Alvydas Butkus, www.voruta.lt
2011 m. sausio 13 d. supanikavę partnerystės su Lenkija strategai Vasario 16-ąją galėjo lengviau atsidusti – Lenkijos prezidentas, diplomatiniais štampais kalbant, „savo atvykimu pagerbė Lietuvą“: dalyvavo pakeliant trijų Baltijos šalių vėliavas, pasakė sveikinimo kalbą ir net įterpė keletą frazių lietuviškai.
Viskas būtų gražu, jei ne keli esminiai akcentai.
Didžiausiu akibrokštu galima laikyti Lenkijos prezidento Bronislavo Komorovskio lankymąsi Maišiagaloje ir susitikimą su vietine lenkų bendruomene bei AWPL (Lenkų rinkimų akcijos – red. pastaba) atstovais. Akibrokštu todėl, kad vykimas į Maišiagalą buvo prieš Nepriklausomybės šventės iškilmes, o ne po jų. Taip sudėlioti protokoliniai prioritetai menkina paties vizito reikšmę ir net užgauna Lietuvą. Juo labiau, kad savo sveikinimo kalboje Lenkijos prezidentas padėkojo Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei už jos viešnagę Varšuvoje per Lenkijos Nepriklausomybės šventę. Tai galėjo atrodyti kaip užuomina, kad šis B. Komorovskio apsilankymas yra viso labo tik skolos grąžinimas Lietuvos prezidentei. Paprastai tokiais atvejais dėkojama atsisveikinant su svečiais. Ar B. Komorovskis to nepadarė lapkričio 11 d. ir leido išvykti Lietuvos prezidentei, su ja neatsisveikinęs?
Bet grįžkime į Maišiagalą. Susitikime su Lenkijos prezidentu AWPL veikėjai ėmėsi įprastos taktikos – verkšlenimo ir skundų, kaip negeri „litvinai“ skriaudžia vargšus „poliacus na Litvie“. Pabaigoje žodį taręs Lenkijos prezidentas, „lenkus Lietuvoje“, jų džiaugsmui, pavadino lenkų tautos dalimi. Tačiau B. Komorovskio nusistebėjimą, kad Lietuva nesilaiko 1994 m. sutarties, reikia grąžinti jam atgal, parodžius, kaip Lenkija pažeidžia Sutarties 14-tąjį skyrių ir savo piliečių lietuvių pavardes rašo ne „pagal skambesį“, kaip kad numatyta sutartyje, o grynai lenkiškai. Artimiausias pavyzdys – Punsko valsčiaus internetinė svetainė, kurioje valsčiaus viršaičio lietuvio Vytauto Liškausko asmenvardis rašomas ne Witautas Liszkauskas, o Witold Liszkowski, t. y. taip, kaip ir jo pase: http://www.ugpunsk.pl/
Tad sutarties pirmiausiai turi laikytis Lenkija, nes sutartis galioja abiem pusėms. Rašyti pavardes tos tautos rašmenimis (Lenkijos lietuvių – lietuviškai, Lietuvos lenkų – lenkiškai) 1994 m. sutartyje nėra numatyta, o atskiros sutarties su Lenkija tuo klausimu Lietuva nėra pasirašiusi. Vadinasi, Lenkijos prezidentas arba blogai informuotas, arba irgi tęsia cinišką dvigubų standartų politiką Lietuvos atžvilgiu, pradėtą dar Suvalkų sutarties brutaliu laužymu 1920 m. spalį.
Dar ciniškiau Maišiagaloje nuskambėjo AWPL vadukų verkšlenimas, jog Lietuvos valdžia blogina ir net žlugdo lenkų švietimą, numačiusi tautinių mažumų mokyklose kelių dalykų dėstymą valstybine kalba. Tokiais teiginiais AWPL įžeidžia ir pačią Lenkiją, nes ji tokią tvarką savo tautinių mažumų mokyklose įvedė dar 2007 m. Ar tai irgi reikia traktuoti, kaip Lenkijos tautinių mažumų švietimo bloginimą ar žlugdymą? Lenkijos prezidento garbei reikia pasakyti, kad jis netiesiogiai mėgino švelninti priekaištus dėl numatomų švietimo įstatymo pataisų, nurodęs, jog Lietuvoje lenkų švietimas yra kur kas geresnės padėties negu kitose šalyse, o ypač kaimyninėje Baltarusijoje, kurioje lenkais save laiko dukart daugiau žmonių nei Lietuvoje, o valdiškų mokyklų jie turi viso labo dvi. Lietuviškai sakant, nereikia Dievo vyti į medį.
Kita šviesesnė mintis buvo Lenkijos prezidento priminimas susirinkusiesiems, jog Lietuva esąs kažkuo ypatingas kraštas, nes iš čia yra kilę daug Lenkijos vadovų. Nejučiomis tada prisimeni, kad XIV a. pabaigoje būtent Lietuva buvo toji banga, išnešusi Lenkiją iš pražūties, iš sunykimo ir vėliau davusi ištisą valdovų dinastiją. Gaila, kad prezidentas apsiribojo tik XX amžiumi.
Dėl mokyklų panaši mintis nuskambėjo ir Česlovo Okinčico komentare Maišiagaloje. Pasak jo, Lietuva yra pavyzdys Europai, kiek galėtų būti lenkiškų mokyklų užsienio šalyse. Puikus komentaras, tiesa, sukėlęs nepasitenkinimo erzelį tarp AWPL atstovų. Mat remiantis Č. Okinčico žodžiais, nebeišeina skųstis bloga lenkų švietimo padėtimi Lietuvoje. Dar daugiau – galima siūlyti Lenkijai spausti kitas ES šalis sekti Lietuvos pavyzdžiu ir steigti ten lenkiškas valdiškas mokyklas! (Įdomu, kuo toks spaudimas baigtųsi pačiai Lenkijai. Bet siūlyti tikrai galima.) Į šias pastabas AWPL atstovai reagavo, kaip įprasta, arogantiškai, teigdami, jog lenkiškų mokyklų gausa Lietuvoje nesąs joks Lietuvos valdžios nuopelnas – tai esąs tik lenkų bendruomenės Lietuvoje išsikovojimas.
Negražiai nuskambėjo B. Komorovskio apibendrinimas, jog „svarbūs klausimai anksčiau ar vėliau turės būti išspręsti tautinių mažumų naudai“. Ir tai buvo pasakyta kai kurių lietuviškų mokyklų uždarymo Lenkijoje išvakarėse! Ciniškiau nebūna. Antra vertus, prezidentas atviru tekstu susirinkusiesiems pasakė, jog Lietuvos ir Lenkijos politikų nuomonių skirtumai dėl pavardžių rašybos bei pan. jokiu būdu neturi būti kliūtis Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimui apskritai.
Tačiau visiškai naiviai bei politiškai nekorektiškai skambėjo B. Komorovskio samprotavimai, jog J. Pilsudskio atminimo įamžinimas jo gimtinėje Zalave (Švenčionių raj.) turėtų skatinti gerus lietuvių ir lenkų santykius. Lygiai taip nuskambėtų ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasiūlymas Vienoje skatinti gerus vokiečių ir austrų santykius, įamžinant austro Adolfo Šiklgruberio-Hitlerio atminimą Braunane – apmaudu, kad į Lietuvos draugus pretenduojanti Lenkija šito nesupranta.
Tad pastarasis Lenkijos prezidento vizitas, be vieno kito šilto niuanso, daugeliu atvejų panėšėjo į siuzereno apsilankymą pas vasalą politinei vasalo duoklei priminti. Vasalo šalies šventė čia tarsi būtų buvus tik tarp kitko. Juo labiau, kad ir Lenkijos prezidento šventinės kalbos vertimas į lietuvių kalbą buvo atsainus ir nekvalifikuotas, tarsi atsitiktinio abi kalbas mokančio žmogaus.
Alvydas Butkus yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
Autorius kaip visuomet taiklus – ką jau čia bepridursi… Nebent tai, kad sostinės regione tik lenkų tautinei mažumai norima suteikti išimtinį statusą – išskirtines teises bei palankiausias sąlygas. Norima… Tas jau vyksta: dvikalbiais maršrutais pasidabinusių autobusų (“tituluočiausiai tautinei mažumai”) – jau esama; dvikalbių gatvių, vietovių, įstaigų pavadinimų (“tituluočiausiai tautinei mažumai”) – jau esama; gerbūvio “kortų” (“tituluočiausiai tautinei mažumai”) savininkų – jau esama. Ko dar bereikia? Specifinio statuso Vilniaus regione galutinio įteisinimo? O kitos tautinės mažumos (baltarusiai, rusai, ukrainiečiai ir kiti) taps dvigubomis tautinėmis mažumomis? Lietuvos mažumomis ir atskirai mitinės Vilenszcziznos mažumomis? Štai koks absurdas tveriamas savikastracinės mūsų politikų veiklos dėka…
kokios cia mazumos cia gyvenancios tik bendruomenes, va karaimai tai jau mazumos nes buvo beveik isnaikinti…
Pritariu Algiui. Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – čigonai ir karaimai, nes jie neturi savo valstybių. Visi kiti nelietuviai sudaro ne tautines mažumas, o tautines bendruomenes Lietuvoje. Lenkai juk taip save ir vadina: “polacy na Litwie” – “lenkai Lietuvoje”.
