Miglė Nargėlaitė, www.alkas.lt
Kitos indoeuropiečių tautos ketvirtadienį dar vis įvardija Perkūno diena. Vokiečiai sako Donnerstag (griaustinio diena), skirdami šią dieną dievo Donaro garbei. Anglosaksiškasis Thursday taip pat dar yra išsaugojęs Thunder šaknį. Neabejoju, kad ir senovės baltai kažkada šią dieną vadino Perkūndieniu – yra daugybė tą patvirtinančių šaltinių. Keturi – Perkūno skaičius, ketvirtadienis – Perkūnui pašvęsta diena. Perkūniška jėga šią dieną eina per kūną. Štai kodėl kiekvieną ketvirtadienį, besimelsdama Perkūnui, rašysiu Perkūnkalbes.
Neseniai pristatytame Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ naujausiame albume „Broliai“ skamba malda Žemynėlei Žiedkelėlei, pagardinta perkūnišku teiginiu „Oi vija pinavija, senos tiesos nerūdija.“ Apie tai ir šio ketvirtadienio Perkūnkalbė – apie senas kaip pasaulis Tiesas, kurių galiojimo terminas niekada nesibaigia. Taip, šiandieniniams Perkūno piligrimams nesibaigiantis galiojimo laikas būtinai asocijuojasi su konservantais, bet turiu pastebėti, kad būtent konservatoriai dar Prancūzų revoliucijos siautulyje pirmieji paskelbė, kad senos tiesos nerūdija. Tad pabandykime prisiminti, apie ką tos nerūdijančios Tiesos kalba, kad galėtumėte bent jau iki kito ketvirtadienio klausytis tų Tiesų šnabždesių ir gyventi iš tiesų Perkūno vardo vertą savaitę.
Gražioji Lietuvos Vytis… Legenda pasakoja, kad didžiausių negandų metu, kai sprendžiasi Lietuvos valstybės likimas, kai aplink siautulingas karo ūžesys, danguje pasirodo didžiulė Vėlių kariuomenė, kurios priešakyje šuoliuoja baltas raitelis, iškėlęs spindintį kalaviją.Tas raitelis – tai Perkūnas, vejantis priešą iš Lietuvos. O paskui jį – didžiavyrių Protėvių kariauna. Todėl ir senąją LDK vėliavą, dabartinį Lietuvos herbą, pavadinome Vytimi. Baltasis raitelis Perkūnas ir vėliavose plazdančios Vėlės būtinai padės išvyti visus Lietuvos priešus, o beklumpančiai tautai išties pagalbos ranką. Ir būtinai tai turės įvykti, didysis Perkūnas būtinai pažadins pilkapiuose miegančias kariaunas, kad išgelbėtų mūsų šalį.
Neabejoju, dabar – tai metas, kada mums reikalinga tokia pagalba. Didelė emigracija, skurdas, neviltis, baimė, lengva ranka naikinama senoji kultūra… Tik nedidelė dalis mūsų tautos dar grumiasi kruviname mūšio lauke, dauguma jau puolę į paniką sprunka. Kas sugebėtų juos sustabdyti? Kas sugebėtų išgelbėti tautą? Ar tik ne baltoji Lietuvos Vytis?
Malda yra tas susikaupimo laikas, kai turime giliau žvelgti į problemas, su kuriomis išdrįsome trukdyti Dievus. Jei jau šiandieninėje Perkūnkalbėje mes kvaršiname Griausmavaldžiui galvą su emigracijos problema, pabandykime pasinerti į meditaciją ir pažvelgti į šią problemą giliau. Emigracija naikina tautą. O kas yra tauta?
Ne, užsičiaupkit, prakeiktos davatkos! Tauta nėra jokia etninė grupė, kurią vienija kažkokia bendra kultūra ir kalba. Nesiginčykit! Tauta yra sena Tiesa. Taip, tauta paseno. Jau XIX amžiuje atsiradęs komunizmas, sukūręs socialistinę SSRS imperiją, tapo tautų kalėjimu, kur po vienu skėčiu susigrūdusios tautos turėjo draugiškai sutarti, skatinti tarptautinę toleranciją, kurti bendrus papročius ir apeigas, giedoti vienodas giesmes ir kalbėti vienodais lozungais. Taigi jau XIX amžiuje naujai susikūręs komunizmas tautą paskelbė pasenusia… ne, tiesiog sena tiesa. O sena, jų nuomone, yra tas pats kas nepažangi. Panašiai mąsto ir šiandieninė socialistinė Europos Sąjunga. Ji irgi mano, kad tauta – pasenęs reikalas, o valstybių sienos turi būti panaikintos.
