Šiandien Lietuvoje gyvena beveik 58 000 žmonių, atvykusių ne iš Europos Sąjungos šalių. Tai – žmonės gyvenantys tarp mūsų, tačiau ar pažįstame juos? Iš kur jie atvyko? Kodėl pasirinko Lietuvą? Ką šiandien čia veikia?
Dažnai mūsų nuomonę apie kitataučius formuoja žiniasklaidos ir politikų skelbiamos bauginančios istorijos. Tačiau išties pažinti tarp mūsų gyvenančius kitokius žmones, turinčius savitą patirtį ir kultūrą, galime tik bendraudami. Skaityti toliau
Balandžio 30 d. Vyriausybės posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos parengtam įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo ir papildymo projektui, kuriuo siekiama užsieniečiams sudaryti galimybę įgyti elektroninio rezidento (e. rezidento) statusą. Šis statusas užsieniečiams leistų pradėti naudotis Lietuvoje nuotoliniu būdu teikiamomis administracinėmis, viešosiomis ir komercinėmis paslaugomis.
Pasak vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, e. rezidento statuso įteisinimas prisidėtų prie palankesnės aplinkos verslui kurti Lietuvoje ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų plėtros. Skaityti toliau
Nuo balandžio 1 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo į Lietuvą atvykę ar gyvenantys užsieniečiai galės pateikti migracijos padaliniui, nepriklausomai nuo ketinamos deklaruoti gyvenamosios vietos.
Šiuo metu galiojančią tvarką buvo reikalinga keisti dėl išaugusio užsieniečių pateikiamų prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje skaičiaus atskiruose vyriausiųjų policijos komisariatų migracijos padaliniuose, taip pat siekiant sureguliuoti minėtų prašymų Skaityti toliau
Mažametės mergaitės, kurią buvo planuota išsiųsti įvaikinti į Naująją Zelandiją istorija gali baigtis kitaip, nei planavo institucijos. Vakar Seime vykusioje spaudos konferencijoje dalyvavo jos vyresnis brolis, šiuo metu gyvenantis Jungtinėje Karalystėje. Vaikinas pasiruošęs prisiimti globos teises, kad tik seseriai nereikėtų išvykti į tolimą kraštą pas nepažįstamus žmones.
Nors komentuodama situaciją dėl mažametės mergaitės įvaikinimo atvejo, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba viešai tikino, kad mažametė vaikų globos namuose auganti mergaitė turi dar dvi seseris, paaiškėjo, kad mergaitės šeima daug gausesnė – iš viso šeimoje yra 8 vaikai. Skaityti toliau
Lapkričio 23 d. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas Seime įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, griežtinančias atsakomybę už pagalbą užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, pateikus melagingus ar klaidinančius duomenis.
LRT Tyrimų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. rašinyje skelbiama, kad Lietuvos įmonės arba atskiri teisininkai teikia pagalbą trečiųjų šalių Skaityti toliau
Spalio 24 d. atnaujinta Šengeno informacinė sistema, kuriai pritarė Europos Parlamentas (EP), palengvins kovą su terorizmu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neteisėta migracija.
Praėjusį trečiadienį europarlamentarai patvirtino tris reglamentus, kurių pagrindu bus atnaujinta sienų valdymui ir jų kontrolei skirta Šengeno informacinė sistema (SIS). Nuo šiol sistema leis veiksmingiau įspėti, kai sieną bandys kirsti dėl rimtų nusikaltimų ar sukeltų teroristinių išpuolių Skaityti toliau
Kaip pažinti svetimos šalies istoriją? Vienas iš pagrindinių raktų į Lietuvos naratyvą – gyvas liudijimas iš liudytojų lūpų. Šiuo metu lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai Lietuvos edukologijos universiteto rengiamuose lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose, apsilankė specialiuosiuose socialinės globos namuose „Tremtinių namuose“. Ten studentai ne tik bendravo su politiniais tremtiniais, bet ir dainavo, pasakojo savo santykį su mūsų šalimi. Studentams beklausant tikrų senjorų išgyventų istorijas, ne vienas susigraudino. „Netikėtina, jog tremtiniai tiek daug patyrę nelengvų išgyvenimų, nuoširdžiai su mumis dalinosi savo meile ir rūpesčiu“, – pasakojo belgas Tomas de Blutsas (Thomas de Bluts). Skaityti toliau
Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete (LEU) salėje) nuo liepos 31 d. vykstančiuose 16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose šiemet dalyvauja net 100 dalyvių – kitakalbiai ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 28 pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Argentinos, Filipinų, Japonijos, Kinijos, Nyderlandų ir kt.
Kursų dalyviai mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija, keliauha po Lietuvą. Jau šešioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai vyks iki rugpjūčio 29 d. Skaityti toliau
Nuo rugsėjo mėnesio 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą.
Svarbu pabrėžti, kad pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą valstybė subsidijuos būstą, kurio kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Skaityti toliau
Vyriausybės posėdyje pritarta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms. Jomis būtų praplėstos galimybės gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – studijas baigę ar mokslinius tyrimus čia vykdę užsieniečiai šalyje galėtų likti dar 9 mėnesiams.
Įstatymo pakeitimais studijas, mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus Lietuvoje baigusiems užsieniečiams pratęstas laikino leidimo gyventi terminas, numatoma, padėtų spręsti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo Skaityti toliau
Vasario 2 d., 11 val., LEU II rūmuose (T. Ševčenkos g. 31, A3 aud.), įvyko Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų uždarymas, kuriame studentams buvo įteikti sertifikatai.
Lietuvos edukologijos universitete vykstantys lietuvių kalbos ir kultūros kursai apverčia aukštyn kojom dauguma užsieniečių gyvenimus. „Vieni studentai netikėtai randa antrąsias puses Lietuvoje ir lieka gyventi. Kiti įsimyli mūsų šalį iš pirmo žvilgsnio ir kuria gyvenimą Vilniuje: renkasi studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, steigia verslus, dirba mokyklose. Treti savo šalyse steigia Baltistikos centrus“, – pasakoja Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė. Skaityti toliau
Pačioje 2018-ųjų pradžioje Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas (HUMF) sulaukė svečių: prasidėjo Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademija (Žiemos akademija) – intensyvūs kursai, truksiantys visą mėnesį. Juos organizuoja ir vykdo Kalbų ir socialinės edukacijos centras kartu su Baltų filologijos katedra. Tokie žiemos kursai Klaipėdos universitete (KU) vyksta 4-ą kartą, juos rengti paskatino lietuvių kalbos vasaros kursų sėkmė.
Iš 22 kursantų 9 atvyko iš savo šalių, likusieji yra vietiniai, visam ar kuriam laikui Klaipėdoje apsigyvenę užsienio šalių piliečiai. Skaityti toliau
Nuo šiandien, sausio 2 d., įsigaliojo naujovė, supaprastinanti ir paspartinanti migracijos procedūras, taikomas į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams. Juos įdarbinančios įmonės nuo šiol gali pretenduoti patekti į „baltąjį“, Patvirtintų įmonių sąrašą – joms bus taikoma mažiau formalumų įdarbinimo procese.
„Palengvės dokumentų daugkartinėms nacionalinėms vizoms pateikimo procesas, sutrumpės prašymų išduoti šias vizas nagrinėjimo terminai. Tokiu būdu Lietuvos darbdaviai galės greičiau ir paprasčiau įdarbinti tuos užsieniečius, kurie reikalingi šalies darbo rinkai“, – pažymi vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Skaityti toliau
Lapkričio 16 d. Seimas priėmė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas (projektas Nr. XIIIP-533(2), kuriomis nutarta papildyti esamus ilgalaikio draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindus. Pagal naujas nuostatas į šalį bus uždrausta atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais. Už šiuos teisės akto pakeitimus vienbalsiai balsavo 91 Seimo narys.
Įstatyme įtvirtinama, kad užsieniečiui bus uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne Skaityti toliau
Seimas po svarstymo pritarė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms, kuriomis siūloma papildyti esamus ilgalaikio draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindus.
Svarstomu projektu siekiama įtvirtinti, kad užsieniečiui būtų uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės Skaityti toliau
Verdant aistroms dėl vardų ir pavardžių rašybos W, X ir Q raidėmis Seimo LVŽS frakcijos narys Marius Puidokas parengė dar vieną alternatyvią įstatymo pataisą (XIIIP-102), kuri leistų originalius vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose, kai užsienietis įgyja Lietuvos pilietybę, sudaro santuoką su užsieniečiu ir paima jo pavardę arba vaikui, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis, suteikia jo pavardę.
Reaguodamos į tai Lietuvos žmogaus teisių organizacijos (LŽTKC) išplatino pareiškimą, kuriame įstatymo leidėjas raginamas nepritarti nei M. Puidoko, nei grupės Seimo narių parengtam įstatymo projektui (XIIIP-102 ir XIIIP-535), Skaityti toliau
Liepos 14 – rugpjūčio 12 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukvies beveik 90 studentų iš 23 šalių: Japonijos, Honkongo, Kinijos, Gruzijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Ukrainos, Čekijos, JAV, Italijos, Kazachstano, Jungtinės Karalystės, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Rumunijos, Švedijos, Ispanijos, Taivano, Baltarusijos ir Estijos. Kursuose dalyvaus studentai, mokslininkai, tyrėjai bei žmonės, norintys prisiminti senelių ar išmokti sutuoktinių kalbą.
Klaipėdos universitete (KU) liepos 14 d. prasidės tradicinė Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla kitakalbiams. Jau septynioliktą kartą vyksiančią vasaros mokyklą organizuoja KU Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto Kalbų ir socialinės edukacijos centras kartu su universiteto lituanistais. Vasaros mokykloje užsieniečiai ir Lietuvoje gyvenantys kitakalbiai visą mėnesį, iki rugpjūčio 12 d., kasdien intensyviai mokysis lietuvių kalbos. Po pamokų vyks kultūrinė programa: pažintinės paskaitos, vakaronės, ekskursijos. Skaityti toliau
Lietuvos edukologijos universitete (LEU) esantis Lietuvių kalbos ir kultūros centras (LKKC) šiais metais švenčia dešimtmetį. Centras įkurtas 2007 metais, jo tikslas buvo vienyti užsieniečius, kurie nori išmokti lietuvių kalbos, pažinti Lietuvą, jos kultūrą, gamtą, istoriją. Per dešimtmetį LKKC lietuvių kalbos kursus baigė daugiau nei tūkstantis studentų iš pačių įvairiausių užsienio šalių. „Lietuvių kalbos ir kultūros centras vykdo įvairią veiklą: rengia metodinę kalbos mokymo medžiagą, priemones, dalyvauja moksliniuose tyrimuose, Skaityti toliau
Lietuvai reikalingi kvalifikuoti profesionalai iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių valstybių ateityje turės galimybę lengviau įsidarbinti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose. Vyriausybė posėdyje pritarė Ūkio ministerijos parengtam nutarimo projektui, pagal kurį ilgametę profesinę patirtį (ne trumpesnę nei 5 metai) įgiję, tačiau aukštojo mokslo diplomo neturintys aukštos kvalifikacijos užsieniečiai galės įsidarbinti greičiau, teigiama pranešime spaudai.
asak ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, vienas veiksnių, pagal kurį investuotojai renkasi valstybę investicijoms, yra kvalifikuota darbo jėga. Skaityti toliau
Yra manančių, kad lietuviški didžkukuliai nėra tas patiekalas, kuriuo galime didžiuotis. Visgi dažnas lietuvis bent kartą metuose pasiduoda mažai nuodėmei suvalgydamas porciją cepelinų viešint savaitgalį pas mamą ar vartant meniu lietuviškos virtuvės restorane.
Tuo tarpu beveik 7 iš 10-ies lietuvių didžiuodamiesi pristato cepeliną, kaip svarbiausią nacionalinį patiekalą – rodo inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo 1700 apklaustųjų. Skaityti toliau
Europos Komisija (EK) pareiškė, kad lietuviškojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos prieštarauja ES teisei, ir reikalauja jas nedelsiant keisti. Jei to nebūtų padaryta, grėstų teismai ir bauda. Žemės ūkio ministerijos vadovybė, šiandien susitikusi su socialinių partnerių (Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, Žemės ūkio rūmų, Grūdų augintojų asociacijos) atstovais, diskutavo, kaip galima būtų spręsti šią ypač sudėtingą situaciją. Skaityti toliau
Seimas pritarė įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ su visomis Respublikos Prezidentės teiktomis pataisomis ir papildymais.
Seimas įstatymą, kuriuo reglamentuojamos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos užsieniečiams, ketinantiems užsiimti inovatyviu verslu, taip pat nustatomos palankesnės sąlygos gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams įmonių dalyviams ir vadovams, aukštos profesinėskvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbantiems užsieniečiams bei jų šeimos nariams, ir Skaityti toliau
Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė Seimui pristatė pakartotinai svarstyti grąžinto įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas (projektas Nr. XIIP-4306 GR). Seimas įstatymą, kuriuo reglamentuojamos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos užsieniečiams, ketinantiems užsiimti inovatyviu verslu, taip pat nustatomos palankesnės sąlygos gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams įmonių dalyviams ir vadovams, aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbantiems užsieniečiams bei jų šeimos nariams, ir įsidarbinti užsieniečiams, studijuojantiems ir įgyjantiems profesinę kvalifikaciją Lietuvoje, priėmė 2016 m. birželio 30 d. Skaityti toliau
Užsieniečių susidomėjimas Lietuva ir toliau auga – tai rodo Statistikos departamento duomenys ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta analizė. Pastebimos naujos ryškiausios tendencijos Lietuvos turizmo sektoriuje: mūsų šalį vis dažniau atranda tolimiausi Europos kaimynai – portugalai, ispanai, italai, tebesitęsia ir neįtikėtinas svečių iš Japonijos skaičiaus augimas, o pastaruosius dvejus metus mažėjęs turistų iš Rusijos skaičius Lietuvoje buvo pradėjęs vėl augti.
Liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį su siūlymais tobulinti šią įstatymo nuostatą.
Šis įstatymas atitinka verslo poreikius ir šiuolaikinės globalios ekonomikos sąlygas, atveria naujų galimybių Lietuvoje kurti inovatyvų verslą, palengvina aukštos kvalifikacijos darbuotojų užsieniečių, kurių trūksta šalies verslui, įdarbinimą, nustato palankesnes sąlygas Lietuvoje įsidarbinti investuotojams, įmonių vadovams ir studentams. Skaityti toliau
Šiuo metu Europos Sąjunga patiria didelį migrantų antplūdį dėl pasaulyje vykstančių vidaus konfliktų ir karinių veiksmų. Tuo tarpu vis daugiau užsieniečių pasirenka Lietuvą kaip valstybę, į kurią jie atvyksta studijuoti, dirbti, užsiimti savo verslu, gyventi su šeima.
Tokiems užsieniečiams išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis nuo vienerių iki dvejų metų. Skaityti toliau
Statistikos departamento duomenimis 2015 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 10 088 ūkio subjektai. Tai yra net 26,9 proc. mažiau negu 2014 m. Daugiausia naujai įregistruotų ir veiklą pradėjusių ūkio subjektų buvo Vilniaus apskrityje, o mažiausia – Tauragės. Ar susidariusi situacija rodo prastesnę šalies ekonomikos situaciją ir verslo lūkesčius?
Laura Gavėnaitė-Čeberekė, UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ vadovė sako, kad mažesnis įsteigtų naujų ūkio subjektų skaičius nesusijęs su prastesne ekonomikos situacija šalyje. Šį reiškinį greičiau įtakojo pasikeitusi verslo teisinė aplinka ir priimti nauji teisės aktai. Skaityti toliau
Kaip praneša „Eurostatas“, Lietuvoje užsieniečiai vis dar nesudaro 1 proc. Skaičiuojama, kad jų čia yra apie 0,8 proc. Panašūs duomenys atspindimi ir Kroatijoje, bei Bulgarijoje.
Mažiau užsieniečių gyvena tik Lenkijoje ir Rumunijoje, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 6.7 proc.
Latvijoje ir Estijoje be šių šalių pilietybės gyvena per 15 proc. Šalis rekordininkė yra Liuksemburgas – 45 proc.
Anot „Eurostato“, Lietuvoje didžiausią dalį gyvenančių užsieniečių sudaro Rusijos, Skaityti toliau
Prieš beveik dvejus metus pasikeitus prekybos privačia žemės ūkio paskirties žeme tvarkai, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) suskaičiavo, kad vidutiniškai per metus gaunama apie 20 tūkst. kreipimųsi dėl leidimo parduoti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir išduodama apie 5 tūkst. leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba gavo 38 880 žemės savininkų pranešimus apie sprendimus parduoti privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Skaityti toliau
