
Šiandien, kovo 17 d., grupė Seimo narių reaguodama į Seimo nario atstovaujančio Lietuvos Lenkų rinkimų akciją, Jaroslavo Narkievičiaus kalbą po naujojo švietimo įstatymo priėmimo išplatino pareiškimą kuriame reiškia susirūpinimą dėl melagingu ir provokuojančių minėto Seimo nario išsakytų teiginių ir prašo Etikos ir procedūrų komisijos išnagrinėti ir įvertinti šį atvejį.
Pareiškimo autoriai taip pat reiškia susirūpinimą dėl iki šiol neišspręstų ir deramai tarpvalstybiniu mastu neįvertintų Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykių praeityje ir siūlo Seimui priimti nutarimą dėl dvišalių konsultacijų su Lenkijos atsakingomis institucijomis dėl dvišalio pasitikėjimo didinimo veiksmų ieškant bendro tarpvalstybinio sutarimo dėl XX a. istorijos vertinimų.
Skelbiame Seimo nario J. Narkevičiaus pasisakymo stenogramą ir grupės Seimo narių pareiškimą.
J. Narkevič: „Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pirma, norėtume padėkoti visiems tiems, kurie nepabijojo apginti demokratinį požiūrį į tautines mažumas, ir suprasti, kad visokie suvaržymai, tai yra neigiamas dalykas. Ir ačiū už tai, kad jūs tikrai nepabijojote ir pareiškėte savo nuomonę. Tiems, kurie balsavo kitaip, ir kalba čia apie Vilniaus ir Šalčininkų rajoną demagogiškai, norėčiau pasakyti tik tai, gaila, bet jūs parodėte ne drąsą, o atvirkščiai, jūs pabijojote elgtis demokratiškai, pabijojote išgirsti nuomonę 60 tūkst. pareikštų, pabijojote išreikšti. Pabaigoje pasakysiu, kad kai kurių išsakyta mintis, kad susitvarkėme su lenkais Kauno rajone, tai laikas susitvarkyti ir Vilniaus krašte. Pasakysiu, kad caro laiku nebuvo susitvarkyta, vokiečių okupacija nesusitvarkė, komunistai nesusitvarkė, taigi nesusitvarkysite ir jūs, bet mes stengsimės, kad mūsų valstybė būtų tikrai demokratiškai… Ačiū visiems“.
J.Narkevičiaus pasisakymo audio įrašas:
Grupės Seimo narių pareiškimas:
Gerbiami Seimo nariai,
Kaip tik šiandien sukanka 73 metai, kai Lenkijos Respublika pareiškė Lietuvos Respublikai ultimatumą, grasino karu, jei Lietuva jo nepriims. Lygiai prieš devyniasdešimt metų, pažeisdami paliaubas prie Širvintų Lenkijos kareiviai sulaikė šešis Lietuvos kareivius ir juos sušaudė. Tai tik pora faktų iš mūsų sudėtingų santykių su Lenkija istorijos, kuriuos galima susieti vien tik su šia, kovo 17-aja diena.
Naujausiais laikais, po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo daug gero buvo padaryta kuriant naujas, draugiškų santykių su Lenkijos Respublika tradicijas. Šioje dvasioje 1994 m. Lenkijos ir Lietuvos Respublikos pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį. Deja, ši sutartis nesudarė pakankamų prielaidų tikram, giluminiam tarpusavio pasitikėjimui sukurti. Ypač tai pasakytina apie sutarties nuostatas dėl skirtingų abiejų šalių istorijos interpretacijų. Galutinio susitaikymo, matyt, nebus, jei Lenkijos Respublika nepripažins prieš karą įvykdytos Lietuvos sostinės bei Rytų Lietuvos teritorijų okupacijos, prievartinės polonizacijos, lietuviško švietimo panaikinimo, „Armia Krajova“ dalinių vykdyto etninio valymo ir kitų istorijos faktų.
Matyt, kol tai nepadaryta, mes nuolat susidursime su Lenkijos Respublikos pareigūnų imperiniais kompleksais, pilsudskinių politinių tradicijų recidyvais, vadinamųjų kresų organizacijų, kurias finansuoja Lenkijos Respublikos Senatas, pretenzijomis, nuolatinio kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus, spaudimo ir netgi šmeižto kampanijomis, kaip antai, ir Lenkijos užsienio reikalų ministro nedraugiškais ir melagingais pareiškimais.
Dar daugiau, šitokia situacija provokuoja ir kai kuriuos lenkų kilmės piliečius, Lenkijos Respublikos ir kitų išorės jėgų remiamus politikus negerbti Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų, teritorinio vientisumo ir nacionalinės kultūros.
