Etninės kultūros globos taryba siūlo reformuoti etikos pamokas

www.alkas.lt

2010 m. lapkričio 10 d. Etninės kultūros globos taryba (EKGT) Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlė šiuo metu svarstomo Švietimo įstatymo 31 straipsnyje minimą etikos mokymo dalyką keisti į etikos ir papročių dalyką, kad Lietuvos moksleivių dorinis ugdymas būtų praturtintas iš kartos į kartą perduodamomis dorovinėmis vertybėmis bei tradicijomis. 

„Iš esmės tai būtų grįžimas prie šio dalyko pirminės prasmės, nes žodis etika yra kilęs iš lotyniško ethica ir graikiško ēthos, reiškiančių paprotį, įprotį, būdą.

Svarbu ir tai, kad reformavus etikos dalyką šia linkme, jo pakoreguota programa galėtų apimti ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų tradicinės etikos bei papročių pažinimą. Tai leistų įgyvendinti teisės aktuose deklaruojamą švietimo tikslą – „perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą“. Visų šalių papročiai yra grindžiami laiko patikrintų vertybių ir elgesio normų perdavimu iš kartos į kartą, kurių susiformavimą nulėmė tam tikra pasaulėžiūra, tautoje įsitvirtinusi ugdymo filosofija. Taigi etikos papildymas papročių aiškinimu padėtų išsamiau atskleisti filosofinį šio dalyko lygmenį, suteikti įvairiapusiškų žinių apie bendražmogiškas vertybes ir tarpkultūrines sąsajas“ – sakė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė. 

EKGT ekspertai pastebi, kad dabartinis etikos mokymas mokyklose, ypač vyresnėse klasėse, vis labiau tolsta nuo paprotinės dorovės aiškinimo, kelia pernelyg abstrakčius ugdymo uždavinius. Pastaruoju metu mokymo programose siūloma apsiriboti vien tam tikrų gana siauro pobūdžio sričių, išskirtų vadovaujantis neaiškias prioritetais, nagrinėjimu. Pagal pakoreguotų vidurinio ugdymo programų projektą 11-12 klasių mokiniams teikiama rinktis vieną iš kelių mokymo modulių: 1) filosofinė etika; 2) profesinė etika; 3) šeimos etika; 4) etika ir kinas. 

Abejojama, ar tokia etikos dalyko formavimo kryptis gali sudaryti galimybes mokiniams gauti dorinio ugdymo pagrindus. Teigiama, kad būtent tokių pagrindų trūkumą akivaizdžiai parodo vis gausėjantys visuomenę šokiruojantys faktai apie mokinių visišką moralinį nuosmukį. 

Nors Lietuva savo teisės aktuose yra įtvirtinusi minėtą švietimo tikslą perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, tačiau ne kartą buvo viešai pripažinta, jog šis tikslas iki šiol nėra įgyvendintas, nes mokyklose nėra nei privalomojo, nei pasirenkamojo etninės kultūros dalyko. 

„Nuolat deklaruojamas etninės kultūros integravimas į kitus mokymo dalykus šiuo metu yra paviršutiniškas ir  nepakankamas. Kur dar gali būti integruota etninė kultūra, jei nėra įjungta net į etikos pamokas.  Su etika ir tikyba etninę kultūrą sieja bendras tikslas – asmenybės dorovinis ugdymas, paremtas tradicinės dorinės elgsenos, dorinių normų, paprotinės teisės, tradicinės pasaulėjautos pažinimu. Etninėje kultūroje slypi daug galimybių natūraliai siekti dvasinio asmenybės ugdymo tikslų“ – pastebi vienas iš EKGT Švietimo grupės narių etnologas Jonas Vaiškūnas. 

EKGT yra Seimui atskaitinga institucija. Ji atlieka Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo darbą etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais, teikia išvadas Seimui ir Vyriausybei apie strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimus, konsultuoja valstybės institucijas etninės kultūros klausimais, vertina etninės kultūros globos politikos ir strategijos įgyvendinimo programas.