Šiandien itin daug technologinių naujovių kuriama siekiant pažaboti spartų klimato kaitos vyksmą. Todėl apžvelgsime, kokius įdomiausius naujoviškus sprendimus pasiūlė verslai, siekdami sumažinti klimato atšilimo padarinius.
Apie šias technologines naujoves pasakoja Trakų švietimo centro, įgyvendinančio projekto „Klimatosūkis“ iniciatyvą ,,Edukacija tvariam pasauliui“, atstovė Danutė Vizmanaitė.
Didžiausia žalia siena Europoje
Kompanija „Sheppard Robson“ paskelbė apie neįtikėtiną projektą įgyvendinimą – Didžiausią žalią sieną Europoje, kuri kiekvienais metais sugers aštuonias tonas oro taršos. Ji būtų įrengta Londone, Didžiojoje Britanijoje. Tikimasi, ši siena kasmet surinks daugiau nei aštuonias tonas anglies dioksido ir pagamins šešias tonas deguonies.
Šis išskirtinis fasadas bus pagamintas pasitelkus net 400 000 augalų!
Geoterminės šilumos siurblys namams šildyti ir vėsinti
Tokio tipo integruoto šilumos siurblio veikimo principas toks: būstui šildyti siurblys naudoja šilumą iš žemės (geoterminę energiją), vėsinimui – išstumia šilumą atgal į žemę, o šio proceso metu, esant labai aukštam šilumos siurbimo efektyvumui, dar ir pašildomas vanduo.
Įprasti siurbliai karštą vandenį gamina kaip šalutinį produktą ir paprastai tiekia mažiau nei 30 proc. vartotojo metinio vandens poreikio.
Tvaresnė energija senuose pastatuose
Siekiant senus pastatus paversti išmanesniais ir sumažinti energijos eikvojimą miestuose, naudojama daiktų internetu pagrįsta pastatų automatizavimo technologija „LightFi“.
Belaidžiu internetu aptinkami mobilieji įrenginiai ir pagal tai apskaičiuojamas žmonių skaičius kambaryje, kad būtų optimizuotas apšvietimas ir oro kondicionavimas.
Plūduriuojanti vėjo jėgainė
Plūduriuojanti vėjo jėgainė Škotijoje aprūpina atsinaujinančia energija tūkstančius namų. Jėgainės turbinos pagamintos iš plieninių cilindrų, užpildytų balansiniu vandeniu ir akmens arba geležies rūda, sujungtų kabeliais ir pritvirtintų prie jūros dugno.
Elementai iš saulės „rašalo“
Iš „saulės rašalo“, jo dažais padengiant lanksčias plastikines plėveles, spausdinami ploni, lankstūs ir pusiau skaidrūs saulės elementai. Skirtingai nuo daugumos įprastų saulės baterijų, kuriose naudojamos silicio dalelės, saulės „rašalą“ galima spausdinti ant ritinėlių, kurių plotis yra iki A3 lapo dydžio, tiesiog jį užpurškiant ant paviršiaus ar šilkografijos būdu.
Dėl geresnio lankstumo elementai gali būti integruoti į įvairias medžiagas ir prietaisus nuo mobiliųjų telefonų ir kompiuterių iki langų, palapinių ar net vartojamųjų prekių pakuočių. Plonas, lengvas ir mobilus kolektorius suteikia taip reikalingą energiją atokesnėje vietovėje ar skurdžiose bendruomenėse.
Išmanusis jutiklis patalpose
Išmaniajame jutiklyje IPOS veikia judesio aptikimo funkcija, o sumontuota fotokamera ir didelės spartos mikroprocesorius bei algoritmai leidžia aptikti judesį ir žmogaus buvimą patalpoje ilgiau nei 90 proc. laiko (iki šiol panašūs jutikliai tiksliai veikdavo 75 proc. laiko). Komerciniuose pastatuose tai sutaupytų gerokai daugiau energijos apšvietimui valdyti. Jutiklis parankus reguliuojant ir kitą pastatų sistemą – vėdinimą.
Bendrai toks preciziškas apšvietimui ir vėdinimui valdyti reikalingų rodiklių įvertinimas didelio pastato energinį efektyvumą padidina vidutiniškai 18 proc. Jam reikalingos technologijos jau yra rinkoje, tad naujojo jutiklio gamyba labai ekonomiška, o pardavimo kaina – prieinama (100–200 $).
