Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Tautos namų idėja – Tulpių rūmai

Donaldas Strikulis, www.satenai.lt
2011-04-01 08:14:15
0
Tautos namų idėja – Tulpių rūmai
Tautos namų atminimo akmens atidengimo iškilmės ant Pamėnkalnio: iš dešinės – poetas Justinas Marcinkevičius, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas ir „Tautos namų santaros“ pirmininkas Antanas Gudelis | „Mokslo Lietuva“ nuotr.
Nuotraukoje: Tautos namų atminimo akmens atidengimo iškilmės | „Mokslo Lietuva“ nuotr.

Neseniai gerai žinomo literato ir visuomenininko Antano Gudelio iniciatyva vėl buvo primintas senokas, dar trečiojo dešimtmečio pradžioje kilęs sumanymas įsteigti Tautos namus. Pabandykime prisiminti tuos senus, gerus, nostalgiškus laikus.

Jau pirmaisiais lietuviškos spaudos atgavimo, o kartu ir tautinės kultūros atgimimo metais kilusi idėja – per Tautos namus sujungti etniškumą, tautiškumą su valstybingumu – vis buvo bandoma įgyvendinti prieš Pirmąjį pasaulinį karą; pirmaisiais Nepriklausomybės metais; trečiojo dešimtmečio pradžioje; taip pat ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ir pabaigoje.

Verta prisiminti vieną idėją, kuri, nors ir nebuvo įgyvendinta, įdomi tuo, kad su ja susijęs svarbus pirmųjų Lietuvos Respublikos gyvavimo metų kultūrinis įvykis.

Viename interviu, kurių taip nemėgo, profesorius architektas Vladimiras Dubeneckis užsiminė, kad „apie 1920 metus buvo nutarta Vilniuje pastatyti Tulpių rūmus […].  Tam reikalui buvo sudarytas fondas, bet rūmų statymas dėl visiems žinomų priežasčių atpuolė. Tas klausimas daugelį kartų iškildavo, tai vėl nugrimzdavo užuomaršon.“

Šiuos žodžius jis pasakė 1931 metais, kai jau buvo statomas Tautos (Vytauto Didžiojo) muziejus – ne tik istorijos relikvijų ir dailės kūrinių saugojimo ir eksponavimo vieta, bet ir svarbiausias tautos kultūros išsaugojimo židinys.

Tai kas gi tie Tulpių rūmai?

Kaip užsimena Dubeneckis, jau pirmaisiais Nepriklausomybės metais buvo ruošiamasi įgyvendinti svarbią Jono Basanavičiaus ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio idėją – įsteigti Tautos namus. Buvo bandoma suburti lietuvius inteligentus, menininkus; renkamos lėšos, rengiami įvairūs labdaros vakarai ir t. t. Želigovskininkų invazija į Vilnių nutraukė šį darbą ir gana ilgam sustabdė lietuvių nacionalinės kultūros vystymąsi senojoje Lietuvos sostinėje. Todėl tikrasis kultūrinis tautos atgimimas prasidėjo jau Kaune: buvo steigiamas Lietuvos universitetas, įkurta Lietuvių meno kūrėjų draugija, pradėjo formuotis Meno mokykla, pirmuosius spektaklius parodė profesionalus lietuvių teatras…

Tačiau pagrindinis įvykis, iš pagrindų pakeitęs to meto lietuvių visuomenės požiūrį į kultūrą ir meną, – „Traviata“, kurios premjera įvyko 1920 metų gruodžio 31 dieną.

Naujaisiais 1921-aisiais Kaunas gyveno „Traviatos“ melodijomis ir arijomis. Nebuvo kiemo ar gatvės, kur nebūtų skambėjusi puikioji Giuseppės Verdi muzika. Kiekvienas save gerbiantis naujai iškeptas valdininkas ar profesorius mėgo pasigirti matęs scenoje „europinio masto“ dainininką Kiprą Petrauską. Net vietiniai rusai, jau susitaikę su mintimi, kad Kaunas tapo, nors ir laikinąja, Nepriklausomos Lietuvos sostine, didžiavosi Kiprijanu Ivanovičiumi Piotrovskiu – garsiojo Fiodoro Ivanovičiaus Šaliapino partneriu dar iš Marijos teatro laikų.

Kipras Petrauskas tapo nacionaliniu didvyriu.

Taip gimė lietuvių profesionalusis Operos teatras. Ir nesvarbu, kad jis įsikūrė apšiurusiame Miesto teatro pastate, šalia abejotinos reputacijos smuklės ir kafešantano.

Bet apie tai iš karto susimąstė jaunos Respublikos vyriausybė ir Kauno menininkai, susibūrę į Lietuvių meno kūrėjų draugiją. Jau pirmosiomis 1921 metų dienomis draugijos ir valdžios atstovų susitikime buvo nuspręsta statyti naują teatrą. Tuo tikslu buvo įkurtas fondas, pasiryžęs Operos rūmų idėją paskleisti po visą Lietuvą, kad „bendromis pastangomis greit galėtume išvysti aukštus, erdvius, šviesius, rymančius saulėje ir ūkanose ir glaudžiančius senas ir naujas Lietuvos žemės dainas“. Įdomu tai, kad į fondo kreipimąsi atsiliepė žymiausi Lietuvos visuomenės veikėjai, stambūs įmonininkai ir bankininkai, net kariuomenės generalinis štabas. Rėmėjų sąraše randame Antaną Smetoną, paaukojusį 10 000 auksinų; tuomet valstybės prezidento pareigas einantį Aleksandrą Stulginskį (paaukojusį 10 000 auksinų); dailininką Adomą Varną, Lietuvių meno kūrėjų draugijos vardu paaukojusį 100 000 auksinų; Vytauto bažnyčią (10 000 auksinų); Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją (3000 auksinų) ir daugelį kitų žinomų ir nežinomų žmonių bei organizacijų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių.

