Žymos archyvas: Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą (9)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Kovo 16 d. grupė konservatorių Seime įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP-471) leidžiantį nelietuviškais rašmenimis užrašyti asmenvardžius Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.

Iniciatorių teigimu, šis įstatymo projektas – tai subalansuotas būdas išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, kuris aktualus įvairių tautybių Lietuvos piliečiams ir atitinka visus tarptautinius reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Skaityti toliau

Prasidėjo dešimtasis nacionalinis lietuvių kalbos konkursas „Švari kalba – švari galva“ video) (3)

Erikos piešinys | švarikalba.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su pagalbininkais kviečia mokinius dalyvauti jubiliejiniame lietuvių kalbos konkurse „Švari kalba – švari galva“, kuris šiais metais vyks jau dešimtą kartą. Konkurso tikslas – skatinti mokinius internetinėje erdvėje vartoti lietuviškus rašmenis ir taisyklingą lietuvių kalbą. Simboliška, kad jubiliejinis renginys sutampa su Lietuvių kalbos kultūros metais.

„Kalba – kiekvienos tautos išskirtinumo ženklas, tad turime ją labai branginti. Labai svarbu, kad rašyti lietuviškomis raidėmis ir vartoti taisyklingą lietuvių kalbą skatinantis gražia tradicija tapęs konkursas suburia Lietuvoje ir užsienyje besimokančius mokinius“, – sako švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video) (6)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis? Aušra įsidienojusi – pabudome ir kelkimės!“ Atpažįstate, kokios dainos tai žodžiai? Eiles parašė aktorius, režisierius ir poetas Kęstutis Genys, muziką – Rolandas Paulauskas, ją įdainavęs su „Ąžuoliuku“. Ko gero, tai žymiausia Sąjūdžio laikų daina, tapusi Atgimimo giesme. O štai jos paskutinis posmas:

Pabudome, o dvasioje dar pasilikom elgetos.
Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
Ko verkiam ir dejuojame, ko slapstomės pakampėmis, Skaityti toliau

Rengiama spaudos konferencija, skirta Lietuvių kalbos dienų renginių atidarymui (video) (0)

lkd_logotipasVasario 14 d., antradienį, 8.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje vyks spaudos konferencija, skirta Lietuvių kalbos kultūros metams ir Lietuvių kalbos dienų atidarymui.

Seimas, siekdamas ugdyti visuomenės kalbinį sąmoningumą, skatinti taisyklingos kalbos įgūdžių formavimąsi, sudaryti geresnes galimybes neformaliam lietuvių kalbos mokymui, 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais.

Kultūros ministro įsakymu 2016 m. spalio 27 d. sudaryta komisija iš Skaityti toliau

I. Česnauskaitė. Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: ką daryti, kad lietuvinti būtų lengviau? (21)

Indrė Česnauskaitė | LEU nuotr.

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų baigiamųjų darbų viešinimą, pristatomas LEU Lituanistikos fakulteto (LF) lietuvių filologijos (su tekstų tvarkybos specializacija) studijų programos IV kurso studentės Indrės Česnauskaitės pranešimas, parengtas pagal bakalauro darbą „Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: kalbos tvarkytojų nuostatos“ (darbo vadovė – doc. dr. Lina Murinienė). „Kai trečiame kurse ėmiau redaguoti laikraštį, realiai susidūriau su svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimu. Susiradau nutarimą, kuriame nurodyta, kaip reikia lietuvinti, skaičiau, nagrinėjau ir bandžiau ten užrašytas taisykles pritaikyti praktiškai. Iš pradžių sekėsi tikrai labai sunkiai. Nesu poliglotė, daug kalbų nemoku, nežinau, kaip tarti prancūziškus, suomiškus, turkiškus, kitų kalbų vardus ir pavardes. Skaityti toliau

Vyks konferencija „Asmenvardžių rašyba – iššūkiai ir sprendimai“ (6)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gegužės 13 d.  Vilniaus miesto savivaldybės Kolegijos posėdžių salėje VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR), visokeriopai palaikantis Lenkijos respublikos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikų keliamus reikalavimus Lietuvai dėl vadinamos originalios lenkakalbių lietuvių pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose, rengia konferenciją „Asmenvardžių rašyba – iššūkiai ir sprendimai“.

EFHR išplatintame pranešime teigiama, kad konferencijos tikslas yra „apžvelgti asmenvardžių rašybos teisinį reglamentavimą Lietuvoje, naujausią teismų praktiką šioje srityje („Pauwels“, „Wardyn“ ir kitas bylas), o taip pat kartu aptarti galimus esančios situacijos sprendimo būdus“. Skaityti toliau

Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą (6)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Balandžio 18 d., Lietuvos Respublikos Seimui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) buvo įteiktas visuomeninių organizacijų atstovų Viešas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu.

Kreipimasis įteiktas su bendru keturių visuomeninių organizacijų – Lietuvos kultūros kongreso tarybos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Sambūrio „Patirtis“ ir Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos lydraščiu. Visuomenininkai reikalauja taisyti ydingą VLKK nutarimą Nr. 60, bei prašo spaudos ir knygų leidėjų gerbti lietuvių kalbą ir skaitytoją. Skaityti toliau

V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai (64)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad „lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį“, o negalėjimas priimti sprendimo Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. Premjeras teisus. Kadangi Lietuva užsileido ant galvos problemą tuščioje vietoje, nuolatinis jos kurstymas ir nesprendimas yra naudingas tik Rusijai ir jos darbus dirbantiems platformininkams Lietuvoje. Pavasaris įsibėgėjo ir Seimas greitai imsis spręsti šį klausimą. Tačiau kaip suderinti Lietuvos interesus, Konstituciją, demokratinį piliečių atstovavimą ir – kartais atrodo, kad politikams patį svarbiausią – geresnių santykių su Lenkija siekį? Skaityti toliau

K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis (9)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalba pripažinta valstybine 1922, 1928, 1938, 1988, 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijose ir įstatymuose. Pirmasis valstybinės kalbos įstatymo vykdytojas buvo Lietuvių kalbos institutas, pradėjęs kurtis 1930 m. (Lietuvių kalbos žodyno redakcija), 1939 m. (Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius). Jo pagrindu 1941 m. Vilniuje įkurtas Lietuvių kalbos institutas – valstybinis lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrimo centras. Skirtingoms valstybinės kalbos sritims tvarkyti 1990 m. pagrįstai įkurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinės kalbos inspekcija.

Turbūt neabejojame, kad lietuvių kalba yra svarbiausias visos tautos ir valstybės turtas. Skaityti toliau

Piliečių iniciatyvinė grupė džiaugiasi kalbininkų parama pateiktam asmenvardžių rašybos projektui (26)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Seimui privalomai svarstyti pateiktas asmenvardžių rašymą pasuose reglamentuojančios pataisos projektas sulaukė palankių Lietuvių kalbos instituto (LKI) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadų. Šiuo metu Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitete svarstomas visuomenės inicijuotas projektas, vadovaujantis Konstitucinio teismo išaiškinimais, turėjo būti svarstomas tik Seimui gavus specialistų išvadas.

Abi kalbos politiką formuojančios institucijos konstatavo, kad pritaria pagrindinei Skaityti toliau

Prekės ženklai gelbsti lietuviškų pavadinimų įmones (0)

Laura Gavėnaitė Čeberekė | asmenininė nuotr.

Šiais metais jau aštuntus metus iš eilės apdovanotos įmonės su gražiausiais lietuviškais pavadinimais, o konkurso tikslas esą skatinti būsimų įmonių vadovus, kad rinktųsi lietuviškus, taisyklingus vardus. Tačiau pastebėtina, kad kito pasirinkimo, kaip tik rinktis lietuvišką pavadinimą, įmonių steigėjai jau keletą metų neturi. LR Civilinis kodeksas numato, kad simbolinis įmonės pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų.

Skaityti toliau

V. Labutis. Kas tie zombiai ir ką jie suzombino? (52)

Prof. Vitas Labutis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nemėgstu diskutuoti, kai švaistomasi aštriais epitetais, juolab nesmagu aptarinėti, kuo kas pavadino kurį asmenį. Tačiau, kai metami aštrūs, įžeidūs žodžiai neseniai amžinybėn išėjusiam Mokslininkui, jaučiu pareigą netylėti.

Turiu galvoje signataro, kelių publicistinių knygų autoriaus Rimvydo Valatkos straipsnį „J. Pilsudskio klaida, už kurią zombiais mokame mes, lietuviai“, paskelbtą 2015 m. lapkričio 8 d. interneto dienraštyje Delfi.lt. Straipsnio pavadinimas lyg orientuotas į istoriją, bet turinys greitai pasukamas į dabartį ir taikomas atskiriems asmenims… Skaityti toliau

„Talkos“ siūlymas keliauja į Seimą, organizatoriai susitinka su Seimo Pirmininke (7)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, lapkričio 17 dieną 16 val. piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai lankysis pas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) lapkričio 12 dieną pripažino, jog iš 69 tūkstančių VRK įteiktų parašų, netinkami yra ne daugiau nei 6,15 procentų, todėl talka surinko daugiau nei 50 000 piliečių parašų. Talkos siūlymas jau šią savaitę bus pateiktas Seimui ir turėtų būti svarstomas artimiausiame po pateikimo Seimo posėdyje. Surinkti parašai įpareigoja Seimą svarstyti siūlymą, pagal kurį pagrindiniame paso puslapyje galimi asmenvardžių įrašai tik valstybine lietuvių kalba, o kituose paso puslapiuose ar kitoje Skaityti toliau

Seimo komitetas remia iniciatyvą rengti Lietuvių kalbos dienas (3)

vlkkRugsėjo 30 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas posėdyje svarstė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) iniciatyvą – rengti Lietuvių kalbos dienas. Atsižvelgiant į lietuvių bendruomenių užsienyje veiklos specifiką, programa lietuvių kalbai paminėti galėtų būti vykdoma laikotarpiu tarp dviejų Lietuvai svarbių švenčių – nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Šiuo laikotarpiu – vasario 21 d. – minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena.

Komiteto narių nuomone, Lietuvių kalbos dienos paminėjimas prisidėtų prie lietuvių kalbos sklaidos Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje (17)

Marcinkevicius20101123-j-vaiskuno-nuotr.2

Liepos 12 d., sekmadienį, amžinybėn išėjus iškiliam Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriui, baltų kalbų etimologijos ir žodžių darybos tyrėjui, lietuvių kalbos gynėjui, profesoriui, habilituotam daktarui Vincui Urbučiui (1929-2015), skelbiame Justino Marcinkevičiaus pasakytą prakalba skirtą prof. V. Urbučio knygai „Lietuvių kalbos išdavystė“ pasakytą 2007-11-05 Rašytojų klube vykusioje diskusijoje „Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?“.

Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.
Justinas Marcinkevičius, 2007-11-05. Skaityti toliau

Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai (2)

mindaugas-karalius-respublika.lt-i.sidereviciaus-nuotr

Lietuvių kalba šiandien priversta kovoti už savo išlikimą. Jau ir mūsų Seime sėdi politikieriai, kurie siūlo atsisakyti pavardžių rašymo lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, o svetimų kalbų žodžiai mūsų miestų gatvėse jau seniai išstūmė lietuviškuosius pavadinimus į paraštes. Todėl keli žurnalistai, redaktoriai ir lietuvių kalbos gynėjai kreipėsi į visus leidėjus, žiniasklaidos priemonių savininkus ir redaktorius, ragindami prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kas mūsų kalbą stumia į duobę (audio) (5)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Praėjusį antradienį (birželio 23) Seimo posėdyje karaliavo Julius Sabatauskas. Stebint iš šalies atrodė, jog Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas, pristatinėdamas vis naujas įstatymų pataisas, suaugo su tribūna… Jis pristatė ne mažiau kaip dvi dešimtis įstatymų pataisų. Nepaprastu greičiu, kaip per sviestą. Vien Suėmimo vykdymo įstatymo pakeista 22 punktai… Atrodo, tokiu tempu būtų galima prastumti bet ką, ir tik J. Sabatausko valioje galima kažką keisti.

Nedaug tetrūko, kad būtų priimta ir pataisa, administracine tvarka baudžiant už kalbėjimą mobiliuoju telefonu pėsčiųjų perėjoje. Skaityti toliau

V. Stundys. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas: gūdžios teisinės pinklės (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas socialdemokrato J.Sabatausko, įregistravo patobulintą įstatymo projektą. Nuosekliai atmesdamas pasiūlymus: balsavimo konfigūracija nepaprastai įdomi (2-prieš, 2- už, 2-3- susilaiko) – komitetas sunkiais grybšniais iriasi į priekį. Skaityti toliau

G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija (11)

