www.alkas.lt
Vartotojų susidomėjimas tuo, ką jie valgo, auga. Atitinkamai didėja ir poreikis maisto kokybei. Natūralu, kad maisto gamintojai, siekdami patenkinti augančius vartotojų poreikius ir padidinti savo gaminamų produktų konkurencingumą, gausina produkcijos asortimentą, naudoja naujas technologijas, norėdami pagaminti gaminį, savo savybėmis išsiskiriantį iš kitų, esančių rinkoje. Kaip pavyzdį būtų galima paminėti gaminius, ženklinamus užrašu „Be jokių E“.
Kas gi yra tie E? „Raide E žymimi ES teisės aktais leidžiami naudoti, esant technologinei būtinybei, tam tikri maisto priedai, be kurių negalima perdirbti maisto produkto“, – paaiškino Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius. Prieš įtraukiant priedus į ES leidžiamų naudoti maisto priedų sąrašą, ištiriama, ar jie saugūs naudoti. Pagal tradiciškai nusistovėjusį tam tikrų produktų suvartojimo kiekį nustatomos maisto priedo normos, leidžiamos dėti į vieną ar kitą produktą. Europos maisto saugos tarnyba taip pat turi patvirtinti, kad tokie perdirbti maisto produktai neturės neigiamo poveikio juos valgančių žmonių sveikatai.
Žinoma, vartotojai norėtų pasirinkti produktą su mažesniu maisto priedų kiekiu ar visai be jų, todėl, reaguojant į paklausą, atsirado gaminiai, į kuriuos nededami maisto priedai. Jie ženklinami užrašu „Be jokių E“. Ar šiuose gaminiuose nėra maisto priedų likučių, tikrina valstybės kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nustačiusi pažeidimus bei vartotojų klaidinimą, ji gamintojui skiria nuobaudas ir uždraudžia tiekti rinkai tokius gaminius.
„Apmaudu, tačiau siekdami padidinti minėtųjų gaminių patrauklumą, tiekėjai neretai pakomentuoja, kad tai ekologiški ar išskirtinės kokybės produktai. Iš tiesų šie gaminiai nėra nei ekologiški, nei išskirtinės kokybės, o jei taip būtų nurodyta etiketėje, būtų traktuojama kaip grubus ženklinimo reikalavimų pažeidimas“, – pabrėžė direktorius S. Jasius.
Ekologiški produktai lengvai atpažįstami
Ekologiški sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal griežtus reikalavimus. Auginant ir gaminant šiuos produktus nenaudojama sintetinių cheminių medžiagų, hormonų ar antibiotikų. Be to, jie nėra genetiškai modifikuoti. Ekologiškų produktų auginimo procesas ir perdirbimas yra griežtai kontroliuojamas pagal ES ir nacionalinius teisės aktus. ES ekologinės gamybos reglamentai nustato tvarką, kaip turi būti auginamos žemės ūkio kultūros ir auginami gyvuliai bei kaip privaloma juos perdirbti į maistą ir pašarus, norint gauti teisę pagamintą produkciją žymėti ekologiško produkto ženklu. Tik turintis patvirtinamąjį sertifikavimo įstaigos dokumentą gamintojas ir perdirbėjas turi teisę realizuoti savo pagamintą produkciją kaip ekologišką.
Siekiant vartotojams sudaryti sąlygas lengviau atpažinti ekologiškus produktus ir užsitikrinti jų pasitikėjimą, sukurta bendroji ženklinimo tvarka. Produktai ženklinami nacionaliniu ekologiškų produktų ženklu „Ekologinis žemės ūkis“ ir ES ekologinės gamybos logotipu. Ant produkto pakuotės be šių dviejų ženklų taip pat turi būti užrašyti kontrolės įstaigos, kuri tikrina ir sertifikuoja ekologinės produkcijos gamintojus, pavadinimas ir kodas bei valstybės, kurioje užauginta ekologiška žaliava, pavadinimas (pvz., „Lietuva“), arba nurodyta: „ES žemės ūkis“, arba „ne ES žemės ūkis“ (jeigu pagrindinė produkto žaliava užauginta ne ES šalyse).
Lietuvoje pagaminti ekologiški produktai turėtų būti ženklinami taip:
LT-EKO-001 ES žemės ūkis
Išskirtinės kokybės produktai parduotuvėse neužsiguli
Lietuvoje taip pat yra dar viena sertifikuotų produktų rūšis – tai išskirtinės kokybės produktai (IKP). Šiems išskirtinai lietuviškiems produktams, išaugintiems ir pagamintiems tausojant aplinką, pasižymintiems natūralumu bei maistingumu, keliami griežtesni negu masinės gamybos produktams reikalavimai. Pirmiausia, ribojamas atstumas nuo taršos šaltinių iki laukų, kuriuose auga augalai ir ganosi gyvuliai, taip pat mineralinių trąšų, pesticidų, veterinarinių vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas. Perdirbant IKP, nenaudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos, sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai). IKP yra šviežesni, nes pateikiami vartotojui per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laiką. Jiems gaminti naudojami maistingumą išsaugantys gamybos būdai, aplinką tausojančios technologijos. Produktuose yra didesnis natūralios ląstelienos, mineralų, vitaminų, polifenolių bei kitų biologiškai vertingų medžiagų kiekis, tačiau mažiau sočiųjų žmogaus organizmui nenaudingų riebalinių rūgščių, druskos, cukraus, taip pat jie yra ne tokie kaloringi.
IKP ženklinami šiuo ženklu:
Kaip pastebėjo S.Jasius, rinkoje šių produktų ne visuomet galima rasti, nes jų paklausa šiandien daug didesnė už pasiūlą, todėl tik pasirodę parduotuvėse, jie greitai išperkami. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu yra sertifikuota 32 IKP – tai medus, bičių duonelė, bičių pienelis, obuoliai, uogos ir daržovės.
Žemės ūkio ministerijos informacija