Greitai buvo surinkta 288 700 auksinų!

Ir staiga visus pribloškė žinia, kad gastrolėms K. Petrauskas „besirengia išvažiuoti į svečias šalis“.

Ta proga vasario 14 dieną Kauno visuomenė „Metropolio“ restorane surengė iškilmingus palydos pietus, į juos susirinko per 70 žmonių: menininkai, mokslo vyrai, ministrai ir kiti valdžios atstovai su dr. Kaziu Griniumi priešaky. Per pietus prof. Petras Leonas visuomenės vardu perskaitė kreipimąsi: „[…] Šiandieną gyvename pirmąsias Lietuvių operos dienas […]. Mes – lietuvių visuomenė – matome ir jaučiame, jog pradėtasai darbas yra didelių pajėgų vaisius, naujas laimėjimas meno srityje ir įtakingas mūsų auklėtojas. […] Atsiliepdama į pradėtąjį kilnų darbą […] dėkingoji lietuvių visuomenė praneša Tamstai, jog ji tvirtai imasi statyti Lietuvos sostinėje Lietuvių operos vaidyklos rūmus, kuriuose laisvai ir galingai skambės lietuvio daina. Tevadinies jie Tulpių rūmai.“

Išvykus K. Petrauskui Tulpių rūmų kūrimo darbai nenutrūko. Kaip ir anksčiau, buvo organizuojamas aukų rinkimas, aktyviai rengiami fondo įstatai ir t. t. Bet, kaip rašė to meto spauda, „[…] dėl nepatogių tam darbui aplinkybių organizacijos darbas susitrukdė beveik metams“ ir tik 1922-ųjų sausio 13 dieną Kauno miesto savivaldybėje buvo patvirtintas Tulpių rūmų fondo statutas, parengtas A. Varno, Juozo Tumo-Vaižganto, Stasio Šilingo, kitų Kauno visuomenės bei miesto valdybos ir Seimo atstovų.

Tačiau greitai laikraštyje „Lietuva“  pasirodė žinutė, kad Lietuvių meno kūrėjų draugijos iniciatyva vasario 3 dieną įvyko dar vienas fondo komiteto posėdis, jame buvo pateiktas naujas Jono Vileišio parengtas statutas. Po audringų diskusijų ir net ginčų K. Grinius, P. Leonas, Mykolas Sleževičius ir kiti nutarė parengti dar vieną statuto projektą. Kaip galima spręsti iš išlikusių negausių laikraštinių žinučių ir atsiliepimų, Tulpių rūmų idėja gerokai išsiplėtė. Tai jau ne tik naujų operos rūmų statybos idėja. Pagal naująjį projektą, be teatro salės su 1500 žiūrovų vietų, turėjo būti koncertų ir parodų salės. Šaliniuose rūmų frontonuose turėjo įsikurti „gražios didelės krautuvės“. Įdomu tai, kad šiame projekte pabrėžiama komercinė Tulpių rūmų fondo veikla, kurioje svarbų vaidmenį turėjo atlikti akcininkai.

Prisiminkime – tai vyko 1922 metais, kai jauna Lietuvos Respublika dar nė savų pinigų neturėjo!

Nepaisant to, projektui parengti buvo išrinkta nauja komisija, vadovaujama K. Griniaus, o Kauno miesto savivaldybė net pasiūlė statybai vietą – „Gedimino ir Donelaičio gatvių kertėje arba aikštėje ties Karo muziejumi prie Donelaičio gatvės“. (Vėliau pastarojoje vietoje buvo suprojektuoti Konservatorijos rūmai, dar vėliau ten išdygo gyvenamieji namai.)

Tačiau tuo viskas ir baigėsi. Nežinia, ar buvo parengti naujasis Tulpių rūmų fondo statutas ir rūmų pastato projektas. Iki šiol nežinoma, kaip susiklostė ir pačios komisijos likimas. Bet nereikia smerkti šios gražios idėjos iniciatorių. Buvo pirmieji Nepriklausomos Lietuvos valstybingumo metai, gan sudėtinga ir sunki politinė bei ekonominė šalies padėtis etc.

Liko gražus prisiminimas apie nuostabią ir šiek tiek idealistinę Tautos namų kūrimo idėją – Tulpių rūmus.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Nacionalinės koncertų salės vizualizacija

Nacionalinei koncertų salei grąžintas istorinis pavadinimas – Tautos namai

2025 03 19
Nacionalinės koncertų salės vizualizacija

Sostinės taryba pritarė M. K. Čiurlionio įamžinimui Nacionalinės koncertų salės prieigose

2025 02 05
Dievas. R. Petrausko kolekcija

A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (IV)

2025 01 30
„Pasaulio medis“

A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (III)

2025 01 26
Deivė Veliuona, Veliuonoje, Jurbarko r. (skulptorius Erikas Daugulis)

A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (II)

2025 01 17
Vėlinas. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (I)

2025 01 15
Tauro kalnas | S. Žiūros nuotr.

Tauro kalnas netrukus sužaliuos naujai

2023 09 06
Mindaugas Karalius | Respublika.lt, I. Sidaravičiaus nuotr.

M. Karalius: Kur yra lietuvių tautos namai?

2023 07 07
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kas mums yra Basanavičius, Vydūnas, Donelaitis?

2022 12 07
Tautos namai, Nacionalinė koncertų salė | vilnius.lt nuotr.

Ruošiamasi Nacionalinės koncertų salės statyboms

2022 10 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Mirė Lietuvos metų mokytoja S.Nedzinskienė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai