Žymos archyvas: universitetai

Reikšmingi tyrimai dažnai taip ir lieka laboratorijose (0)

Adamas Strzeleckis_moksloliegtuva.lt

„Europoje, kalbėdami apie inovacijas, susiduriame su vadinamuoju „europietiškuoju paradoksu“ – mūsų universitetuose ir mokslo institucijose atliekama be galo daug reikšmingų mokslo tyrimų, tačiau dažnai jie taip ir lieka laboratorijose“, – teigė Laura Supjeva, Europos Inovacijų ir technologijų instituto (EIT) poveikio ir stebėjimo vadovė.

Pasak jos, tam, kad tyrimai taptų pasaulį tobulinančiomis ir visuomenės gyvenimą gerinančiomis inovacijomis, bendradarbiavimas, partnerystės yra svarbiau nei finansavimas. Skaityti toliau

Dėstytojų atlyginimai turėtų padidėti šimtu-dviem šimtais eurų (0)

Lietuvos edukologijos universitetas | wikipedia.org nuotr.

Kitų metų biudžete dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti yra numatyta 22,9 mln. eurų. Dėstytojų atlyginimai kitąmet turėtų augti vidutiniškai 20 procentų – nuo šimto eurų asistentui iki daugiau kaip 200 eurų profesoriui. Didžioji biudžete numatytų lėšų dalis, beveik 17 mln. eurų, teks universitetams.

Seimo Švietimo ir mokslo komitete pristatyti skaičiavimai rodo, kad asistento pareiginė alga dėl to kiltų 103–130 eurų, lektoriaus, tyrėjo – 154–188 eurų, docento ar vyresniojo mokslo darbuotojo – 154–246 Skaityti toliau

J. Augutis. Dėl investicijų į universitetus ir dėstytojų bei tyrėjų atlyginimų didinimo (1)

Prof. Juozas Augutis | vdu.lt nuotr.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybė investuoja į Universitetinį aukštojo mokslo sektorių visiškai nepakankamai. Stabilių, tęstinių ir pakankamų Valstybės investicijų į Universitetų veiklas nebuvimas pakerta universitetų pamatines galimybes kurti inovacijas šalies ekonomikai ir socialinei sferai, pritraukti jaunus žmones studijuoti Lietuvos universitetuose, vykdyti mokslu grįstas studijas, ugdyti absolventus turinčius pilnavertes šiuolaikines kompetencijas, gebančius produktyviai dirbti valstybės labui šiandien ir ateityje, skleisti žinias visuomenei.

Skaityti toliau

Lietuvos mokslininkų tyrimų projektams skirta 35 mln. eurų (0)

smm.lt nuotr.

Aukšto lygio moksliniams tyrimams Lietuvos universitetų ir mokslo institutų mokslininkams konkurso būdu paskirstyta 35 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.

Finansavimą gaus 60 mokslinių tyrimų projektų, kuriuos tarptautiniai ekspertai pripažino ypač stipriais ir ateityje galinčiais konkuruoti dėl Europos Komisijos dotacijų.

„Lietuvos mokslininkai yra pasiekę puikių rezultatų, laimėję prestižinių tarptautinių dotacijų ir savo atradimais prisidėję prie visuomenės pažangos. Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė universitetų pertvarkai (4)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Vyriausybė patvirtino universitetų pertvarkos planą. Pasitarime pritarta Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam planui, pagal kurį Vilniuje turėtų likti Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (prie jo būtų prijungiamas Mykolo Romerio universitetas), Lietuvos muzikos ir teatro ir Vilniaus dailės akademijos, taip pat Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

Kaune veiktų Vytauto Didžiojo (prie jo jungiami Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Skaityti toliau

Aukštojo mokslo pertvarka. Kur link judame? (5)

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas | ASU nuotr.

Viešumoje lyg ir nutilus kalboms apie aukštojo mokslo pertvarką, pagal kurią šalyje turėtų kone perpus sumažėti valstybinių universitetų, darbai ir derybos pačių aukštųjų mokyklų „virtuvėje“ nesiliauja, o kai kur jau įgauna apčiuopiamas formas.

Bene pirmieji ėmęsi derybinio proceso ir pertvarkos darbų – Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetai savo krypties nekeičia – ASU lygiateisiškumo pagrindu, išlaikant autonominį ir vientisą darinį (akademiją), pasiryžęs jungtis su VDU.

Skaityti toliau

Klaipėdos universitetui siūloma savarankiško universiteto alternatyva (0)

Klaipėdos universiteto nuotr.

Spalio 27 dieną Klaipėdos universitete vyko Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdis, kuriame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo (ŠMM) viceministras Giedrius Viliūnas pristatė Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones.

G. Viliūnas teigė, kad išvakarėse universitetų tinklo optimizavimo planas derintas su LR Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu. Skaityti toliau

Mokslo ir studijų įstaigoms finansavimas bus skiriamas atsižvelgiant į studentų skaičių ir mokslinę veiklą (0)

destytojas.studentai1_smm.lt

Nuo 2018 m. valstybės lėšos, skiriamos aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų administravimui, ūkiui ir sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, bus susietos su mokslinės veiklos rezultatais, studijų, mokslo kokybe, taip pat su valstybės finansuojamų studentų skaičiumi. Daugiau lėšų gaus tie mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos, kurios turės daugiau valstybės finansuojamų studentų ir vykdys daugiau mokslinės veiklos. Šią tvarką trečiadienį patvirtino Vyriausybė. Skaityti toliau

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos (0)

VGTU nuotr.

Vėlyvą pirmadienio (spalio 16 d.) vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ (iš angl. k. Kylančios Europos ir Centrinės Azijos) universitetų reitingą, kurio duomenimis į regioninio reitingo 50-tuką pateko dvi Lietuvos aukštosios mokyklos.

Pirmaujančias pozicijas Lietuvoje išlaiko Vilniaus universitetas (VU), bendrame reitinge užėmęs 18 vietą (pernai – 21 vietą). Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Skaityti toliau

Lietuvos ekonomikai reikšmingų magistro darbų autoriams bus įteikti piniginiai apdovanojimai (0)

Studentai | smm.lt nuotr.

Paskelbti Ūkio ministerijos inicijuoto aukštųjų universitetinių mokyklų studentų geriausių magistro darbų, kurių temos siejosi su šalies ekonomikos augimu ir konkurencingumo skatinimu, konkurso laimėtojai. Jiems skirtos piniginės premijos už šalies ekonomikos tyrimus ir konkurencingumo įžvalgas. Pirmąją vietą užėmė Kauno technologijos universiteto magistrė Jurgita Butkevičienė, antrąją – Vilniaus universiteto magistras Paulius Imbrasas, trečiąją – Aleksandro Stulginskio universiteto magistrė Monika Šveikienė. Skaityti toliau

Lietuvos aukštosiose mokyklose žinias studentams skleis geriausių pasaulio universitetų dėstytojai (0)

destytojas.studentai1_smm.lt

Su valstybės parama šiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose paskaitas skaitys daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos geriausių užsienio universitetų dėstytojų.

Lietuvos aukštosiose mokyklose dirbs dėstytojai iš 36 šalių. 19 atvyksiančių dėstytojų yra lietuviai ar lietuvių kilmės užsieniečiai, dirbantys užsienio aukštosiose mokyklose. Skaityti toliau

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja (0)

smm.lt nuotr.

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. Kelios aukštosios mokyklos sulauks daugiau pirmakursių nei 2016 m.

Šiemet stojantieji dažniau rinkosi didžiuosius universitetus, stipriausias studijų programas. Tai paaiškėjo liepos 19-ąją pasibaigus prašymų teikimo pirmajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui. Skaityti toliau

Dauguma stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą (2)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje aiškėja nauji aukštojo mokslo sistemos kontūrai.

Bene trečdalis – 5 230 – visų stojančiųjų į universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete (VU). Toliau pagal stojančiųjų skaičių rikiuojasi du kartus mažiau pageidavimų sulaukę Kauno technologijos Skaityti toliau

Seimas pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui (0)

studyabroad.com nuotr.

Birželio 29 d. Seimas, 77 parlamentarams balsavus už, 6 buvus prieš ir 31 susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ (projektas Nr. XIIIP-717(3), pritardamas Valstybinių  universitetų tinklo optimizavimo planui.

Plano tikslas – sukurti prielaidas aukštai studijų ir mokslinių tyrimų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais bei mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui. Skaityti toliau

Buvę švietimo ir mokslo ministrai išreiškė paramą aukštojo mokslo pertvarkai (1)

Buve svietimo ministrai_smm.lt

Su ministre Jurgita Petrauskiene Švietimo ir mokslo ministerijoje susitikę ankstesnių vyriausybių švietimo ir mokslo ministrai išreiškė paramą aukštojo mokslo pertvarkai ir pasirašė susitikimo pareiškimą.

Švietimo ir mokslo ministerijos vadovais ankstesnėse vyriausybėse buvę Algirdas Monkevičius, Gintaras Steponavičius, Roma Žakaitienė ir Dainius Pavalkis antradienio vakarą pasirašė pareiškimą dėl būtinų pokyčių Lietuvos aukštajame moksle. Skaityti toliau

Seimas po svarstymo pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui (0)

Vilniaus universitetas EKurausko nuotr

Birželio 22 d. Seimas, 78 parlamentarams balsavus už, 3 – prieš ir 27 susilaikius, po svarstymo pritarė nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-717(2), kuriuo siūloma pritarti Valstybinių  universitetų tinklo optimizavimo planui. Vyriausybei siūloma iki 2017 m. gruodžio 1 d. parengti šio plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus, užtikrinant jų atitiktį Vyriausybės programai.

Plano tikslas – sukurti prielaidas aukštai mokslo ir studijų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Švietimo ir mokslo ministerijos „Trojos arklys“, žlugdantis humanitarines studijų programas (11)

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas: Gana humanizmo! | Alkas.lt koliažas

Švietimo ir mokslo viceministro dr. Giedriaus Viliūno raštas valstybiniams universitetams nulėmė tai, kad nutraukiamas priėmimas į kai kurias, iki tol mažesnį studentų skaičių (6-8) turėjusias humanitarines, socialines ir ugdymo mokslų magistratūros studijų programas, nes šiemet iškelta sąlyga, kad programoje turi būti ne mažiau kaip 12 studentų.

Tai reiškia, kad jei pavyktų surinkti tik 11 stojančiųjų studentų  į programą, priėmimas būtų atšauktas, nors programa dar neseniai buvo akredituota 3 ar 6 metams tos pačios ministerijos. Tokia aukščiausia „kartelė“ minimaliam studentų skaičiui nustatyta Skaityti toliau

VU ir Tartu universitetas pripažinti geriausiais iš visų Baltijos šalių universitetų (0)

Vilniaus universitetas EKurausko nuotr

Vilniaus universitetas (VU), praėjusiais metais pirmąkart patekęs tarp 500 geriausių pasaulio universitetų, ir toliau kopia į naujas aukštumas. Naujausiame tarptautiniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2018“ VU pasistūmėjo į viršų net per 80 pozicijų ir įsitvirtino 401–410 vietoje iš 26 tūkst. pasaulio universitetų. Tai – didžiausias universiteto rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Geriausiai VU įvertintas reputacijos tarp darbdavių, akademinės reputacijos bei studentų ir dėstytojų santykio srityse. Jose VU rodikliai buvo aukščiausi tarp visų šalies universitetų.

Skaityti toliau

Pasauliniame reitinge VDU įvertintas kaip vienas iš keturių stipriausių šalies universitetų (0)

VDU_vdu.lt nuotr

Birželio 8 d. paskelbtame pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2018“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pateko tarp 3 proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų ir išliko nepralenkiamu lyderiu Lietuvoje pagal tarptautiškumą. Pasauliniame reitinge VDU buvo įvertintas kaip vienas iš keturių stipriausių šalies universitetų. Skaityti toliau

Filosofas N. Čepulis: Sienos tarp humanitarų ir technologų turi griūti (2)

Filosofas doc. Nerijus Čepulis | KTU nuotr.

„Jei po klasikinio universiteto pavadinimu slepiasi „alergija“ bet kokiam praktiniam pritaikomumui ir profesijai, tuomet „klasikinis“ universitetas turėtų neįsileisti nei menų (teatro, muzikos, kino ar pan.), nei medicinos, nei taikomosios fizikos ir likti tik su artes liberales: skaitymu, rašymu, logika, teorine filosofija, aritmetika ir teologija. Mano manymu, tai labiau tiktų viduriniam išsilavinimui“, – svarsto Kauno technologijos universiteto (KTU) filosofas doc. Nerijus Čepulis. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas ragina užtikrinti aukštojo mokslo kokybę (0)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Seimo Pirmininkas susitiko su Vilniaus universiteto rektoriumi Artūru Žukausku, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi Alfonsu Daniūnu, Kauno technologijos universiteto rektoriumi Petru Baršausku, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriumi Remigijumi Žaliūnu, su kuriais aptarė auštojo mokslo reformą šalyje.
Pasak Seimo Pirmininko, dabartinė situacija Lietuvos aukštajame moksle netenkina daugelio akademinės bendruomenės narių, visuomenės ir verslo.
„Prastėjanti demografinė situacija, ribotos valstybės finansinės galimybės, mažas Skaityti toliau

Seimas pasisakė už didesnes universitetų Senatų galias, trumpųjų studijų įteisinimą ir bendrojo ugdymo gaires (video) (0)

Seimas | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša pristatė Seimui įvairias su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos kolegomis registruotas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas bei „Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires“. Visiems pristatytiems projektams Seimas pritarė po pateikimo.

E. Jovaišos teigimu, svarbiausi, pateikimą praėję projektai, – Bendrojo ugdymo gairės ir universitetų valdymą reglamentuojančios pataisos, grąžinančios Senatams po liberalų įgyvendintos aukštojo Skaityti toliau

10 klausimų – atsakymų studentams apie aukštojo mokslo pertvarką: (0)

studentai1_smm.lt

Švietimo ir mokslo ministerija pateikia dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su būsima aukštojo mokslo pertvarka, kurie rūpi būsimiems ir jau esamiems studentams:

1. Ar sumažėjus aukštųjų mokyklų nesumažės nemokamų studijų vietų?

Valstybės finansuojamų vietų skaičiaus mažinti nenumatoma. Nuo 2018 m. mokslo metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas. Skaityti toliau

Lietuvos verslo konfederacija: turi likti tik du universitetai (3)

Valdas Sutkus | LVK nuotr.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) Vyriausybei, Seimui, Švietimo ir mokslo ministerijai bei universitetų rektorių konferencijai pateikė savo siūlymus dėl aukštojo mokslo reformos optimizavimo. LVK sveikina sprendimą optimizuoti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą, tačiau siūlo tai daryti radikaliau – palikti tik 2 universitetus, minimalų stojamąjį balą pakelti iki 4, o universitetų finansavimą susieti su studentų įsidarbinimu po studijų.

„Neefektyvi aukštojo mokslo sistema yra viena esminių priežasčių, kodėl jaunimas vis dažniau renkasi studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Šalies universitetai neturi būti Skaityti toliau

Aukštojo mokslo pertvarkos plane numatyta studijų programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700 (0)

destytojas.studentai_smm.lt

Nuo rugsėjo 1 d. valstybės finansavimas bus skiriamas tik toms studijų programoms, kuriose studijuos bent minimalus nustatytas studentų skaičius. Taip pat ministrės pasirašytame įsakyme numatytas valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose. Tai padės sutelkti didesnius studentų srautus ir koncentruotis į studijų kokybę, skatins aukštąsias mokyklas atsisakyti studijų programų smulkinimo. Skaityti toliau

Vyriausybė pritarė universitetų tinklo pertvarkai (0)

studentai1_smm.lt

Gegužės 11 d. ministrų kabinetas pritarė valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui, kuriuo siekiama didinti aukštojo mokslo ir studijų kokybę.

Planas parengtas atsižvelgiant į tai, kad sparčiai mažėja abiturientų ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas bendrasis skaičius. Mažėjant konkurencijai dėl studijų vietų aukštosiose mokyklose į jas priimami vis žemesnį konkursinį balą surinkę studentai, stojančiųjų atranka į daugelį studijų krypčių beveik nevyksta. Šiuo metu universitetuose į kas trečią, kolegijose į kas ketvirtą programą priimama tik iki 10 studentų, ir tokių programų dalis vis didėja. Skaityti toliau

Pristatyta sisteminė aukštojo mokslo pertvarka (0)

Studentai | smm.lt nuotr.

Gegužės 2 d. Lietuvos visuomenei pristatytas ambicingas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Premjero sudaryta darbo grupė kokybinius ir kiekybinius pokyčius numatė kartu pateikdama priemones jiems pasiekti.

Parengtame studijų kokybės gerinimo ir finansavimo pokyčių pakete numatyta, kad studijų programos bus sukoncentruotos bei tikslingai pritaikytos realiems darbo rinkos poreikiams, pačių programų skaičių sumažinus nuo 1800 iki 700. Siekiama absolventų, dirbančių aukštojo mokslo kvalifikacijos darbą,

Skaityti toliau

A. Lapinskienė. Ar Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka neparemta „Molotovo-Ribentropo pakto“ patirtimi? (2)

Alkas.lt koliažas

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) laikosi nuomonės, kad aukštojo mokslo tinklo pertvarka turi būti vykdoma griežtai laikantis demokratinės teisėkūros principų ir Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo. Taip pat suvokiant, kad pagal savo konstitucinę ir politinę sąrangą Lietuva yra parlamentinė respublika, o valstybinių universitetų steigėjas mūsų šalyje yra Lietuvos Respublikos Seimas.

Tinklo pertvarkos modelio rengimo procese turi būti svarstomi alternatyvūs siūlymai bei Skaityti toliau

Valstybės finansavimas studijoms išlieka nepakitęs (0)

E. Kurausko nuotr.

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išlieka toks kaip pernai.  Vyriausybė patvirtino 2017 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas skiriamas lėšas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius. Valstybės finansavimą studijoms gaus apie 14,4 tūkst. stojančiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas, 4 tūkst. būsimųjų magistrantų, pusė tūkstančio doktorantų ir 400 rezidentai.

Atsižvelgiant į investuotojų poreikį, palyginus su 2016 m. didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius aeronautikos, Skaityti toliau

Patvirtintos norminės šių metų studijų kainos (0)

Vilniaus Universitetas | Wwikipedia.org nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patvirtino studentų, priimamų 2017 metais į aukštąsias mokyklas, normines studijų kainas – lėšas, kurias valstybė numato skirti aukštosioms mokykloms už vieno studento studijas. Jos lieka tokios pačios kaip pernai.

Kolegijose brangiausios bakalauro studijos muzikos kryptyje – 4344 eurai per metus. Pigiausiai – 1073 eurus per metus – valstybei atsieis socialinių mokslų studijos. Skaityti toliau