Tai rodo ir kai kurie šios dienos pareiškimai Seime po Švietimo įstatymo, kuris nustato europietiškus tautinių mažumų švietimo sistemos pagrindus, priėmimo. Konkrečiai Seimo narys, atstovaujantis Lenkų rinkimų akciją, Jaroslavas Narkievičius sulygino Lietuvos Respublikos suverenumą Rytų Lietuvoje su Rusijos ar Vokietijos okupacijos režimu: esą, Vilniaus krašte šiandien taip tvarkomasi. Netgi išgirdome grasinimą, cituojame šio Seimo nario žodžius iš stenogramos: esą taip „caro laiku nebuvo susitvarkyta, vokiečių okupacija nesusitvarkė, komunistai nesusitvarkė, nesusitvarkysite ir jūs” (citatos pabaiga).
Jeigu Lietuvos sprendimas dėl tautinių mažumų švietimo modelio, anot Seimo nario Jaroslavo Narkievičiaus yra nedemokratiškas, tai jis toks pat nedemokratiškas ir Lenkijoje, nes savo turiniu yra lygiai toks pat. Tiek Lenkų rinkimų akcijos, tiek juos remiantiems Lenkijos politikams kažkodėl atrodo, kad jie gali diktuoti Lietuvai ir primesti jai segregacinius politinius sprendimus bei pilietinės integracijos procesus pakertančius įstatymus.
Atkreipiame dėmesį, kad Seimo nariai yra prisiekę Lietuvos Respublikai, todėl prašome Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išnagrinėti šį atvejį.
Taip pat siūlome Seimui neatidėliojant priimti nutarimą dėl dvišalių konsultacijų su Lenkijos Respublikos atsakingomis institucijomis dėl dvišalio pasitikėjimo didinimo veiksmų, įskaitant Lenkijos bei Lietuvos parlamentinės asamblėjos veiklos atnaujinimą bei įtraukiant į jos darbotvarkę sutarimo paieškas dėl XXa. istorijos vertinimų.
Seimo nariai:
Gintaras Songaila
Vida Marija Čigriejienė
Antanas Nedzinskas
Laimontas Dinius
Valdemaras Valkiūnas
Rytas Kupčinskas
Aksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė
PAGALIAU MATAU POLITIKUS,O NE “PINIGŲ MAIŠŲ”VERGUS,DIDELIS AČIŪ.
Aš irgi matau principingos laikysenos o ne keliaklupščiavimo pavyzdį. Gal dar nevėlu būtų po šiuo kreipimusi pasirašyti ir kitiems garbingiems Seimo nariams?
Ko gero dvišalės konsultacijos su lenkais nieko gero neduos. Galbūt reikėtų Briusėlyje sėsti visoms sąjungos narėms ir spręsti tokius klausimus.Jis aktualus ne tik mums ir lenkams. Yra ir daugiau šalių turincių tokių problėmų. Tuteišiams. O tuteišis kaip ponaitis nė girdėt nenori- aitis, tik sau- ewski dvasioj rašos,nes dar – aitis- netur našos.Kaip tik: chamas,chlopas Litvos,kurį ponai pjaun be britvos.Tuteišis,nenorįs to vis kęsti,vely pavardę pratęsti. Nors savęspi LIETUV šaukia:tuteiši, kraujas tas pats plaukia ir širdy, visose gyslos!Kam tau būti sūnum Vyslos. Šerenga( kun. Uzupis) 1885.02.28
Malonu matyt darbo užuomazgas.
Fenomenas- Seimo tribūnoj grasinti visai Lietuvai!!!!!!!!
Ir poto nueiti kaip niekur nieko.
Ir tik 7 seimo nariai, kurie pasirašė tai girdėjo??????
Ir taip išeina, jog aš , kaip mokesčių mokėtojas, tokiam antivalstybininkui-polonizatoriui moku atlyginimą ir išlaikymą visai jo šutvei, kad jis atstovautų Lenkijos interesams?
Taip…vadinasi šitoje situacijoje durniausias lieku aš pats:-))
Bet realybė tokia , jog prieš valstybę nusiteikę asmenys viešai demonstruoja savo priklausomybę ir lojalumą svetimos šalies interesams, patys šiurkščiai ir demonstratyviai pažeidinėja įstatymus ir rodo panieką Konstitucijai, o valstybė teisėtvarkos svertais net nesugeba sustabdyti tokių antivalstybininkų-griovėjų. Galbūt reiktų pasekti netolimos praeities Prancūzijos įvykiais su čigonų tautybės asmenimis , kurie nepakluso šalies įstatymais ir buvo deportuoti į savo gimtą šalį. Atiduoti tokiems parazituojančiams organizmams seimo nario mėnesio atlyginimą kaip kompensaciją ir palydėti iki pasienio posto be galimybės sugrįžti.
