R. Ozolas. Kas su kuo ir dėl ko turėtų susitarti?

Atviras laiškas pasirašiusiems kreipimąsi „Kaip galėsime švęsti Velykas pirma nesusitaikę su broliais?“  

Su kankinančiu gėdos ir pasibjaurėjimo jausmu matome, kaip Lietuvoje diena iš dienos išduodami ir parduodami lietuvių kultūros ir civilizacijos pamatai ir principai – sąžinė, ištikimybė, žodžio ir veiksmo vienybė, pasiaukojimas ir atsakomybė. Kas buvo padaryta didaus, buvo nuveikta laikantis šių dorybių. Būtent jos apgynė Lietuvą ir lietuvius, formavo istorinį Europos veidą.   

Apie kokią Europos civilizaciją kalbate, tapatindami ją su išminties ir pakantumo, nuolankumo ir artimo meilės dorybėmis, intelektualais save laikantieji? Kada ir kur Europa jomis vadovavosi? Jos Europos vardu lietuviams buvo brukamos Lenkijos katalikų bažnyčios, klasta ir agresyvumu palenkiančios politinę didžiūniją.

Nelaimingoji mūsų tautos istorija per egoistinės sanglaudos su lenkų karalyste laikotarpį nėra „prarastieji amžiai“ – tai viso labo lietuvių didžiūnijos nutautinimo ir nutautėjimo metas, kurio esmės jūs nenorite pripažinti gal kaip tik dėl to, kad savo raginimais taikytis su mūsų valstybę niekinančiais ir naikinančiais „broliais“ jūs siūlote pratęsti ir šiais laikais.

Kas šmeižia ir niekina mūsų istorijos kelią nuo antikos iki naujausių laikų? Negi jums reikia priminti lietuvių vaidmens Žalgirio mūšyje bylą, kuri prasidėjo su Dlugošu ir tęsiasi iki šių dienų? Kodėl Lenkijos 1791 metų konstitucija ir šiandien slepiama po Gegužės 3-iosios konstitucijos vardu? Kas 1989 metais kūrė raudonąją autonomiją Vilniaus krašte, o 1990 m. kovo 11-ąją nebalsavo už Lietuvos valstybės atkūrimą? Ką reiškia Lietuvos piliečiams išduodamos Lenko kortos įsipareigojimas būti ištikimais Lenkijos valstybei – eilinę niekingą klastą ar šiuolaikinį Liublino unijos variantą? Kodėl jūs niekinate Kovo 11-osios eitynes, o nė žodžiu niekada neužsimenate apie Armijos krajovos veteranų ir jų įpėdinių debošus kur nors Vilnijoje arba prieš porą trejetą metų iš Lenkijos atvežto gaivalo manifestacijas Vilniuje?

Galima tik stebėtis, ką vapa rinkimų į savivaldybes rezultatų supančioti mūsų politikai, girdėdami vieno Lietuvos europarlamentaro išpuolius prieš Lietuvos valstybę, jos Konstituciją ir tautinį lietuvių orumą.

Tačiau jums, intelektualais save vadinantiems, dėl valdžios gramų ar kilogramų derėtis nereikia! Jūs tarsi ir laisvi žmonės! Tai kas jus ragina ar skatina rašyti servilistinius laiškelius, pridengtus blyškiais „krikščioniškosios civilizacijos želmenėliais“? Anų laikų jėzuitines tradicijas Lietuvoje pratęsti norintieji? Lietuviškoji naivybė? Ar tiesiog baimė vis stiprėjant visokiausio pobūdžio spaudimams, grasinantiems Lietuvą vėl paversti draudimų kultūros totalybe? Tai jūs laikote intelektualų priederme?

Kelias iš šiandien Lietuvai primestos situacijos yra. Jis vienintelis: atimti iš Lietuvą paniekinusio, apšmeižusio ir jos Konstitucijai nusižengusio lenkų tautybės Lietuvos piliečio jo lietuviškąją pilietybę ir su lenkų bendruomene Lietuvoje pradėti kalbas Lietuvos įstatymų kalba, o su Lenkija – normalų jau esančių susitarimų ir įsipareigojimų abipusį vykdymą. Kaip lygių partnerių, o ne vasalų, kurie turėtų atsiprašyti dėl to, kad jie buvo įžeisti.

Spausdinti