Sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą be nuo jungtuko paspaudimo užsižiebiančios lemputės, kompiuterio, televizoriaus, mikrobangų krosnelės ir daugybės kitų buitinių prietaisų. Šiuolaikiniam žmogui sunku patikėti, kad dar prieš 100 metų žmonės gyveno be elektros. Apie ją ir tai, kaip ji ateina iki kiekvieno iš mūsų namų, prisimename tik įvykus tokiai nelaimei kaip pastaroji Japonijos katastrofa, pasėjusi dar daugiau nuogąstavimų dėl atominės energetikos ir privertusi labiau susirūpinti branduolinių jėgainių sauga bei permąstyti ateities energetikos perspektyvas. Apie atsinaujinančius energijos šaltinius raginami susimąstyti visi ES piliečiai – balandžio 11–15 d. skelbiama atsinaujinančios energijos savaitė. Ta proga visoje ES vyks renginiai, supažindinantys visuomenę su alternatyviais energijos išgavimo būdais, o ES piliečiai kviečiami diskutuoti apie energijos taupymą.
Apie alternatyviąją energiją diskutuos ir vaikai, ir specialistai
Vakar Kaune praūžė pirmasis atsinaujinančios savaitės renginys – Kauno regioninės energijos agentūros suorganizuota energetikos diena – renginio dalyviai supažino su Kauno miesto energetine situacija ir atsinaujinančių energetikos šaltinių panaudojimo galimybėmis. Be to, visą šią savaitę Kauno Juozo Urbšio vidurinėje mokykloje moksleiviai bus mokomi, kaip reikėtų taupyti elektros energiją namuose, raginami dalyvauti viktorinose ir piešinių konkurse.
Apie atsinaujinančią energiją diskutuoja ir šios srities specialistai – šiandien LR Seimo rūmų konferencijų salėje susirinkę statybininkai, architektai, inžinieriai, kiti statybų sektoriaus atstovai iš mažų ir vidutinių įmonių kalbasi apie Europos darnios energetikos strategiją ir jos reikšmę statybų verslui, LR atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą, apžvelgia darnios energetikos inovacijas statybų pramonėje ir aptaria paramos statybų sektoriaus inovacijoms galimybes bei pristato įmonių inovacijas. Ar realu, kad po 10–15 metų energiją išgausime visiškai nekenkdami gamtai?
Vėjo jėgainė – bendruomenės poreikiams
Lietuvoje žaliosios energetikos idėjos vis dar neretai sutinkamos skeptiškai. Kalbama, kad Lietuva – nei saulėtas, nei vėjuotas kraštas, o ir alternatyviosios vėjo ar saulės jėgainės kainuoja nežmoniškus pinigus.
Kol skeptikai kalba, žaliosios energijos entuziastai imasi veiksmų. Štai aktyvaus Riešės bendruomenės nario, žurnalisto ir žaliosios energijos entuziasto Aurimo Perednio ir jo bendraminčių idėja Riešėje pastatyti vėjo jėgainę, kurios generuojama energija aprūpintų šią bendruomenę kaimo gerovės darbams reikalingomis lėšomis, pamažu virsta realybe. „Prieš kelis metus su kaimynais sumąstėme, kad vėjo jėgainė galėtų būti visų Riešės gyventojų investicija į bendrą ateitį ir bendruomenės gerovės kūrimą. Vienos jėgainės miesteliui aprūpinti elektra nepakaks, tačiau prijungę ją prie elektros tinklų ir parduodami pagamintą energiją, turėtume lėšų, kurias galėtume naudoti bendruomenės gyventojų gyvenimo kokybei gerinti – gatvėms apšviesti, šaligatviams tiesti, aplinkai tvarkyti, bendruomenės šventėms ir kt.“, – pasakojo A. Perednis.
Milijono verta investicija
Projekto iniciatorių skaičiavimais, per metus daugiau nei milijoną litų kainuojanti vėjo jėgainė sugeneruotų elektros energijos už 70–100 tūkstančių litų, o pasinaudojus ES ir rėmėjų parama atsipirktų per maždaug septynerius metus. „Į šį projektą žiūrime ne kaip į greitą bendruomenės praturtėjimą, o kaip į ilgalaikę investiciją, sustiprinsiančią bendruomenę, suteiksiančią visiems naujų žinių, skatinsiančią visuomenės teigiamą požiūrį į atsinaujinančią energetiką, netgi prisidėsiančią prie šalies gerovės – mažės priklausomybė nuo monopolininkų rankose esančių energijos resursų, o kartu ir Lietuvos priklausomybė nuo užsienio valstybių“, – kalbėjo A. Perednis.
Žaliosios energijos entuziasto manymu, galbūt po 10 – 15 metų ir Lietuva atrodys taip, kaip Vokietija, Danija ar Nyderlandai atrodo dabar – visur „pridygs“ vėjo jėgainių, saulės kolektorių ir kitų alternatyvių elektrinių. „Kai praeis skepticizmas, kai alternatyviais energijos išgavimo būdais susidomės verslininkai, žalioji energetika ims sparčiai populiarėti – jau dabar Lietuvoje gaminamos vėjo jėgainių ir saulės kolektorių dalys. Tikiu, kad ateityje šios šakos plėsis, nes potencialas augti didelis visame pasaulyje. Šiandien tai pakankamai brangi alternatyva ir, kiek mums teko domėtis, tą kainą lemia ne jėgainių gamybos sąnaudos, o labiau didelė tokių jėgainių paklausa“, – pasakojo A. Perednis.
Ragina entuziastus vienytis
Planuojama, kad vėjo jėgainė Riešėje sparnus iškels ir elektrą gaminti pradės ne ankščiau nei 2013 metais – vietos parinkimo, poveikio aplinkai studijos, kiti pradinės stadijos darbai beveik baigti, belieka projektavimas, projekto finansinė schema ir jėgainės pirkimas. A.Perednis ragina ir kitus žaliosios energijos entuziastus vienytis, burtis į grupes ir mėginti išjudinti bendruomenes ir verslo atstovus – pats perėjęs visą projekto kūrimo, derinimo, finansavimo paieškų kelią jis negali atsistebėti, kiek suinteresuotų ir padėti pasirengusių žmonių atsiranda. Riešės bendruomenė nesamdė žmonių nei projektui remti, nei finansavimui ieškoti, nei poveikio aplinkai įvertinimui atlikti – patys bendruomenės nariai mokėsi, aukojo savo laisvą laiką ir žinias bendram tikslui. „Pasirodo, turime savo bendruomenėje ir energetikos mokslininkų, ir projektų konsultantų, tad kol kas nereikia ieškoti pagalbos kitur“, – kalbėjo pašnekovas. Daugiau apie Riešės bendruomenės patirtį ir jos patarimus kitiems entuziastams galima rasti projekto interneto svetainėje www.zaliaskaimas.lt.