Taigi tauta – sena Tiesa. Tiesa, kurią sukūrė mūsų protėviai, pradėję gyventi gentimis, o vėliau genčių pagrindu sugyvenę į tautas. „Oi vija pinavija, senos tiesos nerūdija!“ Senos Tiesos nerūdija. Tauta kad ir sena, bet amžinai reikšminga, niekad neprarūgstanti Tiesa. Tokia šiandienos Perkūnkalbė.
Jums įdomu, ką toji Perkūnkalbė sako apie emigraciją? Ta pati daina toliau skamba labai panašiai – „ Oi vija pinavija, neisim, broliai, į vergiją.“ Sunkus darbas užsienio valstybėje yra vergija. Nesmerkiu tų, kurie šiandien vergauja. Bet nepamirškite, kad net pati didžiausia vergystė turi būti skirta Tėvynės labui. Kartą kunigaikštis Kęstutis pateko į kryžiuočių nelaisvę. Iš ten pasprukti jam padėjo dar vaikystėje kryžiuočių pagrobtas ir užaugintas lietuvis. Net po šitiek metų vergijos svečioje šalyje jis sugebėjo atrasti savyje perkūniškos jėgos dirbti savo šaliai, savo tautai. Nes kad ir kiek jam būtų kalę naujas krikščioniškas tiesas, Perkūnkalbė jo sieloje skelbė – senos Tiesos nerūdija. Ir jos nesurūdijo, sutraukė vergijos pančius ir nudirbo didelį darbą Lietuvos labui.
Jei šią Perkūnkalbę kontempliuojate pakeliui į kokią nors landiją, telaimina jus Laima. Vergaukite, jei tai vienintelė išeitis. Bet savo vergovę išdidžiai kraukite ant Tėvynės aukuro. Tebūnie Darna!
Gerbiamas autoriau, jeigu ne Prancūzų revoliucija, galimas daiktas, kad iki šiol turėtume tai, kas vadinama “visuomenės vertikale”. Tai yra, pvz., gimei valstiečiu, mirei valstiečiu. Luomai, gildijos, cechai, baudžiava. Kokia buvo mūsų valstietijos XIX a. svajonė – išleisti vaiką į mokslą, į kunigus! Tai yra – peržengti tuo metu dar vis stiprų luominį barjerą. Jeigu ne toji revoliucija, jokio ir tautų pavasario nebūtų buvę – tai Prancūzija pirmoji prakalbo apie tautą kaip suvereną, o ne kokį nors karalių ar pan. Norite ir toliau egzistuoti pasaulyje, kur Mes, visų lietuvių, rusų ir t.t. karalius sprendžia viską? Maloniai prašom. O man geriau, kai senos ir naujos tiesos mėgina sugyventi kartu.
Justinai, o ar pagalvojote kada kodėl buvo reikalinga ta Prancūzijos revoliucija?
nuo seniausių laikų indoeuropietiškose tautose ir gentyse visuomenės reikalus sprendė vyriausiųjų sueigos ir vyriausiasis Žynys. jo autoritetas buvo neginčyjamas, jo klausė visuomenės vadovai – karaliai ir kunigaikščiai. vyravo galima sakyti išmintingųjų dvasininkų valdžia, tik jiems tos valdžios nereikėjo, jie dalino žinias visų gerovei.
kažkokiu momentu susvyravus žynių autoritetųi, galbūt žyniams kažkuo nusižengus seniesiems papročiams ir įstatymams valdžią perėmė karaliai ir kunigaikščiai. jie jau valdė norėdami valdyti, o ne todėl, kad buvo išmintingi ir žmonės jais pasitikėjo. va tada ir nutiko tokie dalykai kaip Prancūzijos revoliucija. karaliams riedėjo galvos, valdžią perėmė tie kurioe buvo turtingi – pramonininkai.
bet ir jų valdžia gyvavo neilgai, sukilo dirbantieji, nes pramonininkai ir pirkliai išnaudojo dirbančiuosius, turtingieji valdė nes troško turto, o ne visuomenės gerovės.
