Buvo dziedas su bobu. Anys labai jau biednai gyveno. Nieko neturėjo. Paskui jau rasistorojo veršiukų. Nu, jau boba sako:
– Dziedai, dziedai, jau negalim gyvent. Reikia kap nors medzian važiuoti malkos atvežti.
Nu, tų jau veršiukų pakinkė rogutėsan. Tai buvo žiema, žiemos laikas. Nu, ir važiuoja tas diedas. Važiuoja, važiuoja ir važiuoja. Atsirado kur vilkas. Tas jau vilkas sako: Skaityti toliau
