Žymos archyvas: universitetai

Seimas po svarstymo pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui (0)

Vilniaus universitetas EKurausko nuotr

Birželio 22 d. Seimas, 78 parlamentarams balsavus už, 3 – prieš ir 27 susilaikius, po svarstymo pritarė nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-717(2), kuriuo siūloma pritarti Valstybinių  universitetų tinklo optimizavimo planui. Vyriausybei siūloma iki 2017 m. gruodžio 1 d. parengti šio plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus, užtikrinant jų atitiktį Vyriausybės programai.

Plano tikslas – sukurti prielaidas aukštai mokslo ir studijų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais bei mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui. Siekiama, kad, įgyvendinus planą ir kitas būtinas aukštojo mokslo sektoriaus reformas, 2030 metais Lietuvos aukštasis mokslas tenkintų šiuos šalies strateginiuose dokumentuose įvardytus parametrus: Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje vykdomi aukščiausio lygio, tarptautiniu mastu konkurencingi moksliniai tyrimai, studijos ir taikomoji inovacinė veikla; Lietuvos aukštosios mokyklos yra tapusios tarptautiniais studentų ir mokslininkų traukos centrais; svarbiausiose šalies mokslo ir studijų plėtros srityse yra sutelkta tarptautinio lygio mokslininkų kritinė masė, tyrėjo ir dėstytojo darbas Lietuvoje yra vienas iš labiausiai prestižinių darbų; mokslas ir studijos atitinka šalies visuomenės, valstybės ir verslo poreikius ir yra vienas iš svarbiausių jų nuolatinio atsinaujinimo, konkurencingumo, technologinių ir socialinių inovacijų kūrimo šaltinių.

Nutarime įvardijami stipriausi šalies universitetai: Vilniaus mieste – Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas; Kauno mieste ir regione – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas. Siekiant užtikrinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pažangą, šiuos universitetus siūloma laikyti aukštojo mokslo tinklo optimizavimo atramomis.

Nutarime siūloma įtvirtinti, kad profilinių Vilniaus universitetų – Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto – studijų kryptys dubliuojasi su Vilniaus universiteto studijų kryptimis, o Kaune tarpusavyje dubliuojasi nemaža dalis Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniuje esančių universitetų Kauno fakultetų studijų krypčių. 

Svarstomame dokumente teigiama, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vilniaus dailės akademija veikia artimose veiklos srityse. Jose (kartu su Vilniaus dailės akademijos fakultetais Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose) studijuoja nedaug studentų, abiejų akademijų tarpusavio sinergija yra menka. Tad menų studijų akademiniai ir administraciniai ištekliai, infrastruktūra šalies mastu nėra naudojami pačiu efektyviausiu būdu.

Vadovaujantis nuostata, kad pedagogų rengimas turi vykti stipriausiuose šalies universitetuose, projektu siūloma įtvirtinti, kad pedagogų rengimo centrai ateityje turėtų būti vystomi abiejuose svarbiausiuose universitetiniuose miestuose Kaune ir Vilniuje, o specialiosios pedagogikos – dar ir stiprias tos krypties pedagogų rengimo tradicijas turinčiuose Šiauliuose.

Nutarimu siūloma telkti aukštųjų mokyklų tyrėjų, dėstytojų ir infrastruktūros išteklius, skatinti universitetų susijungimo ir integracijos procesus, sudarančius sąlygas gerinti studijų ir mokslo kokybę.

Numatoma sutelkti Vilniuje ir Kaune po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Šiuose miestuose taip pat galėtų veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.

Siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus. Jie galėtų būti kitų universitetų padaliniais.

Pertvarkant finansavimo, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą, projektu siūloma skatinti studijų programų mažinimą, akademinio potencialo sutelkimą, užtikrinant efektyvų turto valdymą, atsižvelgiant į šalies sektorinius ir regioninius poreikius.

Numatoma, kad galutinis sprendimas jungti ar kurti naujas aukštąsias mokyklas galėtų būti priimtas tik po to, kai yra nustatyta, kad jungiamos ar naujai steigiamos aukštosios mokyklos būtų pajėgios įgyvendinti Vyriausybės nustatytus tikslus ir atitikti patvirtintus kokybinius studijų ir mokslo kriterijus.

Siūloma aukštųjų mokyklų finansavimą grįsti Vyriausybės patvirtintais studijų ir mokslo kokybės kriterijais, finansinius išteklius sutelkiant į geriausią studijų ir mokslo kokybę, tarptautinį konkurencingumą Europoje ir pasaulyje  užtikrinančius pažangiausius universitetus.

D. Urbanavičienė. Švietimo ir mokslo ministerijos „Trojos arklys“, žlugdantis humanitarines studijų programas (11)

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas: Gana humanizmo! | Alkas.lt koliažas

Švietimo ir mokslo viceministro dr. Giedriaus Viliūno raštas valstybiniams universitetams nulėmė tai, kad nutraukiamas priėmimas į kai kurias, iki tol mažesnį studentų skaičių (6-8) turėjusias humanitarines, socialines ir ugdymo mokslų magistratūros studijų programas, nes šiemet iškelta sąlyga, kad programoje turi būti ne mažiau kaip 12 studentų.

Tai reiškia, kad jei pavyktų surinkti tik 11 stojančiųjų studentų  į programą, priėmimas būtų atšauktas, nors programa dar neseniai buvo akredituota 3 ar 6 metams tos pačios ministerijos. Tokia aukščiausia „kartelė“ minimaliam studentų skaičiui nustatyta Skaityti toliau

VU ir Tartu universitetas pripažinti geriausiais iš visų Baltijos šalių universitetų (0)

Vilniaus universitetas EKurausko nuotr

Vilniaus universitetas (VU), praėjusiais metais pirmąkart patekęs tarp 500 geriausių pasaulio universitetų, ir toliau kopia į naujas aukštumas. Naujausiame tarptautiniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2018“ VU pasistūmėjo į viršų net per 80 pozicijų ir įsitvirtino 401–410 vietoje iš 26 tūkst. pasaulio universitetų. Tai – didžiausias universiteto rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Geriausiai VU įvertintas reputacijos tarp darbdavių, akademinės reputacijos bei studentų ir dėstytojų santykio srityse. Jose VU rodikliai buvo aukščiausi tarp visų šalies universitetų.

Skaityti toliau

Pasauliniame reitinge VDU įvertintas kaip vienas iš keturių stipriausių šalies universitetų (0)

VDU_vdu.lt nuotr

Birželio 8 d. paskelbtame pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2018“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pateko tarp 3 proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų ir išliko nepralenkiamu lyderiu Lietuvoje pagal tarptautiškumą. Pasauliniame reitinge VDU buvo įvertintas kaip vienas iš keturių stipriausių šalies universitetų. Skaityti toliau

Filosofas N. Čepulis: Sienos tarp humanitarų ir technologų turi griūti (2)

Filosofas doc. Nerijus Čepulis | KTU nuotr.

„Jei po klasikinio universiteto pavadinimu slepiasi „alergija“ bet kokiam praktiniam pritaikomumui ir profesijai, tuomet „klasikinis“ universitetas turėtų neįsileisti nei menų (teatro, muzikos, kino ar pan.), nei medicinos, nei taikomosios fizikos ir likti tik su artes liberales: skaitymu, rašymu, logika, teorine filosofija, aritmetika ir teologija. Mano manymu, tai labiau tiktų viduriniam išsilavinimui“, – svarsto Kauno technologijos universiteto (KTU) filosofas doc. Nerijus Čepulis. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas ragina užtikrinti aukštojo mokslo kokybę (0)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Seimo Pirmininkas susitiko su Vilniaus universiteto rektoriumi Artūru Žukausku, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi Alfonsu Daniūnu, Kauno technologijos universiteto rektoriumi Petru Baršausku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi Remigijumi Žaliūnu, su kuriais aptarė auštojo mokslo reformą šalyje.
Pasak Seimo Pirmininko, dabartinė situacija Lietuvos aukštajame moksle netenkina daugelio akademinės bendruomenės narių, visuomenės ir verslo.
„Prastėjanti demografinė situacija, ribotos valstybės finansinės galimybės, mažas Skaityti toliau

Seimas pasisakė už didesnes universitetų Senatų galias, trumpųjų studijų įteisinimą ir bendrojo ugdymo gaires (video) (0)

Seimas | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša pristatė Seimui įvairias su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos kolegomis registruotas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas bei „Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires“. Visiems pristatytiems projektams Seimas pritarė po pateikimo.

E. Jovaišos teigimu, svarbiausi, pateikimą praėję projektai, – Bendrojo ugdymo gairės ir universitetų valdymą reglamentuojančios pataisos, grąžinančios Senatams po liberalų įgyvendintos aukštojo Skaityti toliau

10 klausimų – atsakymų studentams apie aukštojo mokslo pertvarką: (0)

studentai1_smm.lt

Švietimo ir mokslo ministerija pateikia dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su būsima aukštojo mokslo pertvarka, kurie rūpi būsimiems ir jau esamiems studentams:

1. Ar sumažėjus aukštųjų mokyklų nesumažės nemokamų studijų vietų?

Valstybės finansuojamų vietų skaičiaus mažinti nenumatoma. Nuo 2018 m. mokslo metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Skaityti toliau

Lietuvos verslo konfederacija: turi likti tik du universitetai (3)

Valdas Sutkus | LVK nuotr.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) Vyriausybei, Seimui, Švietimo ir mokslo ministerijai bei universitetų rektorių konferencijai pateikė savo siūlymus dėl aukštojo mokslo reformos optimizavimo. LVK sveikina sprendimą optimizuoti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą, tačiau siūlo tai daryti radikaliau – palikti tik 2 universitetus, minimalų stojamąjį balą pakelti iki 4, o universitetų finansavimą susieti su studentų įsidarbinimu po studijų.

„Neefektyvi aukštojo mokslo sistema yra viena esminių priežasčių, kodėl jaunimas vis dažniau renkasi studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Šalies universitetai neturi būti Skaityti toliau

Aukštojo mokslo pertvarkos plane numatyta studijų programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700 (0)

destytojas.studentai_smm.lt

Nuo rugsėjo 1 d. valstybės finansavimas bus skiriamas tik toms studijų programoms, kuriose studijuos bent minimalus nustatytas studentų skaičius. Taip pat ministrės pasirašytame įsakyme numatytas valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose. Tai padės sutelkti didesnius studentų srautus ir koncentruotis į studijų kokybę, skatins aukštąsias mokyklas atsisakyti studijų programų smulkinimo. Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė universitetų tinklo pertvarkai (0)

studentai1_smm.lt

Gegužės 11 d. ministrų kabinetas pritarė valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui, kuriuo siekiama didinti aukštojo mokslo ir studijų kokybę.

Planas parengtas atsižvelgiant į tai, kad sparčiai mažėja abiturientų ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas bendrasis skaičius. Mažėjant konkurencijai dėl studijų vietų aukštosiose mokyklose į jas priimami vis žemesnį konkursinį balą surinkę studentai, stojančiųjų atranka į daugelį studijų krypčių beveik nevyksta. Šiuo metu universitetuose į kas trečią, kolegijose į kas ketvirtą programą priimama tik iki 10 studentų, ir tokių programų dalis vis didėja. Skaityti toliau

Pristatyta sisteminė aukštojo mokslo pertvarka (0)

Studentai | smm.lt nuotr.

Gegužės 2 d. Lietuvos visuomenei pristatytas ambicingas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Premjero sudaryta darbo grupė kokybinius ir kiekybinius pokyčius numatė kartu pateikdama priemones jiems pasiekti.

Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą,

Skaityti toliau

A. Lapinskienė. Ar Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka neparemta „Molotovo-Ribentropo pakto“ patirtimi? (2)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) laikosi nuomonės, kad aukštojo mokslo tinklo pertvarka turi būti vykdoma griežtai laikantis demokratinės teisėkūros principų ir Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo. Taip pat suvokiant, kad pagal savo konstitucinę ir politinę sąrangą Lietuva yra parlamentinė respublika, o valstybinių universitetų steigėjas mūsų šalyje yra Lietuvos Respublikos Seimas.

Tinklo pertvarkos modelio rengimo procese turi būti svarstomi alternatyvūs siūlymai bei Skaityti toliau

Valstybės finansavimas studijoms išlieka nepakitęs (0)

E. Kurausko nuotr.

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išlieka toks kaip pernai.  Vyriausybė patvirtino 2017 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas skiriamas lėšas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius. Valstybės finansavimą studijoms gaus apie 14,4 tūkst. stojančiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas, 4 tūkst. būsimųjų magistrantų, pusė tūkstančio doktorantų ir 400 rezidentai.

Atsižvelgiant į investuotojų poreikį, palyginus su 2016 m. didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius aeronautikos, Skaityti toliau

Patvirtintos norminės šių metų studijų kainos (0)

Vilniaus Universitetas | Wwikipedia.org nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patvirtino studentų, priimamų 2017 metais į aukštąsias mokyklas, normines studijų kainas – lėšas, kurias valstybė numato skirti aukštosioms mokykloms už vieno studento studijas. Jos lieka tokios pačios kaip pernai.

Kolegijose brangiausios bakalauro studijos muzikos kryptyje – 4344 eurai per metus. Pigiausiai – 1073 eurus per metus – valstybei atsieis socialinių mokslų studijos. Skaityti toliau

J. Jasaitis. Ar nuo universitetų skaičiaus reikia pradėti pertvarką? (0)

Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

Analizuodami pastarojo meto diskusiją dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų būklės, valdymo institucijų atstovai nuolat pabrėžia jų tinklo pertvarkos būtinybę. Sunku pasakyti, ar jie patys tuo tiki, ar tik bando įtikinti mus, kad universitetinio ugdymo institucijų didžiausia problema – per didelis jų skaičius. Esą tai labai brangiai kainuoja ir trukdo sutelkti mokslininkus bei materialinius išteklius. 

Daugelis atidžiai stebinčių propagandinės (kitaip nepavadinsi) kampanijos eigą, turinį ir tempus, negalėjo nepastebėti, kaip selektyviai buvo dozuojama informacija, nuosekliai formuojant išankstinę viešąją nuomonę. Skaityti toliau

Seime surengta konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ (video) (0)

Konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“.

Konferencijoje buvo aptarta viešojoje erdvėje nuolat minimos universitetinio ugdymo pertvarkos, mokslininkų statuso juridinio reglamentavimo tobulinimo bei kiti su mokslu ir studijomis susiję klausimai.

Konferenciją surengė Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmų diskusijų klubas ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimas. Skaityti toliau

B. Kaulakys. Lietuvos mokslui ir studijoms – bado dieta (I) (0)

Prof. habil. dr. Bronislovas Kaulakys | Mokslolietuva.lt nuotr.

Pastaraisiais metais mokslui ir studijoms (universitetams ir mokslo institutams visų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui) iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai sudaro tik apie 0,6–0,7 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) – dvigubai mažiau negu prieš 15–20 m.

Nepaisant to, dominuoja kalbos apie didžiulį, bet ne tą ir ne taip dirbantį Lietuvos mokslo potencialą. Esą ir su labai mažu finansavimu galima aukšta studijų kokybė, dideli mokslo pasiekimai ir reikšminga jų įtaka verslui. Lietuva gali tai, ko nepademonstravo nė viena šalis. Reikia tik teisingai valdyti universitetus, institutus ir atskirus mokslininkus. Skaityti toliau

Susitarta dėl bendrų aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos principų (0)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Šią savaitę įvyko antrasis Ministro Pirmininko sudarytos valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupės posėdis. Posėdyje susitarta dėl bendrų pertvarkos principų.

„Rengiant planą, kurio pagrindinis tikslas yra pagerinti mokslo ir studijų kokybę, svarbu numatyti, kaip su turimais resursais pasiekti geriausių rezultatų – kaip racionaliai ir tikslingai sutelkti išteklius, kaip, kur ir kurias mokslo ir studijų sritis sustiprinti. Turime vadovautis ne pageidavimais, o aiškiais kriterijais: kokybės, Skaityti toliau

Tarptautiniame reitinge – VU pažanga ir pirmavimas daugelyje studijų krypčių (0)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) paskelbtame tarptautiniame dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2017“ tvirtai pirmauja Lietuvoje 20 iš 27 studijų krypčių, kuriose buvo vertintas. Praėjusiais metais VU pirmavo 18 krypčių iš 27. Pagal bendrą surinktų taškų skaičių VU pozicijas pagerino net 16 studijų krypčių.

Į geriausių pasaulio universitetų reitingus VU pateko dviejose kryptyse – lingvistikos kryptyje VU užima 201–250 poziciją pasauliniu mastu, o fizikos ir astronomijos – 251–300 vietą. Pastarojoje kryptyje VU į reitingą patenka jau trejus metus iš eilės. Skaityti toliau

Universitetų optimizacijai trūksta aiškios Vyriausybės vizijos (0)

Diskusijoje dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo | Rengėjų nuotr.

Aukštojo mokslo optimizacija būtina, tačiau valstybinės aukštosios mokyklos turi nuspręsti ar reforma vyks nuosekliai ir etapais, ar reikia greitos ir kardinalios pertvarkos – apie tai buvo kalbėta diskusijoje dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, kurią su universitetų vadovais organizavo Lietuvos erslo konfederacija (LVK).

„Šiuo metu Lietuva turi didesnį skaičių žmonių su aukštuoju išsilavinimu nei Europos vidurkis, bet tas skirtumas nėra didelis. Tačiau išlaikyti tokį universitetų tinklą, koks yra dabar, neturime galimybių. Vis dėlto universitetų jungimas ar skaidymas yra sudėtingas procesas, trunkantis kelis metus“, Skaityti toliau

Prie nemokamų bakalauro studijų numatoma pereiti jau kitais metais (0)

smm.lt nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, susitikusi su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais sakė, kad prie nemokamų bakalauro studijų numatoma pereiti 2018 metais.

„Pasak švietimo ir mokslo ministrės, 2017-ieji yra pereinamieji metai. Per juos modeliuojamos nemokamos bakalauro studijos, prie kurių numatoma pereiti 2018 m.“, – sakoma ministerijos pranešime.

Susitikime aptarti aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos, stipendijų, bendrabučių ir kiti studentams rūpintys klausimai. Skaityti toliau

E. Aleksandravičius. Patogioji amnezija arba kiek šaliai reikia universitetų (6)

E.Aleksandravicius_vdu.lt

Universitetai ir visas aukštasis mokslas neginčytinai yra savos tautos simboliniai kultūros centrai, nors kai kada jie ima susitraukti iki rinką ir valdžią aptarnaujančių baltakalnierių darbininkų treniruočių stovyklų. Lietuva kartu su daugeliu išsivadavusių pokomunistinių šalių 1990-uosius pasitiko su viltimi, kad greitai vietoj Homo sovieticus visuomenėje įsitvirtins naujo dvasingumo, laisvės ir intelektualumo prikeltas individas. Juk tuomet ne vienas įsivaizdavo, jog esame dvasingi, o mums stinga tik Vakarų demokratijose susikaupusios daiktiškos gerovės.

Skaityti toliau

Keturios aukštosios mokyklos įkūrė atskirą asociaciją (0)

VGTU nuotr.

Keturių šalies aukštųjų mokyklų – Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK).

Konferencijos pagrindinis tikslas – suvienyti bendras pastangas prisiimant lyderystę ir atsakomybę už mokslo ir studijų kokybės gerinimą bei Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinio konkurencingumo Skaityti toliau

Verslas pritaria vyriausybės ketinimui mažinti universitetų skaičių (0)

Verslas pritaria vyriausybės ketinimui mažinti universitetų skaičių | Lietuvos verslo konfederacijos nuotr.

„Šiandien, švietimas Lietuvoje susiduria su demografiniais, ekonominiais iššūkiais, o švietimo kokybė yra svarbi ne tik švietimo bendruomenei, Vyriausybei, tačiau ir verslui.“, – teigė Švietimo ir mokslų ministrė Jurgita Petrauskienė, sausio 16 d. susitikime su verslininkais.

„Švietimo kokybė yra sutarimo dalykas, tačiau ji nuolat kinta ir turi atitikti šių dienų poreikius. Mes kalbame apie viešojo skyriaus pertvarką ir švietimas yra viena iš viešojo skyriaus pertvarkymo dalių. Siekiame, kad švietimo skyrius veiktų remdamasis kokybiniais veiklos vertinimo pagrindais, tačiau jei sistema veikia neefektyviai, pasiekti kokybę yra sunku“, – sakė J. Petrauskienė. Skaityti toliau

Vilniaus forumas: būtina iš esmės keisti studijas verslu pavertusią aukštojo mokslo politiką (0)

Visuomeninis Vilniaus forumas paskelbė rezoliuciją dėl aukštojo mokslo padėties | propatria.lt nuotr.

Visuomeninis Vilniaus forumas paskelbė rezoliuciją dėl aukštojo mokslo padėties. Joje Vilniaus forumo organizatoriai pateikia Lietuvos aukštojo mokslo būklės ir ją lėmusių priežasčių analizę, taip pat Mokslo ir studijų įstatymo bei naujosios Vyriausybės programos vertinimą.

Rezoliucijos autoriai įsitikinę, kad „būtina ryžtingai atsisakyti Lietuvos aukštajam mokslui pragaištingo iki šiol taikyto neoliberalaus jo organizavimo bei finansavimo modelio, panaikinti „krepšelius“ ir sukurti bei pradėti nuosekliai įgyvendinti iš principo naują tautos ir valstybės ilgalaikius interesus atitinkančią šalies aukštojo mokslo plėtros strategiją“. Skaityti toliau

V. Daujotis. Kas valdo Lietuvos aukštąjį mokslą? (2)

 

LLK Komentaras Daujotis Ðvietimas Pelnas Demokratija Aukðtojo mokslo ekspertas, profesorius habil. dr. Vytautas Daujotis. Piotro Romanèiko (ELTA) nuotr. Vilnius, rugsëjo 2 d. (ELTA). Demokratinë visuomenë, kuri neturi aristokratinës dimensijos, naikina pati save, kita vertus, demokratinë visuomenë veikia, jeigu kiekvienas þmogus yra ugdomas kaip aristokratas, teigia aukðtojo mokslo ekspertas, profesorius habil. dr. Vytautas Daujotis.

Dalinamės prof. Vytauto Daujočio straipsniu, parengtu pagal gruodžio 9 d. Vilniaus forumo rengtoje konferencijoje „Lietuvos aukštasis mokslas: globalios rinkos prekė ar Tautos intelekto kalvė?“ skaitytą pranešimą.

Konferencijoje kelti klausimai, kaip aukštojo mokslo surinkinimas ir suprekinimas paveikė universitetų padėtį ir veiklą, kaip ir kodėl buvo susiaurinta universitetų misija ir jų kuriamas žinių laukas, kaip pasikeitė akademinės bendruomenės narių statusas, savimonė ir savivertė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ko mokė viduramžių Europos universitetai? (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Vakarų Europos universitetai atsirado palyginti neseniai – XII amžiuje, kuomet kitos aukštojo tipo mokyklos kitose civilizacijose jau buvo žinomos daug šimtmečių. Ir vis dėlto būtent čia buvo sukurtas tas aukštojo mokslo modelis, kuris toliau sėkmingai vystėsi ir šiuo metu vyrauja pasaulyje.

Kas gi buvo pirmieji universitetai? Kaip ir ko juose buvo mokoma? Kaip šios institucijos žengė pirmuosius žingsnius ir pradėjo formuoti dar ir šiandien atpažįstamą savo veidą? Skaityti toliau

Nuo 2017 m. aukštosios mokyklos privalės laikytis aukštesnės priėmimo kokybės kartelės (0)

VGTU nuotr.

Nuo 2017 m. įsigaliojus naujam Mokslo ir studijų įstatymui, aukštosios mokyklos privalės laikytis nustatytų minimalių konkursinių balų tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Tai užkirs kelią aukštosioms mokykloms priimti tuos jaunuolius, kurių maži konkursiniai balai akivaizdžiai rodo, kad studijoms jie visiškai nepasirengę.

„Mokslo ir studijų įstatymas sudaro prielaidas studijų kokybės proveržiui. Skaityti toliau

Paaiškėjo, kaip vyks studentų rotacija (0)

VGTU nuotr.

Studentų rotacijos klausimas ateinantį pavasarį – jau aiškus. Lietuvos universitetų rektorių konfederacijos (LURK) nariai susitarė ir detalizavo, kaip bus taikomi naujojo rotacijos įstatymo nuostatos.

Nuo šiol dešimtbalė studijų rezultatų vertinimo skalė bus siejama su studijų pasiekimų lygmenimis tokiu principu: puikus studijų pasiekimų lygmuo – 9 ir 10, tipinis studijų pasiekimų lygmuo – 7 ir 8, slenkstinis studijų pasiekimų lygmuo – 5 ir 6. Naujoji sistema įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau nebus taikoma paskutinio bakalauro ir magistro studijų kursų studentams. Skaityti toliau