Radvilė Morkūnaitė, www.alkas.lt
Vakar, kovo 28 d., Briuselyje iki paryčių posėdžiavęs Taikinimo komitetas, kurį sudaro po 27 atstovus iš Europos Tarybos bei Europos Parlamento, nerado sutarimo dėl 2008 m. sausį Europos Komisijos svarstymui pateikto reglamento dėl naujų maisto produktų. Nors abi pusės sutarė dėl klonuotos mėsos uždraudimo, susitarti dėl maisto produktų, pagamintų iš klonuotų palikuonių, nepavyko.
Neradus kompromiso ir nepavykus parengti bendro projekto, procedūra užbaigta, teisės aktas liko nepriimtas, o situacija dėl maisto produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų arba jų palikuonių, ES rinkoje iš esmės lieka neapibrėžta.
Lieka aišku, kad klonuotos mėsos tiekimas į rinką ES nėra leistinas, tačiau atskiros valstybės narės gali leisti tai daryti tik moksliniais tikslais.
Dviejų Europos Parlamente vykusių svarstymų metu ES naujų maisto produktų reglamentui nepritarę europarlamentarai iš pradžių siūlė visiškai atsisakyti maisto, gauto iš klonuotų gyvūnų ir jų palikuonių, tačiau vėliau, siekdami kompromiso, sutarė reikalauti griežtos ženklinimo sistemos, kuri leistų vartotojui žinoti produkto kilmę ir tuomet pasirinkti.
Pozicija, kurios laikėsi ir tebesilaiko EP nariai yra ta, jog produktai, gauti iš klonuotų gyvūnų, būtų atsekami, t.y. kad kiekvienas vartotojas turėtų galimybę žinoti, ar jo perkamas produktas yra kaip nors siejamas su klonuotais gyvūnais. Europos Komisija ir Taryba tokiai nuostatai nebuvo ir nėra linkusios pritarti, nes ją įgyvendinti esą būtų ypatingai sunku. Suprantama, kad paprasta nebūtų, reikėtų kiekvieno produkto genealoginio medžio, norint įsitikinti, ar iš tiesų klonuoto gyvūno pėdsakų nėra. Tačiau jei kalbame apie vartotojų, kurie patys rūpintųsi savo sveikata ir mityba, ugdymą, turime galvoti ir apie deramą galimybę gauti tikslią ir objektyvią informaciją apie tai, ką rinksimės kasdieniam pietų stalui.
Šiuo metu, nesutarus dėl naujo reglamentavimo, galioja 1997 m. reglamentas dėl naujų maisto produktų, išsiskiriančių iki šiol maisto gamybai nebūdingu būdu ar medžiagomis, kurios mitybai nebuvo naudojamos iki 1997 metų. Pagal šį reglamentą, dabar naujieji maisto produktai (klonuoti gyvūnai – taip pat) gali būti tiekiami į rinką, jei tokią galimybę patvirtintų Europos Komisija. Tačiau iki šiol joks prašymas patvirtinti prekybą klonais ES rinkoje nebuvo pateiktas.
Tad, kalbant apie klonus ir galimą jų patekimą ant mūsų stalo, prekyba klonuotų gyvūnų palikuonimis ir jų produktais, lieka nereglamentuojama. Kita vertus, iš esmės sunku atsekti netgi pačius klonuotus gyvūnus – JAV ne visos fermos, veisiančios klonuotus gyvulius, veda tinkamą jų apskaitą ir žymėjimą, ką jau bekalbėti apie palikuonis. Tad ne tik vartotojai, bet ir maisto produktų gamintojai susiduria su situacija, kuomet ne visada yra tikri, kokius produktus patiekia rinkai – prisiminkime pernykštį skandalą, kai paaiškėjo, kad vienas Didžiosios Britanijos ūkininkas prekiauja klonuotos karvės pienu, net pats to nežinodamas.
Deja, tenka pripažinti, kad kelerius metus trukęs procesas dėl naujų maisto produktų gali užtrukti dar tiek pat, kol Europos Komisija pateiks naują siūlymą dėl tokių produktų reglamentavimo. Ir tai tikrai ne į naudą vartotojams.
O kaip suburti Seimą be CK ar KGB klonų?