Sakoma: pirmas blynas prisvilęs. Taip atsitiko su Kauno pilies atkūrimo pirmąja eile. Na, panoro architektas įsiamžinti. Na, nepagalvojo, kad reikia atsižvelgti į žmonių nuomonę, kad reikia laikytis įstatymų. Padarė taip, kaip dabar madinga. Dauguma brolių architektų, kurie apie viduramžių architektūrą išmano ne ką daugiau, negu pats projekto autorius Kęstutis Mikšys, palaikė saviškį. Juk jei nepalaikysi, tai kitąmet tau bus atsilyginta tuo pačiu.
O vicemeras Rimantas Mikaitis, kuris yra atsakingas už miesto plėtrą, statybas mieste, irgi aktyviai palaikė „novatorių“. Vicemero pagrindinis argumentas „nepatiks – nugriausim“ jau tapo sparnuota fraze. Tiesa, į daug kartų jam užduodamą klausimą „O ar Jūs už savo pinigus savo namą taip pat statytumėt bet kaip, o po to perstatinėtumėt?“, atsakymo nė karto nesusilaukiau.
Tenka apgailestauti, kad daugybę įstatymų pažeidžiantį projektą suderino ir rėmė Kauno savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė, kurie kaip tik ir privalo žiūrėti, kad projektas atitiktų įstatymų reikalavimus.
Šitaip viduramžių pilis pavirto kažkokiu gotikos – modernizmo kratiniu. Išvydę tokį „moderngotikinį šedevrą“ stebisi Kauną aplankantieji kaimynai lenkai. Nors lenkai atstatė gal jau kokį šimtą savo pilių ir tebeatstatinėja jas toliau, tačiau šitaip „atkurtos“ pilies Lenkijoje nėra. Ir pats K. Mikšys prisipažino, kad jam nėra žinoma nei viena kur nors Europoje panašiai „atkurta“ pilis.
Beje, atstatinėjant pilis Vakaruose dažnai netgi plytos gaminamos pagal viduramžių technologijas, kad pilys būtų kuo panašesnės į kadaise stovėjusias. O šitaip, kaip Kaune, sudarkytų pilių nėra nei kaimyninėje Baltarusijoje, nei Rusijoje, nei Ukrainoje, kuriose mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys atstatinėjamos rodant deramą pagarbą istorijai. Net ir Lietuvoje niekur kitur Jūs nerasite jokios šitaip „atkurtos“ pilies. Tuo įsitikinti galima pažvelgus į šiuo metu atstatinėjamą Medininkų pilį.
Po nesėkmės ruošiant Kauno pilies pirmojo etapo projektą, rėmėjai turėjo padaryti išvadas, kai visose penkiose savivaldybės surengtose gyventojų apklausose net 69-94 proc. apklaustųjų pasisakė prieš „moderngotikinį“ projektą. R. Mikaitis, R. Miliukštis privalėjo atsižvelgti į įstatymus, kurie reikalauja suinteresuotas visuomenines organizacijas įtraukti į projektavimo procesą nuo pat pradžios, kol dar yra galimybės priimti įvairius variantus, taip pat deramai atsižvelgti į visuomenės nuomonę.
Tačiau, deja, ir antrasis etapas buvo pradėtas ruošti paslapčia nuo visuomenės. Per pilį juosiančią fosą (gynybinį griovį) buvo suprojektuotas tiltas visai neatsižvelgiant nei į tai, kurioje vietoje jis iš tikrųjų buvo nei kaip jis iš tikrųjų atrodė. Vicemeras R. Mikaitis ir vėl paaiškino: „Dabar pastatykim toje vietoje, kurioje suprojektavom, o vasarą išsiaiškinsim, kur jis iš tikrųjų stovėjo ir kitąmet perstatysim.“
Visuomenei ir vėl buvo pateiktas projektas tik baigiantis terminams, aiškinant, jog jau nėra laiko kažką keisti. O projekto kritikai ir vėl buvo apkaltinti, kad jie esą norintys pakenkti Kaunui, esą trukdantys Kauno plėtrai.
Pagrindinis „moderngotikinio“ Kauno pilies projekto „stumėjas“ vicemeras R. Mikaitis ir vėl gąsdina: „jei neparemsite projekto, tai bus prarasti norvegų mums skirti pinigai“. Taigi kauniečiai ir vėl speičiami į kampą: arba statykime blogai, arba niekaip. O kodėl gi klausimo neapsukus kitaip? Kodėl gi iš karto atmetama galimybė statyti gerai?
Visuomenei ir vėl aiškinama, jog projekto ir darbų terminų keisti jau nebegalima, nes projektas yra suderintas su norvegais. Bet jokių tai įrodančių dokumentų mums taip ir neparodoma, nors jų prašome jau keletą mėnesių. Ir susirašinėjimas su Briuseliu mums to taip pat nepatvirtino. Tai kodėl visuomenė turi tuo tikėti? Juk R. Mikaitis ir 2009-2010 metais kalbėjo tą patį. Bet po to ir projektas, ir terminai buvo keičiami daugybę kartų, o norvegai tam visiškai neprieštaravo. Gal ir vėl tie terminai ir tariami suderinimai yra projekto „stumėjų“ pačių susigalvoti?
Kada gi vicemeras R. Mikaitis, skyriaus vedėjas R. Miliukštis, liausis skleisti dezinformaciją? Kada gi jie pradės gerbti kauniečius? Kada gi jie prisimins, jog jie turi tarnauti kauniečiams, o ne kauniečiai jiems?
Rimvydas Žiliukas yra Senojo Kauno draugijos pirmininkas.
Taip pat skaitykite:
J.Vaiškūnas. Ar Kauno pilis tikrai pritaikoma visuomenės poreikiams?
Baisu. Moderngotika…Suvokti sunku kaip tokį projektą paminklosaugos apsauginiai galėjo patvirtinti. Bet tokios realijos, gal tai – šedevras…
Kadangi esu architektė galiu trumpai pakomentuoti šią situaciją savo požiūriu. Jau studijuojant universitete stengiamasi architektūros studentams įskiepyti meilę modernizmui. Taip jau yra, kad dauguma architektų labiausiai teigiamai vertina šiuolaikinę modernią architektūra, o viskas kas sena tai arba neliestina, arba neįdomu, arba būtina modernizuoti.
Nemažai dėstytoju studentams teigia, kad šiukštu negalima atstatinėti butaforinių kopijų, kurios neatitinka anų laikų statybos technologijų ir medžiagų ir kt.
Netgi etnografinė architektūra, jei bent kiek nesumoderninta pagal šiuos laikus, iš kolegų architektų pusės gali būti laikoma butaforine kopija ir kritikuojama.
Sveiki,esu Kaunietis nuo gimimo,šis kičinis varijantas cpecialiai pasirinktas,kad sunaikinti TAUTINĘ dvasią ,pasididžiavimą praeitimi , matyti TAUTOS ateitį bendrume ,susitelkime ir pasiaukojime ,prieš iškilusius sunkumus.
Pasąmoningos kryžiuočių išdaigos.