www.alkas.lt
Šiandien sukanka 624 metai nuo pirmojo Molėtų vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose.
1387 m. vasario 17 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Molėtus padovanojo Vilniaus vyskupijai aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga:
…dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro ir Molėtų kaimais.
Šia proga trumpai apžvelkime pagrindines Molėtų istorijos datas:
1492 m. LDK Aleksandras patvirtino šį dovanojimą. Vilniaus vyskupams Molėtai priklausė iki XVIII a. pabaigos.
Apie 1517 m. įsteigtas Molėtų dvaras, jame veikė alaus ir spirito daryklos.
Prieš 1522 m. pastatyta Molėtų bažnyčia. XVI a. pradžioje įkurtas vyskupo dvaras.
1539 m. Molėtai jau vadinami miesteliu.
1690 m. Molėtuose buvo smuklė ir malūnas.
1728 m. pastatyta sinagoga.
1765 m. gyveno 170 žydų.
Nuo XVIII a. antrosios pusės vykdavo turgūs.
1777 m. minima parapinė mokykla.
1783 m. ir 1829 m., 1860 m., 1888 m., 1907 m., 1908 m., 1944 m., 1949 m. – miestelis degė.
1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Molėtų dvaras atiteko didikams Pamarneckiams, vėliau – Huten-Čapskiams.
1797 m. Rusijos valdžia Molėtų dvarą padovanojo prancūzų generolui G. de Šuazeliui–Gufjė. Miestelis plėtėsi į šiaurės rytus nuo dvaro.
XIX a. įsikūrė amatininkai ir pirkliai, imta rengti turgus.
Per 1831 m. sukilimą 1831 m. liepos mėn. sukilėliai prie miestelio pralaimėjo susirėmimą su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais.
1866 m. buvo 755 žydai.
1861–1950 m. Molėtai buvo valsčiaus centras, pradėjo sparčiau plėstis.
1866 m. Molėtuose buvo vienintelė gatvė – palei kelią į Uteną.
1867 m. vietoje parapinės mokyklos buvo įsteigta valdinė.
1890 m.atsiranda vaistinė.
1872 m. leisti prekymečiai.
XX a. pradžioje Molėtų dvaro savininku tapo K. Graužinis
Per 1905 m. revoliucinius įvykius buvo pašalinta rusų ir įkurta sava valsčiaus administracija. Caro valdininkai miestelį laikė tinkama politinių kalinių trėmimo vieta.
1912 m. įkurtas Blaivybės draugijos skyrius, surengtas pirmasis lietuviškas vakaras.
1915–1918 m. per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijai okupavus Lietuvą Molėtai tapo apskrities (kreizo) centru.
1919–1920 m. netoli Molėtų vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių kautynės.
1923–1925 m. išparceliuotas Molėtų dvaras.
XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje veikė pieninė, kelios įmonės, bankas, kooperatyvas, elektrinė, malūnas, keliasdešimt parduotuvių.
1937 m. – valstybinė biblioteka, keliolika visuomeninių, tautinių ir religinių organizacijų skyrių.
1935 m. buvo pertvarkytas miestelio centras.
1941 m. prasidėjus SSSR–Vokietijos karui, liepos 1 d. Didžiosios Lietuvos partizanai Molėtuose atkūrė vietos savivaldą.
1941 m. rugpjūčio 29 d. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu sušaudyta apie 700 Molėtų žydų.
1944 m. kovo mėn. apylinkėje veikė Armijos Krajovos dalinys.
1944 m. rudenį J. Katino lietuvių partizanų būrys užėmė Molėtus.
1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė 22 Molėtų gyventojus.
Nuo 1950 m. Molėtai – rajono centras.
1956 m. gavo miesto teises.
XX a. 7–9-ajame dešimtmetyje pastatyta gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, pramonė neplėtota.
1988 08 29 buvo įkurta Molėtų Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.
1996 m. pagal istorinius šaltinius atkurtas Molėtų herbas.
2011 – /…/ Molėtų istoriją tęsiama. Jos kūrėjai esate Jūs, gerbiami Molėtiškiai. Ta proga ir sveikinu.
Pagal www šaltinius parengė Jonas Vaiškūnas
LRT Aukso fondas. Laida „Iš visos Lietuvos“. Molėtų rajonas. Režisierė L.Buckuvienė, 2000 m.(atsiprašome, bet šį vaizdą galima matyti tik naudojantis Windows operacine sistema ir IE naršykle):
LRT Aukso fondas. Siužetas apie Molėtų rajoną. Režisierė S.Keinienė (atsiprašome, bet šį vaizdą galima matyti tik naudojantis Windows operacine sistema ir IE naršykle):
Tik primenu tai, kas ir taip visiems žinoma 🙂
Iš esmės, ši sukaktis, paminėjimas tik dėl to, kad svetimieji, kito tikėjimo, kitokios pasaulėžiūros nešėjai – prievartautojai atsibeldė į mūsų kraštą maždaug tais laikais. Lyg kepurėmis uždangstė savo vardais mūsų šventes (dažnas lyg aklas ir dabar jas taip švenčia), keitė mus (ir dar keičia) tiek, kiek įstengė. Tose vietose žmonės… mūsų protėviai gyveno žymiai seniau –
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Piliakalniai_Mol%C4%97t%C5%B3_rajone Daugiau domėkimės, minėkime mūsų sukaktis. O tai dabar daug kas miklūs rašyti “In Memoriam”, kai galėtų paprasčiausiai, mūsiškai parašyti – gerb. mylimam žmogui atminti.
Draugas davė pavartyti mūsuose išleistą knygelę, kurioje surašyti seniausi… 🙂 mūsų miestai ir miesteliai, tai varčiau, varčiau, skaičiau, o gi pasirodo seniausi yra tie, kuriuos pirmiausiai užkariavo (bent jau susimušė tose vietose), pas kuriuos anksčiau atsibeldė apsimetėliai atėjūnai.