įvykus darbininkų revoliucijai paskelbta, kad valdžia priklauso liaudžiai. deja tai buvo tik neišsilavinę žemesnio intelekto darbininkai, kurie išmintingai valdyti visuomenę neturėjo intelektinio potencialo. taip galutinai ir sugriuvo išmintingųjų dvasininkų valdžia, darna su gamta ir darna visuomenėje.
pamąstykite apie tai turėdami laiko. žmogus turi galvą rankas, pilvą ir kojas. taip ir visuomenėje privalo būti hierarchija – išminčiai, valdytojai, prekeiviai ir dirmantieji. visos dalys dirbdamos kartu sutartinai aprūpina viso kūno poreikius. darna tik tuomet kai visos dalys savo vietoje ir nesimaišo darbais.
tokie natūralios kastų sistemos atspindžiai dar išlikę Indijoje. tik ten ji jau irgi išsigimusi – priklausymas kastai negali būti paveldimas, tai turi priklausyti nuo žmogaus fizinių, psichinių ir intelektualinių gebėjimų.
pamąstykite apie tai ir galbūt suprasite, kad nėra tobulesnės visuomenės sugyvenimo sistemos negu vertikalus suskirstymas į kastas.
žmonės nėra, nebuvo ir niekada nebus lygūs, visi turime skirtingą intelektualinį, dvasinį ir fizinį potencialą, todėl nuo šių savybių turi priklausyti užimama padėtis visuomenėje, teisės ir pareigos.
ačiū už dėmesį.
Ar ne geriau būtų pačiam pamastyti, kad intelektualinis, dvasinis ir fizinis potencialas nelabai priklauso nuo kastos, kurioje (ne)pasisekė gimti? Deja, potencialo realizavimas net labai gali nuo to priklausyti, ypač jei priveligijuotos kastos aktyviai tam priešinasi. Gal paaiškės, kad tai visgi labai kvaila sistema?
🙂
ar čia ne politiškai angažuotas straipsnis apie mitologiją?
Visos dainos, kuriose minima “pinavija”, yra palyginti nesenos, bent jau tikrai nesiekia pagonybės laikų.
vycka> ne, tai net ne straipsnis. tai meditacija 🙂
Tomai> Smilgevičiūtės dainos yra šiuolaikinės 😀 ką jau kalbėt apie senumą 😀 niekas nesako, kad jos senos
Skyles dainos yra nuostabios … tikroji baltiskoji kuryba. Dekui!
Migle – tikra baltiška ketvirtadienio Perkūnkalbė, sveikinu.
Tebūnie Darna!
šioje svetainėje galima įžvelgti cenzūros požymių. Zenzūruoja http://www.komjaunimotiesa.lt, http://www.delfi.lt ir kitos žinias ar purvą skleidžiančios svetainės. Pasirodo yra dar viena cenzūruojanti svetainė, – tai http://www.alkas.lt. Kuo skiriatės nuo katalikų?
Šaliname tik tuos komentarus kurie peržengia straipsnyje aptariamą temą ir pereina į asmeniškumų, (pvz. kaltinimų ir šmeižtų autoriaus ar kitų asmenų atžvilgiu) lygį. Rašykite kultūringai be kaukės ir būsite išgirstas ir suprastas. Purvasklaidos Lietuvoje jau yra pakankamai.
galiu į veidas į veidą pasakyti, kad cenzūruojate. sakau be nuoskaudos, tačiau su nuostaba. Man nesuvokiama jūsų atrankos sprendimas. Man panašu, kad jūs daugiau šalinatės o ne šalinate. Pabuskit iš sąstingio.
Jonai, gal iš tiesų neišmetinėkime jokių komentarų, kur nėra keiksmažodžių, grasinimų ir pan nusikalstamos veiklos?
Norėjau pasakyti, kad pagal neaiškius kriterijus atsirinkinėjat straipsnius. Tai Cenzūra. Tiesiog teigiu tai, nes sudarinėjate atskirtinumą tarp savęs i kitų. Tai ydingas dalykas, kurio turėtumėt vengti. Tiesiog yra žinančių su kitu požiūriu. Jūs šalinatės nuo jų nesugebėdami išgirsti ir suprasti.
juoba kad toks poreikis 🙂 atsiprašome už nesklandumus, pabanbdžiau atstayti kiek galima daugiau komentarų, kurie nebuvo patvirtinti, ateityje kai kuriem komandos nariams nemalonias nuomone staip pat patvirtinsime, nepatvirtinsime tik komentarų su reklaminėmis nuorodomis, keiksmažodžiais bei grasinimais susidoroti
Kiekvieną ketvirtadienį 17.30 val. Kauno santakos Aukure uždegama Ugnelė apeigoms ir maldai. Visus kviečiame.
Migle, buvau UK, dirbau, užsidirbau, pamačiau, grįžau, parašiau: “Tiek daug ir tokio masto visuomenės ydų be mokslo mes neišspręsime.”
http://www.lietuva2030.lt/idejos.php?id=57
Jei pavyktų surengti varžytuves, gal kas norėtų dalyvauti?