūrios žiemos saulės modulių savininkai ruošiasi pradėti „gaudyti“ pavasario saulę. Tačiau kartu su prasidedančiu saulės energijos gamybos...

Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

by daiva
2022 12 28
5
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Atsimindami jį, rodos, jaučiamės aukštai iškilę į šviesą iš senolių rūkų. Ir susipažįstame su jų tikyba tiktai todėl, kad jie...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi
  • Waitinu vaitodama apie Dėl ko Si Dzinpingas tarsis su tarptautiniu nusikaltėliu Vadimiru Putinu?
  • Alkui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie D. Nausėdienė: Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę
  • Gyvenimas praeitimi apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis

G. Visockas. Tobulai nereikalingas dokumentas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai