Žymos archyvas: universitetai

Lietuvos verslo konfederacija: turi likti tik du universitetai (3)

Valdas Sutkus | LVK nuotr.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) Vyriausybei, Seimui, Švietimo ir mokslo ministerijai bei universitetų rektorių konferencijai pateikė savo siūlymus dėl aukštojo mokslo reformos optimizavimo. LVK sveikina sprendimą optimizuoti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą, tačiau siūlo tai daryti radikaliau – palikti tik 2 universitetus, minimalų stojamąjį balą pakelti iki 4, o universitetų finansavimą susieti su studentų įsidarbinimu po studijų.

„Neefektyvi aukštojo mokslo sistema yra viena esminių priežasčių, kodėl jaunimas vis dažniau renkasi studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Šalies universitetai neturi būti Skaityti toliau

Aukštojo mokslo pertvarkos plane numatyta studijų programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700 (0)

destytojas.studentai_smm.lt

Nuo rugsėjo 1 d. valstybės finansavimas bus skiriamas tik toms studijų programoms, kuriose studijuos bent minimalus nustatytas studentų skaičius. Taip pat ministrės pasirašytame įsakyme numatytas valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose. Tai padės sutelkti didesnius studentų srautus ir koncentruotis į studijų kokybę, skatins aukštąsias mokyklas atsisakyti studijų programų smulkinimo. Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė universitetų tinklo pertvarkai (0)

studentai1_smm.lt

Gegužės 11 d. ministrų kabinetas pritarė valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui, kuriuo siekiama didinti aukštojo mokslo ir studijų kokybę.

Planas parengtas atsižvelgiant į tai, kad sparčiai mažėja abiturientų ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas bendrasis skaičius. Mažėjant konkurencijai dėl studijų vietų aukštosiose mokyklose į jas priimami vis žemesnį konkursinį balą surinkę studentai, stojančiųjų atranka į daugelį studijų krypčių beveik nevyksta. Šiuo metu universitetuose į kas trečią, kolegijose į kas ketvirtą programą priimama tik iki 10 studentų, ir tokių programų dalis vis didėja. Skaityti toliau

Pristatyta sisteminė aukštojo mokslo pertvarka (0)

Studentai | smm.lt nuotr.

Gegužės 2 d. Lietuvos visuomenei pristatytas ambicingas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Premjero sudaryta darbo grupė kokybinius ir kiekybinius pokyčius numatė kartu pateikdama priemones jiems pasiekti.

Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą,

Skaityti toliau

A. Lapinskienė. Ar Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka neparemta „Molotovo-Ribentropo pakto“ patirtimi? (2)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) laikosi nuomonės, kad aukštojo mokslo tinklo pertvarka turi būti vykdoma griežtai laikantis demokratinės teisėkūros principų ir Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo. Taip pat suvokiant, kad pagal savo konstitucinę ir politinę sąrangą Lietuva yra parlamentinė respublika, o valstybinių universitetų steigėjas mūsų šalyje yra Lietuvos Respublikos Seimas.

Tinklo pertvarkos modelio rengimo procese turi būti svarstomi alternatyvūs siūlymai bei Skaityti toliau

Valstybės finansavimas studijoms išlieka nepakitęs (0)

E. Kurausko nuotr.

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išlieka toks kaip pernai.  Vyriausybė patvirtino 2017 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas skiriamas lėšas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius. Valstybės finansavimą studijoms gaus apie 14,4 tūkst. stojančiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas, 4 tūkst. būsimųjų magistrantų, pusė tūkstančio doktorantų ir 400 rezidentai.

Atsižvelgiant į investuotojų poreikį, palyginus su 2016 m. didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius aeronautikos, Skaityti toliau

Patvirtintos norminės šių metų studijų kainos (0)

Vilniaus Universitetas | Wwikipedia.org nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patvirtino studentų, priimamų 2017 metais į aukštąsias mokyklas, normines studijų kainas – lėšas, kurias valstybė numato skirti aukštosioms mokykloms už vieno studento studijas. Jos lieka tokios pačios kaip pernai.

Kolegijose brangiausios bakalauro studijos muzikos kryptyje – 4344 eurai per metus. Pigiausiai – 1073 eurus per metus – valstybei atsieis socialinių mokslų studijos. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Ar nuo universitetų skaičiaus reikia pradėti pertvarką? (0)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Analizuodami pastarojo meto diskusiją dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų būklės, valdymo institucijų atstovai nuolat pabrėžia jų tinklo pertvarkos būtinybę. Sunku pasakyti, ar jie patys tuo tiki, ar tik bando įtikinti mus, kad universitetinio ugdymo institucijų didžiausia problema – per didelis jų skaičius. Esą tai labai brangiai kainuoja ir trukdo sutelkti mokslininkus bei materialinius išteklius. 

Daugelis atidžiai stebinčių propagandinės (kitaip nepavadinsi) kampanijos eigą, turinį ir tempus, negalėjo nepastebėti, kaip selektyviai buvo dozuojama informacija, nuosekliai formuojant išankstinę viešąją nuomonę. Skaityti toliau

Seime surengta konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ (video) (0)

Konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“.

Konferencijoje buvo aptarta viešojoje erdvėje nuolat minimos universitetinio ugdymo pertvarkos, mokslininkų statuso juridinio reglamentavimo tobulinimo bei kiti su mokslu ir studijomis susiję klausimai.

Konferenciją surengė Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmų diskusijų klubas ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimas. Skaityti toliau

B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I) (0)

Prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys | Mokslolietuva.lt nuotr.

Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.

Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau

Susitarta dėl bendrų aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos principų (0)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Šią savaitę įvyko antrasis Ministro Pirmininko sudarytos valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupės posėdis. Posėdyje susitarta dėl bendrų pertvarkos principų.

„Rengiant planą, kurio pagrindinis tikslas yra pagerinti mokslo ir studijų kokybę, svarbu numatyti, kaip su turimais resursais pasiekti geriausių rezultatų – kaip racionaliai ir tikslingai sutelkti išteklius, kaip, kur ir kurias mokslo ir studijų sritis sustiprinti. Turime vadovautis ne pageidavimais, o aiškiais kriterijais: kokybės, Skaityti toliau

Tarptautiniame reitinge – VU pažanga ir pirmavimas daugelyje studijų krypčių (0)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) paskelbtame tarptautiniame dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2017“ tvirtai pirmauja Lietuvoje 20 iš 27 studijų krypčių, kuriose buvo vertintas. Praėjusiais metais VU pirmavo 18 krypčių iš 27. Pagal bendrą surinktų taškų skaičių VU pozicijas pagerino net 16 studijų krypčių.

Į geriausių pasaulio universitetų reitingus VU pateko dviejose kryptyse – lingvistikos kryptyje VU užima 201–250 poziciją pasauliniu mastu, o fizikos ir astronomijos – 251–300 vietą. Pastarojoje kryptyje VU į reitingą patenka jau trejus metus iš eilės. Skaityti toliau

Universitetų optimizacijai trūksta aiškios Vyriausybės vizijos (0)

Diskusijoje dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo | Rengėjų nuotr.

Aukštojo mokslo optimizacija būtina, tačiau valstybinės aukštosios mokyklos turi nuspręsti ar reforma vyks nuosekliai ir etapais, ar reikia greitos ir kardinalios pertvarkos – apie tai buvo kalbėta diskusijoje dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, kurią su universitetų vadovais organizavo Lietuvos erslo konfederacija (LVK).

„Šiuo metu Lietuva turi didesnį skaičių žmonių su aukštuoju išsilavinimu nei Europos vidurkis, bet tas skirtumas nėra didelis. Tačiau išlaikyti tokį universitetų tinklą, koks yra dabar, neturime galimybių. Vis dėlto universitetų jungimas ar skaidymas yra sudėtingas procesas, trunkantis kelis metus“, Skaityti toliau

Prie nemokamų bakalauro studijų numatoma pereiti jau kitais metais (0)

smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, susitikusi su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais sakė, kad prie nemokamų bakalauro studijų numatoma pereiti 2018 metais.

„Pasak švietimo ir mokslo ministrės, 2017-ieji yra pereinamieji metai. Per juos modeliuojamos nemokamos bakalauro studijos, prie kurių numatoma pereiti 2018 m.“, – sakoma ministerijos pranešime.

Susitikime aptarti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos, stipendijų, bendrabučių ir kiti studentams rūpintys klausimai. Skaityti toliau

E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų (6)

E.Aleksandravicius_vdu.lt

Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. Lietuva kartu su daugeliu išsivadavusių pokomunistinių šalių 1990-uosius pasitiko su viltimi, kad greitai vietoj Homo sovieticus visuomenėje įsitvirtins naujo dvasingumo, laisvės ir intelektualumo prikeltas individas. Juk tuomet ne vienas įsivaizdavo, jog esame dvasingi, o mums stinga tik Vakarų demokratijose susikaupusios daiktiškos gerovės.

Skaityti toliau

Keturios aukštosios mokyklos įkūrė atskirą asociaciją (0)

VGTU nuotr.

Keturių šalies aukštųjų mokyklų – Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK).

Konferencijos pagrindinis tikslas – suvienyti bendras pastangas prisiimant lyderystę ir atsakomybę už mokslo ir studijų kokybės gerinimą bei Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinio konkurencingumo Skaityti toliau

Verslas pritaria vyriausybės ketinimui mažinti universitetų skaičių (0)

Verslas pritaria vyriausybės ketinimui mažinti universitetų skaičių | Lietuvos verslo konfederacijos nuotr.

„Šiandien, švietimas Lietuvoje susiduria su demografiniais, ekonominiais iššūkiais, o švietimo kokybė yra svarbi ne tik švietimo bendruomenei, Vyriausybei, tačiau ir verslui.“, – teigė Švietimo ir mokslų ministrė Jurgita Petrauskienė, sausio 16 d. susitikime su verslininkais.

„Švietimo kokybė yra sutarimo dalykas, tačiau ji nuolat kinta ir turi atitikti šių dienų poreikius. Mes kalbame apie viešojo skyriaus pertvarką ir švietimas yra viena iš viešojo skyriaus pertvarkymo dalių. Siekiame, kad švietimo skyrius veiktų remdamasis kokybiniais veiklos vertinimo pagrindais, tačiau jei sistema veikia neefektyviai, pasiekti kokybę yra sunku“, – sakė J. Petrauskienė. Skaityti toliau

Vilniaus forumas: būtina iš esmės keisti studijas verslu pavertusią aukštojo mokslo politiką (0)

Visuomeninis Vilniaus forumas paskelbė rezoliuciją dėl aukštojo mokslo padėties | propatria.lt nuotr.

Visuomeninis Vilniaus forumas paskelbė rezoliuciją dėl aukštojo mokslo padėties. Joje Vilniaus forumo organizatoriai pateikia Lietuvos aukštojo mokslo būklės ir ją lėmusių priežasčių analizę, taip pat Mokslo ir studijų įstatymo bei naujosios Vyriausybės programos vertinimą.

Rezoliucijos autoriai įsitikinę, kad „būtina ryžtingai atsisakyti Lietuvos aukštajam mokslui pragaištingo iki šiol taikyto neoliberalaus jo organizavimo bei finansavimo modelio, panaikinti „krepšelius“ ir sukurti bei pradėti nuosekliai įgyvendinti iš principo naują tautos ir valstybės ilgalaikius interesus atitinkančią šalies aukštojo mokslo plėtros strategiją“. Skaityti toliau

V. Daujotis. Kas valdo Lietuvos aukštąjį mokslą? (2)

 

LLK Komentaras Daujotis Ðvietimas Pelnas Demokratija Aukðtojo mokslo ekspertas, profesorius habil. dr. Vytautas Daujotis. Piotro Romanèiko (ELTA) nuotr. Vilnius, rugsëjo 2 d. (ELTA). Demokratinë visuomenë, kuri neturi aristokratinës dimensijos, naikina pati save, kita vertus, demokratinë visuomenë veikia, jeigu kiekvienas þmogus yra ugdomas kaip aristokratas, teigia aukðtojo mokslo ekspertas, profesorius habil. dr. Vytautas Daujotis.

Dalinamės prof. Vytauto Daujočio straipsniu, parengtu pagal gruodžio 9 d. Vilniaus forumo rengtoje konferencijoje „Lietuvos aukštasis mokslas: globalios rinkos prekė ar Tautos intelekto kalvė?“ skaitytą pranešimą.

Konferencijoje kelti klausimai, kaip aukštojo mokslo surinkinimas ir suprekinimas paveikė universitetų padėtį ir veiklą, kaip ir kodėl buvo susiaurinta universitetų misija ir jų kuriamas žinių laukas, kaip pasikeitė akademinės bendruomenės narių statusas, savimonė ir savivertė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ko mokė viduramžių Europos universitetai? (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Vakarų Europos universitetai atsirado palyginti neseniai – XII amžiuje, kuomet kitos aukštojo tipo mokyklos kitose civilizacijose jau buvo žinomos daug šimtmečių. Ir vis dėlto būtent čia buvo sukurtas tas aukštojo mokslo modelis, kuris toliau sėkmingai vystėsi ir šiuo metu vyrauja pasaulyje.

Kas gi buvo pirmieji universitetai? Kaip ir ko juose buvo mokoma? Kaip šios institucijos žengė pirmuosius žingsnius ir pradėjo formuoti dar ir šiandien atpažįstamą savo veidą? Skaityti toliau

Nuo 2017 m. aukštosios mokyklos privalės laikytis aukštesnės priėmimo kokybės kartelės (0)

VGTU nuotr.

Nuo 2017 m. įsigaliojus naujam Mokslo ir studijų įstatymui, aukštosios mokyklos privalės laikytis nustatytų minimalių konkursinių balų tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Tai užkirs kelią aukštosioms mokykloms priimti tuos jaunuolius, kurių maži konkursiniai balai akivaizdžiai rodo, kad studijoms jie visiškai nepasirengę.

„Mokslo ir studijų įstatymas sudaro prielaidas studijų kokybės proveržiui. Skaityti toliau

Paaiškėjo, kaip vyks studentų rotacija (0)

VGTU nuotr.

Studentų rotacijos klausimas ateinantį pavasarį – jau aiškus. Lietuvos universitetų rektorių konfederacijos (LURK) nariai susitarė ir detalizavo, kaip bus taikomi naujojo rotacijos įstatymo nuostatos.

Nuo šiol dešimtbalė studijų rezultatų vertinimo skalė bus siejama su studijų pasiekimų lygmenimis tokiu principu: puikus studijų pasiekimų lygmuo – 9 ir 10, tipinis studijų pasiekimų lygmuo – 7 ir 8, slenkstinis studijų pasiekimų lygmuo – 5 ir 6. Naujoji sistema įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau nebus taikoma paskutinio bakalauro ir magistro studijų kursų studentams. Skaityti toliau

Ateityje bus didinami IT studijų krepšeliai (0)

VGTU nuotr.

Šiais metais Lietuvos aukštosios mokyklos priėmė beveik 3 tūkst. studentų į pirmosios pakopos informacinių technologijų (IT) pakraipos studijų programas. Padidinus studijų krepšelių skaičių, šiais metais studentų skaičius padidėjo atitinkamai, tačiau tai tėra tik vienas iš teigiamų pokyčių su IT susijusių studijų progrese. Siekiant užtikrinti studijų kokybę bei universitetų konkurencingumą užsienio rinkoje, studijų krepšelių vertė turi didėti bent 30 proc. bei stiprėti aukštųjų mokyklų ir verslo partnerystė.

Skaityti toliau

Vilniaus universitetas pateko tarp 500 geriausių pasaulio universitetų (video) (1)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą Lietuvos aukštojo mokslo istorijoje pateko tarp 500 geriausių pasaulio universitetų. Oficialiai paskelbtame pasaulio universitetų sąraše „QS World University Rankings 2016–2017“ VU užima 481–490 vietą. Praėjusiais metais tame pačiame sąraše VU atiteko 501–550 vieta.

Pagal bendruosius rodiklius VU išlaiko stabilią pažangą strategiškai svarbiose srityse – VU puikiai įvertintas pagal vienam dėstytojui tenkantį studentų skaičių Skaityti toliau

Turi žinoti visi studentai: 5 patarimai, kaip mokytis (0)

VGTU nuotr.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, pats laikas pradėti galvoti ne tik apie tai, kokių linksmybių atneš artimiausia ateitis, bet ir apie tai, ką vertėtų pasiimti iš studijų bei kaip tai padaryti efektyviai. Pristatome 5 patarimus, kaip mokytis, kad sesijos metu netektų patirti nereikalingo streso.

Mokytis po truputį, bet dažnai. Turbūt visi savo kailiu patyrėme ar bent girdėjome apie bemieges naktis egzaminų sesijų metu. Įsiminti didžiulį kiekį informacijos per trumpą laiką gal ir įmanoma, bet blogiausia, kad ji galvoje išliks taip pat trumpai. Skaityti toliau

Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją? (1)

VDU.studentai.mokslas_vdu.lt

Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Bene pagrindinis valstybės progresyvumo požymis yra aukštojo mokslo prieinamumas. Neatsitiktinai Hillary Clinton demokratų rinkiminėje kampanijoje įrašė nemokamą mokslą valstijų koledžuose ir universitetuose šeimoms, kurių pajamos nesiekia 125 000 JAV dolerių per metus.

Lietuvos Konstitucijoje įrašyta: aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Skaityti toliau

Praktika universitetuose – reali ar dėl „pliusiuko“? (0)

mokslininkai.studentai_smm.lt

Ar įmanoma suderinti darbdavių norą gauti visiškai paruoštą darbui specialistą ir išpildyti universitetams keliamą tikslą ruošti ne siauros srities, kaip kolegijos, o platų išsilavinimą, kūrybiškus, tarpdisciplinines žinias turinčius bei jas pritaikyti gebančius specialistus? Įmonių atstovai ir švietimo ekspertai sako „taip“, pabrėždami, kad studijų metais įgyta reali, o ne tik „pliusiukui“ užsidėti, praktika yra raktas į sėkmingą karjeros pradžią.

„Studijų metais atlikta praktika universitete įgytas žinias padaro daug kokybiškesnėmis. Galėdamas išmoktą teoriją pritaikyti realioje veikloje, studentas atsirenka žinias,

Skaityti toliau

Šiemet į aukštąsias mokyklas stoja beveik 28 tūkst. stojančiųjų (0)

Kaip praneša Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), šiais metais prašymus priimti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo 33 598 asmenys (2015 m. – 36 987), tačiau prašymus studijuoti užpildė 29 767 stojantieji (2015 m. – 33 198). 17 239 prašymus pateikę stojantieji vidurinį išsilavinimą įgijo 2016 m. (2015 – 20 466). 61 proc. aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. – kolegijų.

Ne visi pateikusieji prašymus galės dalyvauti konkurse, nes dalis stojančiųjų netenkina aukštųjų mokyklų nustatytų reikalavimų, taip pat švietimo ir mokslo ministro nustatytų Skaityti toliau

Baigiasi prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose registracija (0)

R. Jokymaitytės nuotr.

Norintieji studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose turėtų suskubti – jau antradienį, liepos 19 d. 12 val., baigiasi bendrojo priėmimo prašymų teikimas. Iki šios datos stojantieji dar gali registruoti prašymus, koreguoti pageidavimų sąrašą, išbraukti pageidavimą arba keisti jo eilės numerį.

Šiuo metu LAMA BPO informacinėje sistemoje jau užsiregistravo beveik 32 tūkst. stojančiųjų, iš jų daugiau kaip 27,5 tūkst. užpildė savo pagrindinio priėmimo pirmojo etapo prašymų pageidavimus ir pareiškė daugiau kaip 143,5 tūkst. pageidavimų. Skaityti toliau

Pokalbio apie atieties universitetą dalyviai: Į švietimą žiūrima kaip į išlaidas, o ne investicijas (0)

VDU _Giedriaus Dagio nuotr

„Kariuomene susirūpino visi – ir močiutės kaime, ir profesoriai Vilniuje – po Krymo ir Donbaso, kai pamatė, ką reiškia jos neturėti. Reikia suvokti, kad ir universitetai Lietuvoje yra tokia pati, jei ne rimtesnė problema. Seimo mokslo cenzas vis krenta, o viešojoje erdvėje trūksta žmonių, kurie galėtų artikuliuoti problemas, ištiestų tiltą tarp žinančių ir nežinančių“, – pirmame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ciklo apie ateities universitetą pokalbyje pabrėžė VDU docentas Rimvydas Valatka.

Apskrito stalo pokalbių ciklas „Ateities universitetas: kokio (ne)reikia universiteto Lietuvai?“ yra VDU sumanymas, kuriuo siekiama atkreipti akademinio ir verslo sektoriaus, sprendimų priėmėjų dėmesį į susiklosčiusią Skaityti toliau