Žymos archyvas: Velykė

Atmintys VII. Velykos iš praeities (0)

Pateikėja kūdikystėje su broliuku | Asmeninė nuotr.

Kai buvau dar visai maža, mes gyvenome Žemaitijoje, Ylakių miestelyje. Velykos buvo švenčiamos iškilmingai. Ateidavo pavasaris, ir mes laukdavome didžiausios pavasario šventės – Velykų. Mūsų, mano ir ketveriais metais vyresnio brolio darbeliai prieš Velykas buvo dar nedideli. Mama siųsdavo į beržynėlį paskinti beržo šakelių, parinkti beržo žievės, samanėlių.

Prisimenu, kartą, beeidami į beržynėlį, pakeliui susitikome ožį. Ožys buvo nepririštas ir ėmė mus pulti. Brolis ir sako: tu bėk namo, o aš laikysiuos… Aš ir bėgau rėkdama, o jis laikėsi… Parnešdavome krepšelį tų miško gėrybių, Skaityti toliau

Kaune riedės ridutis – Velykėlių margutis (0)

organiz.atorių nuotr.Balandžio 7 d. 13 val. Kauno tautinės kultūros centras prie  ir kviečia miesto bendruomenę tradiciškai užbaigti Velykų švenčių laikotarpį.

Tautodailininkai kartu su vaikais kurs didžiausią mieste Kauno vaikų rankų darbo Velykėlių knygą. Į ją suguls vaikų sukurti karpiniai, šiaudų, molio, lino dirbiniai, atspindintys tradicinius margučių raštus: saulės, ugnies, vandens, žemės, žalčio, paukščio, gyvybės medelio simbolius.

Aikštelėje, prie Kanklininko skulptūros, vaikams ir jų tėveliams Atvelykio linksmybių tikrai netrūks Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į Velykų šventę (nuotraukos) (0)

Velykos Rumšiškėse | llbm.lt, R.Žaltausko nuotr.

Balandžio 1 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse bus švenčiamos Velykos.

Šventės dalyvių muziejaus sodybose lauks pačios įvairiausios velykinės linksmybės: žaidimai su margučiais, supimasis, lalautojų linkėjimai, įvairios varžytuvės ir Velykės dovanos.

„Kad metai būtų geri, sveteliai mieli, per ilgai lovose nesivartę ir pas mus į svečius išsiruoškite: kviečiame su vaikučiais ir margučiais tiesiai į Lietuvos liaudies buities muziejų. Skaityti toliau

A. Vaicekauskas. Apeiginis Velykų kontekstas (2)

Margučių ridenimas | Alkas.lt nuotr.

Netrukus po to, kai dangaus skliautu judanti saulė kerta astronominį pavasario lygiadienio tašką, krikščioniškasis pasaulis švenčia vieną svarbiausių švenčių, žyminčių Jėzaus Kristaus stebuklingo prisikėlimo iš mirusiųjų dieną. Tačiau krikščioniškos Velykų šventės ištakos siekia kur kas senesnius laikus. Pirmąjį senovės žydų kalendoriaus mėnesį, kai naktiniame danguje sužibėdavo pilnatis (keturioliktą nizano mėnesio dieną), judėjai švęsdavo Pesachą – išėjimo iš Egipto nelaisvės šventę. (Iš jos slavų Pascha.) Ankstyvosios krikščionių bendruomenės perėmė šią šventę. Bet Mėnulio kalendorius, pagal kurį laiką skaičiavo senovės žydai, nesutampa su vėliau įsigalėjusiu Saulės kalendoriumi. Skaityti toliau