vakar buvau diskusijoje Širvintose. Ir ką gi? LLRA atstovas teigė, jeigu bus jų partiją išrinkta į tarybą, steigs lenkų mokyklas, jei yra 7 mokinukai ir tėvų noras, tai ir bus mokykla. Taip kad demarkacijos linija vis po truputį eina gilyn link Ukmergės. Dar paieškojus kokį vieną kitą sentimentalų neva ,,lenką” galima rasti Kėdainių rajone – ten buvo baudžiauninkių, su lenkų ponais sugulusių. Taip kad, LIetuvėle, ruoškis: per ateinančius 10 metų teks keisti Lietuvos žemėlapį ko gero:-(
Aš nesuprantu tos mūsų valdžios. Kam bus reikalinga ta nauja atominė elektrinė pastatyta parduodant dalį Lietuvos. Ir tik nereikia sakyti, kad ta Lenkija čia nieko ypatingo nedaro. Praverkit burną, imkitės veiksmų. valdžiažmogiai.
O gal reiktų Lietuvai tarptautiniu mastu paraginti kitas šalis nebepažeidinėti lenkų teisių ir mūsų šalies polonizacinės tolerancijos pavyzdžiu pristeigti jose lenkiškų mokyklų, kur būtų dėstoma lenkų kalba, bei pareikalauti jog šių šalių valstybiniuose asmens dokumentuose(pasuose)būtų pavardės rašomos su lenkiškais rašmenimis (pavyzdžiui Bulgarijoje, Švedijoje ir t.t.). Taip pat užsiminti , jog svarbūs klausimai anksčiau ar vėliau turės būti išspręsti tautinių mažumų, t.y. išskirtinai lenkų naudai.
Iš miškų – “O gal reiktų Lietuvai tarptautiniu mastu paraginti kitas šalis nebepažeidinėti lenkų teisių ir mūsų šalies polonizacinės tolerancijos pavyzdžiu pristeigti jose lenkiškų mokyklų” – ne Lietuva turi rūpintis lenkų reikalais kitose valstybėse. Bet Lietuva gali duoti Lenkijai tokią mintį, kaip ir siūlo straipsnio autorius. Tegu Lenkija spaudžia kitas valstybes ir rodo pirštu į Lietuvą, kaip čia lenkams gerai.
Pilsudskio sutapatinimas su Hitleriu parodo autoriaus šunsnukiškumą.
Šovinistiniai runkeliai.
Visai geras sutapatinimas. Hitleris buvo Pilsudskio mokinys, kaip reikia grobti kitų šalių teritorijas lingvistiniu principu. Pradėjo nuo Čekoslovakijos Sudetų. O Pilsudskis iki pat savo mirties (1935) vadino Hitlerį savo draugu ir partneriu. 🙂 Per anksti nustipo – būtų dviese daugiau nuveikę.
Lenkijos Prezidentas yra savo valstybės politikos įkaitas. Iš vienos pusės jis vykdo savo šalies politikų aritmetinės daugumos valią, iš kitos – jis negali viešai deklaruoti savo asmeninės nuomonės ir sentimentų savo protėvių Tėvynei – Lietuvai. Kaip istorikas pagal profesiją, B.Komarovskis puikiai supranta, kad Lietuva yra tik lietuvių etninės žemės, kad Lietuvoje nėra etninių lenkų, kad 1919-1939 metais Lenkija buvo okupavusi Rytų Lietuvą ir šiuo metu dar tebeokupuoja dalį Lietuvos teritorijos – Augustavą, Suvalkus, Seinus, Punską.
Vaivai:
_LLRA atstovas teigė, jeigu bus jų partiją išrinkta į tarybą, steigs lenkų mokyklas, jei yra 7 mokinukai ir tėvų noras, tai ir bus mokykla._
Ar mokykla iš septynių mokinių įmnoma, tik tarybos sprendimu? O jeigu Šalčininkų rajone 7 moksleiviai pareikalautų mokyklos gimtaja “po prostu” kalba – tokia tikrai būtų įkurta?
Ar mokyklos galima reikalauti tik įrodžius “gimtąją kalbą”?
Jeigu kur nors Raseiniuose 7 moksleiviai pasakytų kad jie yra “švedai” arba “norvegai” – vietinė taryba įkurtų mokyklą švedų ar norvegų kalba?
Geras staripsnis. Šaunuolis autorius. Laukiu nesulaukiu, kada aukšciausia Lietuvos valdžia atsimerks ir prabils kas yra kas. Bet kuo toliau , tuo labiau mastau kad tariama neregyste gal nupirkta.
deja, kuo toliau tuo panašiau, kad “neregystė nupirkta”.