Šių metų birželio 1 d. Seimo Valdybos darbo grupės vardu Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas Dėl Lietuvos respublikos valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo, kuriuo numatoma sujungti dvi Seimui atskaitingas institucijas: Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK), įsteigiant vieną instituciją – Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą.
Nepaisant Seimo švietimo mokslo ir kultūros komiteto nepritarimo tokiai reorganizacijai bei daugkartinių etnokultūrininkų ir kitų kultūros sričių veikėjų bei visuomeninių organizacijų raštų ir pareiškimų, jog šių dviejų itin jautrias ir svarbias Lietuvos kultūros sritis – paveldą ir etninę kultūrą atstovaujančių institucijų sujungimas susilpnintų abi institucijas, šį įstatymo projektą Seimui pateikė Seimo valdybos darbo grupės vardu Seimo švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.
Slapčia ir skubiai pateiktas ir neįtikėtinos skubos tvarka į Seimo dienotvarkę įtrauktas abiejų institucijų sujungimo projektas yra visiškai nepagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais, net nebandyta įrodyti ar konkrečiais rodikliais pagristi nuomonę, kad toks įstatymas duos kokią nors apčiuopiamą naudą.
Projekto teikėjai teigia, esą naujai sukurta Seimui atskaitinga institucija užtikrins Tarybos ir Komisijos vykdytos veiklos tęstinumą, tačiau tai padaryti bus vargiai įmanoma, nes naujoji hibridinė institucija – Valstybinė kultūros paveldo ir etninės kultūros taryba:
– nebeturės regioninių Tarybos padalinių 5-iuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (būtent per juos įgyvendinama etnografinių regionų kultūros globa);
– ją sudarys tik 12 narių (vietoj 21 Tarybos nario ir 12 Komisijos narių), kurie savo veikla turės aprėpti visas Lietuvos paveldo ir etninės kultūros sritis;
– jos nariais galės būti tik mokslo ir studijų institucijų atstovai, o visuomeninės organizacijos ir kitos Lietuvos paveldo ir etnokultūros srityje veikiančios institucijos bus nušalintos;
– jos funkcijos bus susiaurintos iki siūlymų bei informacijos teikimo vien Seimui, kai dabar Taryba ir Komisija siūlymus dar teikia Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms, informuoja apie iškilusias problemas visuomenę.
Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną, dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos, bus pražūtingas menkiau išvystytai nematerialaus paveldo puoselėjimo sričiai. Juk neveltui nematerialiam ir materialiam paveldui yra skirtos ir atskiros UNESCO konvencijos.
„Tautinės savimonės ir etnokultūrinių vertybių gyvybingumo globa negali būti prilyginama vien paveldo apsaugai, nes ji reikalauja ypatingo dėmesio ir visiškai kitokių nei paveldosaugoje puoselėjimo metodų, todėl yra būtina išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą ir Kultūros paveldo komisiją, kaip savarankiškas institucijas“, – sakė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.
„Kas ir kodėl suinteresuotas Kultūros paveldo ir etninės kultūros politikos ir strategijos klausimais Lietuvoje besirūpinančių svarbiausių institucijų silpninimu ir griovimu? Kokios jėgos nesustabdomai stumia, nepaisydamos visuomenės protestų, šias destruktyvias permainas? Tikėkimės, kad Lietuvos šviesuomenė tokiems sumanymams deramai pasipriešins ir neleis sunaikinti Lietuvos paveldu ir vis dar gyvomis tautinės kultūros tradicijomis besirūpinančių organizacijų ir sugebės nuplėšti kaukes nuo nematomų pilkų kardinolų, siekiančių toliau ardyti tradicinius Lietuvių kultūros pamatus“, – savo susirūpinimą vykstančiais procesais dėsto etninės kultūros ekspertas, etnologas Jonas Vaiškūnas.
