Kaip ugdysime mažuosius?

www.alkas.lt   

Kiekviena šeima savo mažyliui nori paties geriausio, todėl dažnai ikimokyklinukus auginantys tėvai laužo galvą, kas jų mažyliui geriau – ugdymas darželyje ar rami, saugi vaikystė namie, kur jį prižiūrės mylintys tėvai, seneliai ar atsakinga auklė. Buvimas namuose gali būti labai prasmingas, tačiau vaikų psichologai ragina net ir kukliausius ir uždariausius mažylius leisti į ikimokyklinę ugdymo įstaigą, kur jų raidą užtikrins specialistai ir kitų mažylių būrys.   

Dėl šios priežasties Europos Sąjunga yra užsibrėžusi tikslą užtikrinti ne mažiau kaip 95 proc. 4 metų amžiaus ir vyresnių vaikų ugdymą ir priežiūrą per visą laikotarpį iki privalomojo mokslo pradžios. Šiuo metu lankančių ikimokyklines ugdymo įstaigas vaikų vidurkis ES yra 92,3 proc., bet nemažai šalių šis rodiklis gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, Lietuvos rodiklis yra 77,8, Latvijos – 88,9, Estijos – 95,1, o Lenkijos – tik 67,5. Naujausiais duomenimis, beveik 95 tūkstančiai mažylių lanko vieną iš 626 Lietuvoje esančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, o ikimokyklinio amžiaus vaikų (2–6 metų) Lietuvoje 2010 metų pabaigoje buvo daugiau nei 102 tūkstančiai.   

Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos Gražinos Šeibokienės teigimu, tėvų sprendimas neleisti vaikų į darželį yra nulemtas kelių priežasčių. „Visų pirma įtakos turi valstybės politika, vykdyta Lietuvai atgavus nepriklausomybę: buvo formuojama nuostata, kad pagrindinis vaiko ugdytojas iki mokyklos yra šeima, net siūlyta motinoms už vaikų auginimą skaičiuoti darbo stažą. Tuo metu viena po kitos buvo uždarinėjamos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o to pasekmes jaučiame iki šiol – darželiai labai nevienodai pasiskirstę po Lietuvą, pvz., kaimo vietovėse jų beveik nėra“, – kalbėjo G. Šeibokienė.   

Situacija gerėja   

Jeigu technines ir finansines problemas – nevienodą lėšų pasiskirstymą savivaldybėse, nedarbo mažinimą – galima spręsti valstybės mastu, tai pakeisti žmonių požiūrį gerokai sunkiau. Ukmergėje pakalbinome keletą jaunų, namuose savo atžalas ugdančių mamų, kas lėmė tokį jų pasirinkimą. Moterys vienbalsiai sakė, kad bijo dėl savo vaikų, nepasitiki darželiais – ne paslaptis, kad darželyje ypač paprasta pasigauti ligą, be to, dėl finansavimo stokos kenčia ir vaikučių maitinimo racionas, ir darželio patalpų bei baldų grožis.   

„Rokas yra labai uždaras vaikas, kiekvieną rytą keldavomės su ašaromis. Nusprendžiau, kad nenoriu traumuoti savo vaiko – namuose ir piešiame, ir lipdome, mokomės skaičių, raidelių. Rokas viską moka ne prasčiau nei kiti bendraamžiai“, – pasakojo ketverių metų sūnų auginanti Raimonda. Jai antrino ir trejų metukų Kotrynos mama Auksė: „Jeigu galiu skirti savo vaikui laiko, kodėl gi skubėti į darželį?“.   

Švietimo ir mokslo ministerijos  Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja G. Šeibokienė tikisi, kad jau artimiausiu metu situacija pasikeis. „Nuo šių metų sausio 1 dienos įvestas ikimokyklinuko krepšelis turėtų bent iš dalies išspręsti nevienodo lėšų pasiskirstymo problemas, o ES struktūrinių fondų lėšomis vykdomi projektai, kurių metu renovuojami darželiai ir gerinama pedagogų ir kitų švietimo specialistų kvalifikacija turėtų padėti išsivaduoti iš  šiuo metu vyraujančių stereotipų“, – sakė G. Šeibokienė. Mažylių ugdymo įvairovę ir sveiką konkurenciją tarp ikimokyklinių ugdymo įstaigų turėtų pakurstyti ir vienas po kito besikuriantys privatūs darželiai, ir naujame Švietimo įstatyme užtikrinta galimybė kiekvienai ugdymo įstaigai pačiai rengti ugdymo programą.   

Vaikų darželis – tramplinas į savarankiškumą   

Jonavos mokykloje–darželyje „Bitutė“ dirbanti psichologė Jovita Kiežė yra įsitikinusi, kad mažylis vaikų darželyje įgauna daugiau įgūdžių nei namuose. „Galbūt tėvams atrodo, kad būdamas namuose mažylis išmoks daugiau, tačiau bendravimas su mylinčiais tėvais ir vienu ar keliais broliais ir seserimis jokiais būdais neatstoja tos patirties, kurią darželinukas kasdien gauna būdamas su bendraamžiais. Kai vaikas, nelankęs darželio, iš karto ateina į pirmąją mokyklos klasę, jį galima būtų palyginti su augalu, kuris šešis metus buvo augintas šiltnamyje, o paskui staiga persodinamas į daržą, kur kartais pūsteli žvarbesnis vėjas“, – vaizdingai situaciją nušvietė J. Kiežė.   

Psichologė pripažįsta, jog tėvams gali pasirodyti, jog  darželyje vaikas negauna pakankamai dėmesio. „Iš tiesų niekas darželyje kiekvieno atskirai nemaitina šaukšteliu, tačiau tai nėra blogai:  vaikas stebėtinai greitai perpranta naujas taisykles, ir, kelis kartus likęs alkanas, sparčiai išmoksta pats darbuotis šaukštu, taigi darželis stipriai prisideda prie savarankiškumo ugdymo. O didėjant savarankiškumui savaime stiprėja ir pasitikėjimas savimi, savęs vertinimas“, – kalbėjo psichologė. Ji pridūrė, kad, nors patiems tėvams gali atrodyti, jog  jie  patys gali išmokyti savo atžalą jam reikalingų įgūdžių, tačiau neturint pedagoginio išsilavinimo, labai tikėtina, kad ugdymas bus vienpusis, galbūt ne visai adekvatus, kadangi svarbu ne tik duoti vaikučiui spalvinimo knygelę ar raideles apvedžiojimui, bet ir išmanyti amžiaus tarpsnių psichologiją, kuriuo metu kokius dalykus geriausia ugdyti ir lavinti.   

Psichologės teigimu, prie sėkmingo mokymosi nemažai prisideda šalia esančių bendraamžių pavyzdys.  „Konkurencija skatina išmokti dar geriau, dar greičiau, o su kuo konkuruosi namuose – juk už mamą vis viena geriau nepaskaičiuosi. Todėl manau, kad lankyti darželį naudinga visiems vaikams. Jei mažasis ir taip puikiai randa bendrą kalbą su bendraamžiais, grupėje jis kuo puikiausiai galės patenkinti savo bendravimo poreikius, o nedrąsiam, uždaram mažyliui darželis taps puikia terpe mokymuisi. Nereikia tikėtis, kad po savaitės vienišius taps grupės siela, tačiau ilgainiui jis tikrai įsidrąsins – vaikai nemažai mokosi stebėdami, o vėliau pamėgdžioja matytą elgesį“, – reziumavo psichologė.