Žymos archyvas: Valstybinė lietuvių kalbos komisija

9-ojoje Lietuvių terminologijos konferencijoje – dėmesys kalbos technologijoms (0)

kompiuteris | pixabay.org nuotr.

Birželio 7 d., penktadienį, 9 val. Vilniuje, Seime (Seimo III rūmai) įvyks 9-oji Lietuvių terminologijos forumo (LTF) konferencija, skirta kalbos technologijoms.

Konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, žymūs Lietuvos mokslininkai ir kalbos technologijų kūrėjai skaitys pranešimus apie lietuvių kalbai sukurtas, pritaikytas arba pageidaujamas technologijas, sistemas ir duomenų bazes: rašytinės ir sakytinės kalbos automatinį atpažinimą, neuroninį mašininį vertimą, išteklių informacinę sistemą „Raštija“, naująją ES terminų bazę IATE bei Lietuvos Respublikos terminų banką ir kt. Skaityti toliau

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (20)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

Pavardžių keitimas taps laisvesnis (4)

vrm.lt nuotr.

Žmonės, norintys pasikeisti savo pavardę, galės pasirinkti iš kelių variantų. Teisingumo ministerija parengė naują pavardžių keitimo tvarkos projektą. Norintiesiems pasikeisti pavardę, bus leista rinktis darybos būdą: be priesagos, pridėjus priesagą, pridėjus kitą priesagą ar kitą galūnę, jeigu tradicinėje vartosenoje yra tokių pavardžių.

 „Pavardžių keitimo tvarka taps paprastesnė ir lengvesnė, tačiau lietuvių kalbos taisyklėms nebus nusižengta. Kai kuriais atvejais bus galima sulietuvinti pavardžių rašybą. Skaityti toliau

Pasaulio paukščių pavadinimai šešiakalbiame žodyne (0)

Irena ir Mečislovas Žalakevičiai | A. Umbraso nuotr.

Kad ir kokios interneto platybės būtų visagalės ir visažinės, turėti po ranka išsamų, patikimą žodyną – visada kur kas geriau ir net ramiau. Nereikia blaškytis, ieškant vieno ar kito pavadinimo ar termino. Tie, kurie domisi paukščiais, gali jaustis privilegijuoti, nes Mečislovo ir Irenos Žalakevičių sudarytas „Paukščių pavadinimų žodynas“ – neįkainojama vertybė. Jame galima rasti bemaž visų pasaulio paukščių lietuviškus pavadinimus.

Vienam labiausiai patyrusių Lietuvos ornitologų akademikui habil. dr. M. Žalakevičiui mintis imtis paukščių pavadinimų žodyno rengimo gimė iš karto atkūrus Nepriklausomybę: „Žmonės pradėjo važinėti po pasaulį ir leisti knygas, Skaityti toliau

Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką (4)

Herbas | lrkm.lt nuotr.

Vyriausybė patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2019-2022 m. gairių įgyvendinimo priemonių planą.

Plane numatytos priemonės, skirtos valstybinės kalbos statusui įtvirtinti ir lietuvių kalbos prestižui stiprinti. Jomis siekiama užtikrinti kalbos lankstumą ir dinamiką, stiprinti lietuvių kalbos statusą daugiakalbės Europos sąlygomis, užtikrinti visavertį valstybinės kalbos funkcionavimą visose viešojo vartojimo srityse. Pasiūlytos priemonės taip pat turėtų padėti užtikrinti bendrinės kalbos modernumą, atsinaujinimą ir gausinti jos išteklius visuomenės poreikiams tenkinti. Skaityti toliau

L. Vyšniauskienė. Nelegalai nori keisti mūsų kalbą (21)

Migrantai | Vengrijos policijos nuotr.

Kiek yra rėksnių, garsiai trimituojančių, kad pas mus pažeidinėjama etika ir žmogaus teisės, neskaičiuosiu. Tiesiog pastebėjau, kad nemaža jų dalis kažkokių teisių ieško keistose sferose. Rėksnių nuomone, mes pažeidžiame teises ir etiką, jei nelegalius migrantus vadiname nelegalais, čigonus – čigonais, didžkukulius – cepelinais.

Dėl cepelinų teisių vadintis didžkukuliais negaliu pasakyti nieko – nežinau jų nuomonės. Tačiau kartą teisme pasiteiravus, kur vyks čigonų byla, tapau aršiai „paauklėta“. Nes, girdi, ne čigonai jie, o Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Kodėl tie kalbininkai tokie senamadiški? (video) (17)

VLKK Kalbos politikos pakomisės narė prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Verslas pageidauja įteisinti nelietuviškus, visų pirma angliškus, juridinių asmenų pavadinimus. Prieš rinkimus politikai tuo ypač susirūpino, todėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pačią pirmą naujųjų 2019 m. metų darbo dieną, sausio 3, iš ankstyvo ryto paskelbė klausymus dėl siūlymų keisti Valstybinės kalbos įstatymo 16 ir Civilinio kodekso 2.40 straipsnius. Tiesa, dalyvavo tik du komiteto nariai, Julius Sabatauskas ir Irena Hasse, bet, tikriausiai, Skaityti toliau

Vystyti verslą užsienyje verslininkams trukdo lietuviški įmonių pavadinimai? (8)

Dr. Jono Basanavičiaus paminklas nelietuviškų įrašų apsuptyje | S. Paškevičiaus nuotr.

Sausio 3 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko klausymai, kuriuose buvo aptariami Ūkio ministerijos (ŪM) parengti Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimai, leidžiantys Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Taip pat siūloma leisti juridinio asmens pavadinimus kurti ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, bet ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai bei skaitmenų arba jų derinių.

Klausymuose dalyvavusi Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Rizgelė teigė, kad Skaityti toliau

Siekiama, kad Lietuvos įmonių pavadinimai būtų rašomi ir nelietuviškais rašmenimis (video) (24)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas | lrs.lt stop kadras

Gruodžio 19 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas Ūkio ministerijos (ŪM) parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, leidžiantiems Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.

Pagal šį siūlymą Lietuvoje įmonių pavadinimus galima būtų kurti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Skaityti toliau

Teisės aktai gina piliečių teisę suprasti pavadinimus (video) (5)

Respublika.lt, I. Sideravičiaus nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisijos konsultantai praėjusį mėnesį Registrų centrui suteikė daugiau nei 2000 konsultacijų dėl įmonių pavadinimų. Atlikus apžvalgą, paaiškėjo, kad daugiau nei 40 proc. įmonių pavadinimų neatitiko bendrinės lietuvių kalbos normų.

Nepasidomi, kaip rašyti

Dažniausiai pasitaikiusios klaidos – tiesioginių ir simbolinių pavadinimų neskyrimas, rašybos, skyrybos klaidos, Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Lietuvių kalbos riktai ir reikalai (18)

Žiniasklaida | sumin.lt nuotr.

Ar pamenate tie, kas dalyvavote Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) praėjusiame suvažiavime, vykusiame 2014 metų lapkričio 22 d. nutarimą Dėl lietuvių kalbos vartojimo žiniasklaidoje? Štai jo pradžia:

Mes, LŽS XVI suvažiavimo delegatai, reiškiame susirūpinimą ir raginame visas žiniasklaidos priemones bei valstybines organizacijas skubiai imtis priemonių prieš lietuvių kalbos susinimą viešojoje erdvėje. Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d., pirmadienį, 10 val. Semo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“.

Konferencija skirta paminėti atkurto valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-metį. 1988 m. lapkričio 18 d. Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau

Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video) (18)

Audrys Antanaitis | asmeninė nuotr.

Birželio 27 d. Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos Skaityti toliau

Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės (7)

Irena Degutienė | lrs.lt nuotr.

Gegužės 10 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis Skaityti toliau

Kėdainiuose įvyko konferencija – „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365!“ (0)

Kėdainiuose atspausdintai „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365! | Rinkosaikste.lt, A. Barzdžiaus nuotr.

Kovo 16 d., Kėdainiuose, vyko baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys, skirtas svarbiausio evangelikų reformatų leidinio „Knyga nobažnystės krikščioniškos, 1653“  365-osioms metinėms ir vienam iš šios knygos sudarytojų, buvusiam Kėdainių burmistrui, Kėdainių gimnazijos rektoriui, lietuviškos raštijos kūrėjui, evangelikų reformatų žymiam veikėjui Steponui Jaugeliui-Telegai paminėti.

Kartu su gidu, susirinkusieji buvo kviečiami užsukti į XVII a. buvusios Kėdainių spaustuvės patalpas Šviesiojoje gimnazijoje, kur buvo atspausdinta išskirtinė knyga. Skaityti toliau

Pagerbti Lietuvių kalbos dienų rengėjai (nuotraukos) (0)

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis | A. Umbraso nuotr.

Kovo 14 d. Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, įvyko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) surengtas baigiamasis Lietuvių kalbos dienų renginys.

Vasario 16 – kovo 11 d. VLKK koordinuojamos Lietuvių kalbos dienos vyko visose šalies savivaldybėse ir užsienio šalių lietuvių bendruomenėse: buvo surengta apie 3000 kalbai skirtų renginių.

