Senovinio margučių marginimo žavesys

Tautinio paveldo puoselėtojai siūlo nepamiršti ir tradicinės margučių marginimo technikos.

Skubos amžiuje net ir pasirengimas šventėms užtrunka vos kelias valandas. Prekybos centrai siūlo greitas išeitis. Velykaitis gali būti apklijuotas ryškiaspalviais lipdukais su gražiais piešinėliais, vaikai visada džiaugsis dovanų gavę šokoladinį kiaušinį. Tautinio paveldo puoselėtojai siūlo nepamiršti ir tradicinės margučių marginimo technikos.

Sovietmečiu reikėjo slėptis

Jonavos rajone, Užusalių kaime, gyvenanti Marijona Blažaitytė jau baigia aštuntą dešimtį. Iš atminties išblėso vaizdai, kaip jos vaikystės namuose Kampiškių kaime (Garliavos vlsč.) būdavo ruošiamasi Velykoms, ką mama patiekdavo ant vaišių stalo.

Visam gyvenimui įstrigo, kaip ji kartu su kitomis seserimis skutinėdavo ar vašku margindavo margučius. Šeimoje buvo šeši vaikai: trys berniukai ir trys mergaitės. Tačiau tik vienai Marijonai margučių marginimas taip giliai įkrito į širdį.

Vėliau pomėgį daugelį metų teko slėpti. Sovietmečiu buvo draudžiama minėti bažnytines šventes, taip pat ir Velykas. O M.Blažaitytė pasirinko mokytojos profesiją. „Jeigu kas nors būtų sužinojęs, kuo užsiimu, būčiau praradusi darbą“, – anų dienų realybę prisimena moteris.

Kaip ir daugelis kitų amžininkų, ji margučius margindavo paslapčiomis, ypač nuvykusi pas brolį į Kauną. Susirinkdavo daug giminaičių, būdavo smagu, margindavo ir ritinėdavo margučius, vieni kitiems juos dovanodavo.
Kai išėjo į pensiją, pagaliau atsirado laiko rimčiau atsidėti dailiajam liaudies amatui. Suteiktas sertifikatas byloja, kad Marijona yra tradicinio paveldo puoselėtoja.

Mieliausia – skutinėjimo technika

Nuo pat vaikystės M. Blažaitytei labiau patiko marginti ne vašku, o skutinėti. Šis būdas nepririša prie vietos. Galima darbuotis bet kur, kad ir kelionėje, tereikia peiliuką ir kietai virtą dažytą kiaušinį turėti.

Kita vertus, skutinėjimas reikalauja daug kantrybės ir kruopštumo. Vienam margučiui prireikia tiek laiko, kiek dešimčiai – vašku. Tautodailininkė prie vieno tokio margučio sugaišta visą dieną. Praėjusi vasara šiuo požiūriu buvo ypač produktyvi – per karščius negalėdama būti lauke, tautodailininkė atsidėjo margučiams, jų numargino net tris dešimtis.

„Anksčiau naudodavau augalinius dažus, dabar – tik cheminius. Dažuose apvirtus kiaušinius skutinėju“, – pasakoja tautinio paveldo puoselėtoja. Skutinėjimas prasideda nuo taškelio kiaušinio šone (bus šoninis raštas) ar gale (bus galinis raštas). Taškas pereina į ratuką, dantukus, taip vis tolyn.

Tradicinis raštas skutinėjant kuriamas iš brūkšnelių, trikampėlių – dantukų, įvairių ratukų, gyvatėlių. Kartais tautodailininkė margučius puošia gyvūnėliais: zuikučiu, kuris neša margutį, kačiuku.
Peiliukas turi būti labai aštrus. Darbuojantis jis greitai atšimpa, todėl tautodailininkė pataria skutinėti pakaitomis, tai viena, tai kita ašmenų puse – taip peiliukas pasigalanda.

„Baigusi skutinėti, kiaušinyje išdrožiu žiedelį ir išvalau vidų. Vėliau, kai surenku kelis tokius kiaušinius, juos pripildau parafino“, – darbo pas­laptimis dalijasi M. Blažaitytė.

Dovanoja margučius ir žinias

Tautodailininkė kasmet išdovanoja daugybę margučių, ir ne tik velykiniu laikotarpiu. Dailiausius palieka parodoms, kurios kartais vyksta įvairiose parodų salėse. Tradiciniais raštais išmargintų margučių amatininkė yra dovanojusi M.K.Čiurlionio, Punsko muziejams. „Gal dar pasiūlysiu Šiaulių „Aušros“ muziejui – nežinau, ar patiktų mano darbai“, – kuklinasi moteris.

Prieš Velykas tautinio paveldo puoselėtoja mielai dalijasi savo patyrimu. Praėjusią savaitę kaimo vaikai turėjo progą pasiklausyti jos aiškinimo apie margučius ir jų raštus, pasimokyti marginimo vašku technikos.

Tokio vienkartinio mokymo, tautodailininkės įsitikinimu, nepakanka – tai tik galimybė perteikti amato pradmenis. Kad vaikai išmoktų, užsiėmimų reikėtų kur kas daugiau.

O mokyti skutinėjimo technikos didelė auditorija yra netinkama. Dauguma vaikų yra nekantrūs, nori greito rezultato. Skutinėjimu gali užsiimti ne visi. Tačiau vieną mokinį M.Blažaitytė viliasi jau suradusi.

Margučių raštų reikšmė

• saulė – pasaulio dvasia, jos šildytoja, gaivintoja;
• mėnulis – nakties valdovas, sezoninių žemdirbystės darbų laiko tvarkytojas, augmenijos prižiūrėtojas;
• žvaigždės – nakties šviesa javams;
• augalai ir žiedai – augmenijos atsiradimas, augimas ir žydėjimas;
• varpos – geras būsimas derlius;
• rūtos, eglės šakelės – žalia vasara;
• drugeliai, jauni zuikučiai, gandrai – pavasario simboliai.