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Šiomis dienomis Seime vyksta svarstymai dėl G. Kirkilo ir I. Šiaulienės „patobulinto“ Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto (XIIP-1653(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) dauguma, nepaisydama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK, komisija) 2014 m. rugsėjo 5 d. ir 2015 m. birželio 16 d. išvadų, birželio 17 d. posėdyje pritarė šio projekto formuluotėms, kurios taip išplėstų Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos valstybine kalba išimtis, kad iš esmės kiekvienas iš jų, vien pateikęs prašymą ir kokį nors dokumentą, kuriame jo vardas ar pavardė buvo užrašyti nelietuviškai, galėtų reikalauti jam išduotame pase panaikinti esamą įrašą valstybine kalba ir Skaityti toliau

G. Songaila. Valstybinė kalba:  Kieno tai reikalas, jei R. Valatka jos nebenori (12)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusią savaitę Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nepritarė, kad būtų plečiamos išimtys asmenvardžių rašybai valstybine kalba Lietuvos piliečių pasuose. Žinia, jau dvidešimt penkeri metai Lietuvos Respublikoje galioja lietuvių kalbos valstybinis statusas. Piliečių asmenvardžiai tapatybės dokumentuose iki šiol buvo rašomi lietuvių kalba (lietuviškais rašmenimis). Tačiau, pasak kai kurių politikų ir apžvalgininkų, gyvenimas sparčiai keičiasi, ir tokia tvarka jau esą laikytina piliečių teisių pažeidimu ar netgi juos „verčia durniais“. Skaityti toliau

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė įstatymo projektui įteisinančiam nelietuviškus rašmenis Lietuvos piliečių pasuose (audio) (11)

VLKK_posedis-2016-06-16-jono-vaiskuno-nuotr-0 (4)

Birželio 16 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) skubiai sukviestame neeiliniame posėdyje dar kartą pasisakė dėl  vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose principų. VLKK pakartojo jau 2014 m. metų rugsėjo 5 d. išsakytą savo nuomonę, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės (taip pat ir jų vaikų pavardės). Visais kitais atvejais, komisijos nuomone, turi būti išlaikytas pagrindinis principas „rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video) (38)

Jonas Vaiškūnas | delfi.lt, V. Kopūsto nuotr.

Užmojai dėl lenkakalbių Lietuvos piliečių pavardžių rašybos oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose ne lietuviškais rašmenimis pasiekė apogėjų? Kai kurie Lietuvos politikai ilgus metus įvairias būdais viešai ir privačiai žadėję Lenkijos valdžiai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovams įgyvendinti šį ilgametį ir atkaklų Lenkijos Respublikos politikų reikalavimą visoms Lietuvos valdžioms, pagaliau išėjo į žūtbūtinę finišo tiesiąją. Ilgą laiką dangstęsi į Lietuvą atvykusių gyventi užsieniečių ir už jų ištekėjusių moterų patiriamais nepatogumais dėl jų nelietuviškų pavardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose įrašų ne valstybine kalba, „stūmėjai“ pagaliau atskleidė tikruosius savo kėslus. Skaityti toliau

V. Stundys. Išbandymai lietuvių kalbai – politikai gali ir falsifikuoti? (13)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Seime ir aplink jį kai kas skuba spėriai keisti asmenvardžių rašybą dokumentuose. Jau daug rašyta, kad niekas nepateikia nei teisinių, nei lingvistinių argumentų, kodėl būtina šitai daryti. Tiesiog reikia, kažkas to nori, kažkam nepatogu – tokia motyvacija neįtikinanti ir skysta. Dar įdomiau pasakoma, kad jei kalbininkai nesusitaria, tai sprendimą turi priimti politikai. Konstitucinis Teismas tiksliai konstatuoja, kad „pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės (t.y. pakeitimai)… būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos sistemai“. Gaila, kad nelabai kam rūpi šitie dalykai. Skaityti toliau

V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą (8)

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Politiniai vėjai nešioja gandus, jog dar gegužę Seimas balsuos dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto palaiminto Vardų ir pavardžių įstatymo, kuriuo bus įteisinta asmenvardžių rašyba pasuose nevalstybine kalba. Seniai išsakyti argumentai, kodėl būtų klaida įteisinti šiuos Valdemaro Tomaševskio partijos reikalavimus, išdėstyta ir kodėl dauguma argumentų už nelietuvišką asmenvardžių rašybą yra melagingi.