Baltų TV žurnalistas Sauliaus Novikas birželio 2 d. šiais klausimais kalbėjosi su Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu ir Seimo nariu Gintaru Songaila. Žiūrėkite TV reportažą:
Taigi, visu greičiu į tautų niveliaciją ! Ir dar savo valdžios rankomis ! Sunku patikėti, kad po šių institucijų reorganizcijos pagerės kuri nors kultūros paveldo sritis realiame gyvenime, pvz. konkrečiame kaime ? Juk akivaizdu, kad neužtenka “popieriuje” pažymėti, kokios etninės kultūros vertybės yra saugotinos. Dar svarbiau yra tas vertybes IŠLAIKYTI kiek įmanoma ilgiau kaip GYVĄ TRADICIJĄ VISUOMENĖJE. Sakot utopija? Ne. Tai nėra lengva, bet į tai turėtų orientuotis kultūros politikai ir sukti galvas kad taip būtų. Galvoti apie įvairius skatinimo ir kitus būdus kaip išlaikyti ne tik tautinių mažumų savitumą, bet lietuvių tautos identitetą Lietuvos valstybėje ! Tikras valstybininkas neturėtų plaukti pasroviui ir pasiduoti nuomonei, kuri būtų nenaudinga valstybei. Taigi, kyla klausimėlis: kaip priversti valdžioje esančius “kultūros patriotus” dirbti tautinės valstybės labui? Siūlykit protingus variantus. Prisidėsiu.
Viliuosi, kad šis tekstelis nepasirodys kaip koks kraštutiniai nacionalistinis.
Pagarbiai, Vilmantė
Nepasirodys, Vilmante, priešingai -visai negerbi lietuvių tautos. Pažiūrėk kokius žodžius vartoji:
“niveliaciją, institucijų reorganizcijos, kultūros, realiame, konkrečiame, etninės kultūros, TRADICIJĄ, utopija, orientuotis kultūros politikai, identitetą, “kultūros patriotus”, tekstelis, nacionalistinis”.
Siūlau atsikratyti svetimžodžių, jei sugebėsi 😀 😀
Ačiū, Ievarai, už atvirumą. Sėkmės.
Ačiū, patiko atsakymas. Būsiu atviras, pažadu 🙂
Sėkmės Tau.
Akivaizdus susidorojimas.Pradžiai nurėžė didžiąją dalį EKGT finansavimo- vistiek vyksta darbas, tarybos nariai savo lėšomis atvažinėja į posėdžius- nepavyko užgniaužt, tai dabar bando šitaip išnaikint. Kas čia taip šalina kliūtis nuo savo kelio? Bažnyčia? Privatūs interesai?
Stiprybės EKGT atsilaikyti prieš šias tamsias jėgas.
Kantrybės Alkui atsilaikyti prieš Ievaro inkštimą.
Lygiai prieš 23-jus metus, – anuomet LTSR Mokslų akademijoje
GIMĖ SĄJŪDIS.
Šią akimirką,
ligi Sąjūdžio užgimimo prievartauti, išprievartauti ir nutautinimui atsispyrę, – galios valios netenkam – dabar?
Po 23-jų metų:
išprievartautieji bolševikterorizmo,
prievartausim save, “nusietninsim”-“nusikultūrinsim”-“nusikalbinsim”,
dėlei posovietiškai neatsparios, nesusitvirtinančios ETNOTARYBOS;
dėlei posovietiškai nesusibrandinusios PAVELDOSAUGOS;
dėlei posovietiško mąstymo terpe besižindančios KALBAKOMISĖS;
dėlei APMOKAMAI BRUKAMŲ SOVIETGENOCIDO PAKALIKŲ “MŪZŲ” MUZIEJŲ…
Sąrašą, po Sausio 13-osios Pergalės
(paniekintos kovo 30-ąją Londone), galim tęsti Sau:
kiekvienas asmeniškai, pagal savo poreikius,
pagal savus gabumus, netgi pagal norus ir GALIAS.
Ar yra politinė valia? Kieno? Kokia?
Kur ji AUGA.
– Ar pamatysim šįvakar, ar kitą dieną?
Kad ta diena, kai
“ETNOIŠTRYNIMAI-nujungimai”,
“PAVELDONUTRYNIMAI-užslėpimai”,
“KALBAŽUDYSTĖ-svetimkalbystė”
sulauks
– AIŠKIOS IR VISUOTINAI SUPRANTAMOS
BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS.
BUS: įmanoma.
ČIA NE LATVIJA,
– SEIMĄ “paleidinėti” už tokias anti valstybines,
tautos tęstinumą ir išlikimo sąlygas menkinančią veiką net manyt nieks nemanys:
tiesiog NUTEIS
(pvz. yra, – ir teistieji-teisiamieji Paksas, Uspaskichas ir kt.)
– kaip Sausio 13-osios ir Medininkų bylų kaltinamuosius.
Jei naujieji seimo “daugumiečiai” nori, gaus – pagal nūpelnus
pagal Tautos, t.y. Lietuvos valstybės konstituciją,
surašytą valstybine kalba.
Lietuvių.
SĄJŪDIS TAM IR GIMĖ.