CO2 sugeriantis dirbtinis medis
Mechanizmas „Kilimanjaro Energy“, vadinamas „dirbtiniu medžiu“, pasyviai sugeria CO2 iš oro, naudodamas „lapus“, kurie yra 1000 kartų efektyvesni nei tikri lapai, naudojantys fotosintezę.
Lapai atrodo kaip ploni plastiko lakštai, padengti derva, kurios sudėtyje yra natrio karbonato, ištraukiančio CO2 iš oro ir kaupiamo kaip bikarbonatas lape. Norint pašalinti CO2, lapai paprasčiausiai nuplaunami vandeniu vakuuminėje kameroje.
Plūduriuojanti mokykla
A formos mokykla Lagos mieste Nigerijoje, skirta istorinei Makoko vandens bendruomenei, yra ant specialios plūduriuojančios platformos, pagamintos iš išmestų plastikinių statinių. Pastatas aprūpinamas atsinaujinančiąja energija ir surenka lietaus vandenį.
Tiesiogiai iš atmosferos sugaunamas CO2
Tiesioginio oro sugavimo (angl. direct air capture, DAC) technologija iš atmosferos kaupia CO2, kuris gali būti naudojamas įvairiose pramonės šakose, įskaitant efektyvesnę naftos gavybą ir labai mažai CO2 išskiriančių degalų gamybą.
Per metus vienas įrenginys, kuriame integruota ši technologija, gali sukaupti iki milijono tonų CO2, kas prilygsta metiniam 250 000 automobilių išmetamų ŠESD kiekiui.
CO2 gryninimo filtras
Iš atmosferos oras su CO2 patenka į įrenginį ir chemiškai yra sujungiamas su filtru. Šis, prisotintas CO2, įkaitinamas iki maždaug 100 °C. Tuomet CO2 išleidžiamas iš filtro ir surenkamas jau kaip koncentruotos CO2 dujos, skirtos tiekti vartotojams arba naudoti CO2 pašalinimo technologijoms. Oras be CO2 grąžinamas į atmosferą ir nenutrūkstamas ciklas vėl gali prasidėti.
Filtras naudojamas pakartotinai keliems tūkstančiams ciklų. Grynas CO2 taip pat gali būti naudojamas gazuotuose gėrimuose, žemės ūkyje arba anglies dioksido neišskiriančiam angliavandeniliniam kurui ir medžiagoms gaminti.
Maistinė soda iš CO2
Naudojant technologiją „SkyMine“, iš elektrinių dūmtraukių surenkami ir pašalinami teršalai (ištraukiamas CO2, kuris cheminės reakcijos metu virsta nekenksminga soda, vandeniliu ir chloru).
Pagrindinis reakcijos šalutinis produktas natrio bikarbonatas yra visiškai nekenksmingas ir gali būti naudojamas tiek gaminant dantų pastą ar įvairius ploviklius, tiek kaip priemonė prastam kvapui šaldytuve naikinti.
Keliai iš saulės baterijų
Moduline specialiai sukonstruotų saulės baterijų sistema galima vaikščioti ir važiuoti. Plokštėse įmontuoti šviesos diodų žibintai, kurie „nupiešia“ kelių žymėjimo linijas ir ženklus, šildymo elementai, ištirpdantys sniegą ir ledą, bei išmanieji mikroprocesoriai, dėl kurių plokštės gali susisiekti viena su kita, su valdymo centru ir transporto priemonėmis.
Plokštės pagamintos iš grūdinto stiklo. Šie keliai yra atsinaujinančios energijos šaltiniai ir geba įkrauti elektra varomus automobilius ar aprūpinti elektra pakelėse esančius namus ar biurus.
Švietėjišką medžiaga apie klimato kaitą parengta VšĮ „Trakų švietimo centras“, įgyvendinant projekto „Klimatosūkis“ iniciatyvą ,,Edukacija tvariam pasauliui”. Projektas vykdomas 8 Vidurio ir Rytų Europos nevyriausybinių organizacijų, siekia didinti visuomenės sąmoningumą klimato kaitos tema.
Sugalvojo patį Kūrėją aplenkti: „ … naudodamas „lapus“, kurie yra 1000 kartų efektyvesni nei tikri lapai, naudojantys fotosintezę. …” ?