Politikai tai ignoruoja, o visuomenės dauguma ir be straipsnių supranta tokio sprendimo žalą ir jam kategoriškai nepritaria. Artėjant lemtingam balsavimui verčiau pažvelkime, kaip išmoningai visuomenę ir patį Seimą kvailina Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – LLRA reikalavimus išpildančio projekto šalininkai. Skaityti toliau

Išrinktas gražiausias lietuviškas įmonės pavadinimas (0)

raides_smm.lt

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinė kalbos inspekcija septintą kartą surengė Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. DELFI skaitytojų sprendimu, šiemet gražiausio lietuviško pavadinimo savininke tapo mažoji bendrija „Dūzgynė“, gavusi 5567 skaitytojų balsus.

Antroje vietoje liko UAB „Rūko karoliai“, surinkusi 4892 skaitytojų balsus. Iš viso konkurse sulaukta 18,801 tūkst. balsų.

Konkurso nugalėtoja ir dar dešimt įmonių penktadienį pagerbtos Kultūros ministerijoje. „Dūzgynei“ įteiktas specialus DELFI prizas.

„Dūzgynės“ vadovas Andrius Smilga DELFI sakė, kad pavadinimas gimė įvertinus būsimą veiklą ir jaunimo mėgstamą žodį, kuriuo pakeistas angliškasis „afterparty“.

Skaityti toliau

D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai (4)

P1160601a-K100

Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .

Gerbiamieji, šiandien jaudinuosi beveik taip pat, kaip ir tada, kai šioje salėje stebėjau visą šiandien minimo įstatymo priėmimo eigą.

Tikriausiai jau beveik neįsivaizduojamas tuometis politinis ir sociokultūrinis valstybinės kalbos kontekstas ir iki minimumo susiaurėjusios lietuvių kalbos funkcijos viešajame gyvenime. Prisiminkime: to meto duomenimis, Vilniuje buvo telikusi tik viena gamykla, raštvedybą tvarkiusi lietuviškai. „Įmonė net neturi rašomosios mašinėlės lietuvių kalba“ Skaityti toliau

Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video) (7)

P1160675a-K100

Vasario 5 d. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis. Ta proga buvo atidaryta paroda, skirta akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus 90-mečiui. Taip pat įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos surengta konferencija „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“.

Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji pasveikino ir savo 90-metį švenčiantį kalbininką akademiką Zigmą Zinkevičių. Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Z. Zinkevičiaus indėlis į lietuvių kalbą ya neįkainojamas. „Tai atskleidžia ir prieš šią konferenciją atidaryta paroda jubiliatui pagerbti. Skaityti toliau

Akademinės kalbos tyrimas rodo žemą raštingumo lygį (1)

lietuviu-kalbos-zodynasValstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, bet ir bendrajam visuomenės raštingumui, 2013–2014 m. atliko aukštųjų mokyklų vadovėlių, magistro darbų ir daktaro disertacijų santraukų kalbos vertinimą.

Tyrimas parodė, kokia kalba bendrauja akademinė bendruomenė, kokios profesinės kalbos pagrindus universitetuose įgyja studentai, kartu išryškino lietuvių kalbos mokymo bendrojo ugdymo mokyklose trūkumus.

VADOVĖLIAI. Įvertinta trečdalis aukštųjų mokyklų 2010–2012 m. išleistų vadovėlių. Iš 77 vertintų vadovėlių tik 6 kalba atitiko taisyklingumo reikalavimus, Skaityti toliau

VRM siūlo sulietuvinti lietuvišką kilmę paliudijančius pažymėjimus (1)

Lietuvė | kaunas.lt nuotr.

Vidaus reikalų ministerija siūlo Vyriausybei pakoreguoti pažymėjimų, kuriais paliudijama užsieniečio teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba lietuviška kilmė, išdavimo tvarką taip, kad juose galima būtų įrašyti lietuviškas raides.

Šiuo metu teisės aktai, nustatantys šių dokumentų išdavimą, asmenų vardus ir pavardes leidžia rašyti tik lotyniškomis raidėmis, nenaudojant šalutinių (diakritinių) ženklų. Tuo tarpu vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko pasirašytame teikime Vyriausybei siūloma nustatyti, Skaityti toliau

V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos? (18)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariui, Šešėlinės Vyriausybės švietimo ir mokslo ministrui Valentinui Stundžiui susidaro įspūdis, kad Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas siekia „prastumti“ savo  registruotą įstatymo projektą, siekiantį įteisinti tautinių mažumų atstovų pavardžių rašybą autentiškai be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvados.

VLKK rugsėjo mėnesį paskelbė remianti nelietuvišką pavardžių rašybą dokumentuose užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams.

„Vos Seimas gavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, įvertinančią alternatyvius Skaityti toliau