Baigiamajame Lietuvių kalbos dienų renginyje Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir Skaityti toliau

VLKK kviečia į baigiamąjį Lietuvių kalbos dienų renginį (1)

dr. Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 14 d. 14 val. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kviečia į baigiamąjį Lietuvių kalbos dienų renginį, vyksiantį Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A). Jame Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas įteiks padėkos raštus aktyviausiems Lietuvių kalbos dienų renginių rengėjams iš Marijampolės savivaldybės, Panevėžio, Ukmergės, Varėnos, Kretingos, Tauragės, Kėdainių, Vilkaviškio, Rokiškio, Telšių, Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybių. 

Pranešimą „Lietuvių kalba ir lituanistika ant antrojo valstybės šimtmečio slenksčio“ Skaityti toliau

Daugiausia ir įvairiapusiškiausių Lietuvių kalbos dienos renginių − Kėdainių krašte (0)

A. Kontauto nuotr.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija vasario 16–kovo 11 dienomis jau trečią kartą rengė Lietuvių kalbos dienas šalies įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir lietuvių bendruomenėse užsienyje. Daugiausia renginių – daugiau kaip du šimtai – įvyko pačiame Lietuvos viduryje – Kėdainių rajone.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos
Bendrojo  skyriaus vyriausiosios specialistės (kalbos tvarkytojos) Rūtos Švedienės, kuruojančios šiuos renginius, Skaityti toliau

Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai (nuotraukos) (3)

Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai | VLKK nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos mokslų akademijoje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) įteikė apdovanojimus už reikšmingus darbus lietuviškos terminijos kūrimo, mokslo kalbos puoselėjimo ir visuomenės kalbinio švietimo srityse.

Skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai buvo įteikti: Punsko visuomenininkui Sigitui Birgeliui, „Gimtosios kalbos“ žurnalo rengėjoms Ingai Mataitytei ir Ritai Urnėžiūtei, lietuvių kalbos terminijos kūrėjams ir terminų žodynų rengėjams prof. Algirdui Smilgevičiui, dim. plk. Eugenijui Simonui Kisinui, prof. Aurelijai Žvirblienei, prof. Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje (2)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 1 d. visuomeninė asociacija „TALKA kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prašydami nepritarti grupės Seimo narių teikiamamiems įstatymų projektamas, kuriais siekiama kai kuriose Lietuvos savivaldybėse ir valstybės įstaigose įteisinti vadinamąsias „pagalbines kalbas“.

Kaip žinia, šių metų vasario 15 dieną Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (Dovilė Šakalienė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas) įregistravo Tautinių mažumų Skaityti toliau

Bus įteikti VLKK apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą (0)

Roko Dovydėno sukurta skulptūrėlė „Sraigė“ | VLKK nuotr.

Vasario 28 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje (Gedimino pr. 3) bus apdovanoti lietuvių kalbos puoselėtojai. Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK) jau ketvirtą kartą apdovanos lietuviškos terminijos kūrėjus, mokslo kalbos puoselėtojus ir visuomenės kalbinio išprusimo ugdytojus. 

Apdovanojimo iškilmėse dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, akademikas Jūras Banys, VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvių kalbos instituto Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ siūlo 2019-uosius paskelbti Lituanistikos metais (7)

Alkas.lt nuotr.

Visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį su siūlymu 2019-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbti Lituanistikos metais.

„Siūlymas pagristas tuo, jog prieš šimtą metų atkurdami Lietuvos valstybę, ją steigiančią lietuvių tautą apsibrėžėme kalbiniu pagrindu. Tai buvo naujas, modernus, europines tendencijas atitikęs mąstymas. Lietuvių kalba iki šiol yra moderniosios lietuvių tautos tapatumo pagrindas. Lietuvos valstybė yra prisiėmusi pareigą rūpintis lietuvių kalba, Konstitucijoje paskelbusi ją valstybine, o mokslą apie lietuvių kalbą, lituanistika, įvardija prioritetu. Skaityti toliau

Pasirašyta VLKK ir PLB bendradarbiavimo sutartis (video) (1)

Sutarties pasirašymas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniuje pasirašyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės bendradarbiavimo sutartis.

Sutarties tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti lietuvių bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Skaityti toliau

TALKA ragina Seimą nepritarti valstybinį lietuvių kalbos statusą menkinatiems Vyriausybės siūlymams (14)

„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

Gruodžio 12 d. visuomeninė organizacija „Talka Kalbai ir Tautai“ kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo, Teisės ir teisėtvarkos ir Kultūros komitetus, ragindama nepritarti Kultūros ministerijos parengtam ir Vyriausybės patvirtintam nutarimui dėl konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo projekto, nes šis nutarimas savo esme yra antikonstitucinis. Kreipimesi teigiama, kad Kultūros ministerijos parengto nutarimo nuostatos faktiškai panaikina lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą. Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą (61)

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 1 dieną, kai biudžetas dar nepriimtas, o tauta šurmuliuoja dėl Vyčio paminklo, Vyriausybė pasijunta neturinti ką veikti ir nusprendžia svarstyti konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Na, žodis svarstyti čia per skambus, tiesiog atranda laiko palaiminti lietuvių kalbos išvalstybinimą. Nuoširdžiai tikiu, kad Vyriausybėje nemaža tokių, tarp jų ir Vyriausybės galva, kurie nesupranta, kam jie pritarė. Paprasčiausiai: siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą. Tiek žinių. Nebus statuso, nebus problemų. Skaityti toliau

A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku (video) (77)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 21 d., antradienį, Seimas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovu paskyrė į VLKK Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) deleguotą LŽS vicepirmininką, portalo Alkas.lt redaktorių Audrį Antanaitį.

Už A. Antanaičio skyrimą į šias pareigas slaptame balsavime pasisakė 58 Seimo nariai, prieš – 25 ir susilaikė – 4.

Seimo nutarimu iš pareigų buvo atleista nuo 2012 m. VLKK pirmininkės pareigas Skaityti toliau

D. Stancikas. Išvalstybinimas (38)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Grįžau iš Lukiškių aikštėje vykusio mitingo „Mes be Vyčio nenurimsim“. Keli šimtai žmonių reikalavo, kad svarbiausia valstybės aikštė, kaip ir dera civilizuotoms sostinėms, žymėtų Lietuvos valstybės istoriškumą. Kad čia stovėtų atminimas žuvusiems už laisvę. Kad pagerbiant didvyrius svečiams iš užjūrių nereiktų vykti į tolimas Antakalnio kapines. Kad aikštėje stovėtų Vytis – istorinė jungtis tarp Lietuvos karalystės ir šiuolaikinės valstybės.   

Kai 1992 metais buvusiems komunistams (LDDP) sugrįžus į valdžią susirūpinę politiniai kaliniai Lukiškių aikštėje statė akmeninį užrašą – čia privalo stovėti paminklas laisvės Skaityti toliau

A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video) (13)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Kalba, pasakyta Lietuvos Respublikos Seime, prisistatant kandidatu į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pareigas 2017-11-14 d.

Gerbiamieji Seimo nariai,

Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija – tai įstaiga, sprendžianti Valstybinės lietuvių kalbos politikos įgyvendinimo klausimus. Trijuose komisijos darbo baruose – kalbų politikos, kalbos norminimo bei sklaidos ir švietimo – šiandien įžvelgiu  šiuos svarbiausius uždavinius: Skaityti toliau

E. Jovaiša. Konservatoriai politizuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymą (47)

dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 9 d. vakare Seimo opozicijos narys Gabrielius Landsbergis išplatino viešą pranešimą, kuriame siūloma ir vėl atidėti naujos kadencijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir jos vadovo patvirtinimą Seime. Siūlymas grindžiamas tuo, kad VLKK sudarymas esą politizuotas, o Seimo Švietimo ir mokslo komiteto slaptu balsavimu išrinktas kandidatas į pirmininkus Audrys Antanaitis, nors ir yra lituanistas, bet nėra mokslininkas, todėl esą neturi reikiamos kompetencijos.

G. Landsbergis šį viešą pasiūlymą Seimo Pirmininkui grindė aštuonių kandidatų į naujos kadencijos VLKK narius nuomone, kurioje tik dar kartą buvo pakartoti Seimo nario Manto Skaityti toliau

Seime – tarptautinė konferencija Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti (tiesioginė transliacija) (1)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 10 d., penktadienį, 9 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) rengiama tarptautinė konferencija „Kalbos, kultūros ir švietimo politika: sąveika ir sankirtos“, skirta Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti.

Renginyje dalyvaus ir valstybinės kalbos politikos patirtimi pasidalys Latvijos Respublikos Saeimos narė prof. Janina Kursytė-Pakulė (Janīna Kursīte-Pakule), Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Žanas-Mari Sani (Jean-Marie Sani) ir Lenkijos kalbos tarybos prezidiumo narys prof. Tadeušas Zgulka (Tadeusz Zgolka). Skaityti toliau