Net netikėjau, jog Seimas-kaip aludė, kur galima atsirėmus į stalą bliauti ir grasinti sugėrovams. Kad tik sekantį kartą koks nesugalvotų kalašnikovo į salę atsinešti savo tiesai paskelbti…
LIETUVIŲ TRAGEDIJOS ESMĖ
Suformuluokim pagaliau lietuviškos tragedijos ESMĘ. Problema atsirado dėl rusiškos okupacijos metu organizuoto ir vykdyto lietuvių fizinio ir dvasinio genocido, totalaus smegenų plovimo. Tai, kad Lietuva yra apgyvendinta 60 – 70 % sovietžmogiais (homosovieticus) , yra kryptingos okupantų, bolševikinės Rusų imperijos veiklos rezultatas. Geriausi, mąstantys lietuviai buvo fiziškai sunaikinti “trėmimų” priedangoje, tiesioginių egzekucijų metu. Kaip paspartinti homosovieticus metamorfozę – lietuvių sugrįžimą, atsivertimą? Būtina politinė valia.
Kompensacija už genocidinius nusikaltimus – svarbiausia Lietuvos dvasinė ir materialinė problema, nes nebaudžiami Rusijos imperijos nusikaltimai skatins naujus lietuvių žudymus, Kremlius kasdien įžūlėja.
DĖL KOMPENSACIJOS UŽ NKVD-KGB GENOCIDINIUS NUSIKALTIMUS
Neatidėliotinas uždavinys yra teisiškai įvardinti totalitarinės bolševikinės Rusijos imperijos okupacijos metu organizuotus genocidinius nusikaltimus Lietuvoje (lygiagrečiai ir Ukrainoje).Lietuvoje Įstatymas Dėl okupacinės žalos atlyginimo (kompensacijos) įpareigoja teismo keliu įvardinti senaties termino neturinčius genocidinius nusikaltimus, nekaltumo prezumpcija taikoma visiems nusikaltimams:
1.Galimi keli teisinio bolševikinės Rusijos genocidinių nusikaltimų įvardijimo etapai. Pirmame etape Lietuvos(ir Ukrainos) teismai, pagal turimą sukauptą siaubingą faktinę medžiagą, sprendžia atskiro nusikaltimo, padaryto duotoje apylinkėje(teritorinis principas) specifiką, įvardina genocido požymius. Antrame etape Lietuvos teismas( kartu su Ukrainos teismu) įvardina tarptautinį tautų naikinimo pobūdį bolševikinėje Rusijoje, ĮVARDINA GENOCIDO FAKTĄ. Šiuos procesinius veiksmus turėtų koordinuoti speciali, Seimo politinių kalinių ir tremtinių frakcijos paskirta darbo grupė. Galimi ir kiti šios politinės valios realizacijos variantai, kuriuos gali pasiūlyti LR Seimo politinių kalinių ir tremtinių frakcija, jos paskirta darbo grupė;
2. Genocidinius nusikaltimus organizavo ir vykdė ne abstraktus “komunizmas”, “komunizmo šmėkla“, o totalitarinės, bolševikinės RUSIJOS imperijos represinės NKVD-KGB struktūros. Šie nusikaltimai iki šiol nėra įvardinti teisiškai. “Komunizmas” yra paranojinės bolševikinės totalitarinės Rusijos imperijos nusikaltimų klastinga priedanga, masinių žudymų doktrina;
3.Bolševikinės Rusijos imperijos NKVD-KGB struktūrose tarnavo iki 50 proc., Kremliuje -80 proc. žydų tautybės “vadovų”. Šios struktūros organizavo ir vykdė genocidinius nusikaltimus Lietuvoje (nuo 1945 m. Lietuvoje sunaikino per milijoną lietuvių),Ukrainoje (11 milijonų ukrainiečių ,turtingiausiose juodžemio srityse, numarino badu HOLODOMOR metu). Būtina prašyti holokaustą patyrusius žydus pagalbos teisiškai įvardinant bolševikinės Rusijos genocidinius nusikaltimus. Šios nuostatos turėtų būti politikos, pritraukiant žydus, pamatas;
4.LIETUVIAI NIEKAD NEDALYVAVO JOKIOSE AKCIJOSE PRIEŠ ŽYDUS, įrodyta, kad tai NKVD-KGB ir NACIŲ specialios klastotės ,t.y. jų pateikti sufabrikuoti dokumentai, nuotraukos sumontuotos, propagandos tikslams, represijoms, genocidiniams nusikaltimams pagrįsti (žiūr. internete, Stasys Žvirgždas, fotonuotraukų montažas; Irena Tumavičiūtė “Laikas sustabdyti lietuvių šmeižtą“).
LR Seimas turėtų nedelsiant inicijuoti specialios darbo grupės įkūrimą. Įstatymas Dėl sovietinės okupacinės žalos atlyginimo įpareigoja:
-sukurti koordinacinę darbo grupę paruošti medžiagą genocidinių nusikaltimų baudžiamosioms byloms Lietuvos apylinkės teismuose,
-koordinuoti apylinkės teismų darbą visoje Lietuvos teritorijoje,
-suderinti Genocido centro darbą baudžiamųjų bylų ruošimui.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis