Liepos 11 d. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Taryba patvirtino galutinį partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą.
Pagal partijos įstatus, TS-LKD Tarybai teikiamas galutinis, reitinguotas kandidatų sąrašas su TS-LKD pirmininko ir TS-LKD sąrašo lyderio kartu atliktomis korekcijomis.
„Stengiamės gerbti partijos valią, kuri buvo išreikšta vidinio reitingavimo metu. Kiekvienas atskirai ir visi bendrai yra svarbūs, ir visi yra verti pirmos vietos. Esame ta Skaityti toliau
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kartu su Vilniaus miesto tarybos nare Kamile Šeraite kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą ir Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, atkreipdami dėmesį, kad pastaruoju metu Vilniaus mieste pagausėjo vandalizmo išpuolių prieš istorinius ir religinius paminklus.
„Savaitgalį buvo išniekinta lietuvių tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus kapavietė Vilniaus Rasų kapinėse – apspjaudytas Skaityti toliau
Pasaulis atsidūrė išskirtinėje padėtyje dėl koronaviruso (COVID 19). Paskelbta pandemija. Šalys griebiasi griežčiausių priemonių padėčiai suvaldyti, tai skatina skirtingas politines jėgas susitelkti ir dirbti bendram labui. Arba priešingai – susipriešinti. Kaip Lietuvoje?
Vasario 26 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis iškėlė mintį ir pasiūlė partijoms susitarti ir nekelti panikos dėl koronaviruso, o dirbti vieningai, kad įveikus šį besiartinantį iššūkį, kuris užklupo kitas šalis, jis su laiku prisiartins ir iki Skaityti toliau
Jungtinei Karalystei oficialiai pasitraukiant iš Europos Sąjungos, prasideda pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus deramasi dėl Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos ateities santykių ir siekiama pasirašyti juos įtvirtinančius susitarimus. Šiais ir kitais svarbiais su „Brexitu“ susijusiais klausimais Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kviečia diskutuoti 2020 m. kovo 2 d. Seime vyksiančiame renginyje „Brexit“ 2020: iššūkiai ir galimybės Lietuvai“. Skaityti toliau
Šiuolaikines europinės politikos strategijas galima skirstyti pagal principą „Daugiau X“. Europos Sąjunga – tai struktūra, griaučiai, kuriuos galima užpildyti vienokiu arba kitokiu turiniu. Skirtingų valstybių-narių, politinių grupių ir ideologinių stovyklų vizijose tas turinys – gana skirtingas.
1. Daugiau Europos. Sisteminės Europos Sąjungos politinės grupės – liberalai, konservatoriai-krikdemai, socialistai, komunistai ir žalieji – pasisako už tai, kad Europa politiniu, kultūriniu ir kariniu požiūriu būtų atskiras ir vientisas Skaityti toliau
Ramūnas Karbauskis ir jo komanda, regis, ėmėsi reikalo rimtai. Pasinaudojant „MG Baltic“, liaudiškai – MGB byla pradedamas procesas, primenantis įvykius Lenkijoje ir Vengrijoje, kai demokratiškai išrinktos politinės jėgos ėmėsi kardinalaus valstybės ir visuomenės „apvalymo“ nuo ankstesnių sistemų likučių. Savotiškos revoliucijos iš viršaus. Lenkų „Teisė ir teisingumas“ ėmėsi tvarkyti teisinę sistemą, vengrų „Fidesz“ sugalvojo išvaryti iš Vengrijos patį Džordžą Sorošą.
R. Karbauskį sunku vienareikšmiai lyginti su Viktoru Orbanu ar Jaroslavu Kačinskiu. Šie Skaityti toliau
Nenustebau, kad Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams neužsimena apie „MG Baltic“ ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ilgalaikę meilę. Juk iš vienuolikos komiteto narių tik keturi priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai, o komitete stiprias pozicijas turi būtent TS-LKD frakcija.
O taip pat nieko neužsimenama ir apie prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmenį. Sunku Skaityti toliau
Pirmoji tokio plataus masto politinės korupcijos byla „MG Baltic“ perduota teismui. Tačiau akivaizdu, kad ir kai kurios kitos politinės jėgos balansavo ant politinės korupcijos plona riba, tačiau jiems nei įtarimai, nei kaltinimai nepareikšti. Labai keistai atrodo pirmiausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos padėtis. Liberalų sąsajos su įvairiais verslais ir jiems atstovavimas mažai kam kėlė ir kelia abejones, tačiau TS-LKD partijos ryšiai su „MG Baltic“ dar akivaizdesni, tačiau kažkaip jie neminimi jokiose Valstybės saugumo departamento (VSD) net dešimtmečio aprėpties pažymose, jiems nepareikšti jokie įtarimai. Ar ne todėl, kad yra Skaityti toliau
Baikite savo bukagalviškus išmislus, ponai iš sąrašo ir jų įtakoje esantys.
Atrodo, kad Lietuvoje lietuviams nebėra vietos net Gedimino prospektu pereiti. Kur norėsime ten ir eisime, nes turime tam prigimtinę teisę. Jei Tėvynės sąjunga bijo tos eisenos – ji nėra jokia tėvynės sąjunga arba jų tėvynė – baimė. Ir ką norėsime, tą dainuosime.
Ar Skvernelis jau įvedė cenzūrą? Pamirškite Felikso Edmundovičiaus mokyklą, nors jis kilimo ir iš Vilniaus. Ir nebegąsdinkite, nes niekas nieko nebebijo, Jau peržengėte visas ribas. Nors premjeras ir iš jėgos struktūros, tačiau ji teisiškai nebuvo pripažinta represine. Skaityti toliau
Opozicinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas kreipėsi į visus partijos narius, perspėdamas nedalyvauti „nacionalistinėse eitynėse“.
„Informuojame, kad TS-LKD Prezidiumas įspėja, jog dalyvavimas eitynėse, vykstančiose su šūkiu „Lietuva Skaityti toliau
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į šiuo metu Ukrainoje viešintį Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, ragindami prisijungti prie Ukrainos Aukščiausiosios Rados sumanymo nedalyvauti Tarpparlamentinės Sąjungos visuotiniame susirinkime Sankt Peterburge, o sutaupytas lėšas skirti transatlantiniam bendradarbiavimui stiprinti.
2017 m. spalio 14–18 dienomis Sankt Peterburge, Rusijoje, vyks 137-oji Tarpparlamentinės Sąjungos (angl. Inter-Parliamentary Union (IPU)) visuotinis Skaityti toliau
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai – Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Kernagis siūlo numatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, rodomos ne lietuvių kalba, bet kita Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais.
Kernagio teigimu, šiuo siūlymu siekiama sumažinti rusiškos kūrybos įtaką Lietuvos televizinei ir informacinei erdvei bei šalį labiau kreipti į ES kultūrinę, informacinę ir kalbinę erdvę. Taigi siūloma nustatyti, kad radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į Skaityti toliau
Liepos 19 d. Vilniuje, 16 val. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos vadovybės susitikime ketinama aptarti pasiruošimą artėjančiai Seimo rudens sesijai bei valdančiosios koalicijos ateitį.
Pasak šio susitikimo iniciatorius V. Pranckiečio susitikime nedalyvaus atostogaujantis premjeras Saulius Skvernelis, todėl bus tik pasidalinta nuomonėmis dėl viešoje erdvėje pasirodžiusių kai kurių koalicijos partnerių lyderių pareiškimų, bet sprendimų šiuo klausimų priimti neplanuojama.
Tačiau šios dienos „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ laidos vedėjo paklaustas, ką darytų Skaityti toliau
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę Jonson (Jonsson), atkreipdami dėmesį į informacinio karo požymius Lietuvoje transliuojamoje kino produkcijoje.
Seimo nariai primygtinai ragina peržiūrėti Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos funkcijas ir įvertinti, ar nebūtų efektyviau Skaityti toliau
Jau 27 metus turime savo valstybę, Konstituciją, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, bet negalime būti ramūs nei dėl kalbos, nei dėl valstybės vientisumo. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola savi. Banga po bangos: 2010 m., 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Seime buvo įregistruoti antikonstituciniai įstatymų projektai, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose asmens dokumentuose rašyti ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis.
Šie metai paskelbti lietuvių kalbos metais. Šiai progai pažymėti balandžio mėnesį 70 Seimo narių (19 TS-LKD, liberalai, Skaityti toliau
Opozicinė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcija siūlo laikinai stabdyti įstatymo pataisas, skirtas smarkiai mažinti alkoholio prieinamumą. Konservatorių teigimu, pataisos neturėtų būti svarstomos, kol nebus rastas sutarimas tarp frakcijų ir nesusidarys reikalinga dauguma įstatymo pataisoms priimti.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis išplatino pareiškimą, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų svarstymas Seime turėtų būti stabdomas, o neracionalių siūlymų būtų atsisakyta.
„Tai, kokius projektus pristatė Sveikatos reikalų komitetas ir Vyriausybė, nuvilia ir stebina. Skaityti toliau
Virš istorinio Trakų regiono pakibęs bedvasės modernizacijos ir statybinių monstrų grėsmės šešėlis, kurį meta – šį kartą – ne Rusija. Meta savieji politikai, kurių priešakyje atsidūrė „Tėvynės sąjunga/Lietuvos krikščionys demokratai“ bei verslo grupuotės, norinčios mūsų istorinę sostinę paversti urbanizuotu pasilinksminimams ir prabangiems namams paežerėse statyti skirtu Vilniaus priemiesčiu.
Trakų kultūrinį paveldą šiandien begina, atrodo, vienas žmogus – Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius, Skaityti toliau
Antano Smetonos vadovaujama Lietuva sukūrė tautinę valstybę, ant kurios pamatų stojo šių dienų Respublika. Pagrindiniai principai, sudarę sąlygas tautinei valstybei kurtis, augti, klestėti, buvo tautinis švietimas, tautinė kultūra ir stipri socialinė struktūra, pagrįsta stipriu savininkų sluoksniu ir kooperacija. Šalia tautiškos mokyklos tautinį ugdymą vykdė platus tautinių organizacijų tinklas – tautininkai, jaunalietuviai, skautai, šauliai, ūkininkų draugijos.
Nūdienos Lietuva, atgimusi iš tarpukarinės Respublikos, greitai nutolo nuo savo pamatų. Vyraujančios politinės jėgos pasirinko liberalų, kosmopolitinį ir globalistinį raidos kelią. Joms talkina liberali Skaityti toliau
Naujoji Lietuvos politinė dauguma jau išryškėjo. Kol kas jos veikla palieka pakankamai solidžios jėgos įspūdį. Tiesa, žodžius ir pažadus versti darbais nėra lengva, tačiau tai, kad koalicijoje dominuoja viena partija, galimybes įgyvendinti pažadus palengvina.
Tačiau ar pažadai virs darbais? Ar užteks politikos naujokams patirties? Ar pavyks išsaugoti partinę drausmę? Kitaip – išbandymą valdžia? Ar pavyks paruošti Lietuvą 2020-siems metams, kada baigsis ES parama?
Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su Mykolo Romerio universiteto docentu, politologu Vytautu Dumbliausku. Skaityti toliau
Jau aišku, kad keisis valdančioji koalicija. Seimo rinkimų pirmajame rate geriausiai pasirodė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, palaikę Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Darbo kodeksui.
Taip, šios partijos pasisakė už pokyčius, bet ne tokius, kurie pamintų darbuotojų teises ir socialines garantijas. Būtent tokia yra ir profesinių sąjungų pozicija.
Sveikintina tai, kad pirmaujančių partijų požiūris ir retorika kitokie nei anksčiau valdžiusių (ir per tą laiką ne kartą apvylusių) Skaityti toliau
Jau pripratome prie bauginančios statistikos: kasmet iš Lietuvos išvažiuoja po Marijampolės ar Mažeikių dydžio miestą. Dar kokių Raseinių ar Anykščių dydžio miesto netenkame dėl natūralios gyventojų kaitos – neigiamo mirčių ir gimimų santykio. Tiesa, pastarąjį skaičių gal dar kompensuoja grįžtantys iš emigracijos – lietuviai visgi nori gyventi Lietuvoje ir linkę grįžti, atsiradus galimybei.
Tokios statistikos nebeįmanoma nepastebėti ir nesižvalgant į statistines lenteles. Tuštėja miesteliai, išnyksta kaimai, užsidaro mokyklos. Su bet kuria netektimi galima būtų susitaikyti ir eiti pirmyn, bet tuo šis procesas nesibaigia. Kodėl kitais metais turėtų būti kitaip? Kiek dar Marijampolių turime? Skaityti toliau
Seimo rinkimuose dalyvausiančios partijos ketvirtadienį burtų keliu ištraukė rinkimų numerius, kurie bus įrašomi rinkimų biuletenyje.
Iki Seimo rinkimų įstatyme numatyto termino pareiškinius dokumentus pateikė ir Seimo rinkimuose norą dalyvauti pareiškė 16 partijų, iš jų keturios partijos sudarė dvi koalicijas. Skaityti toliau
Buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius, vykdęs Ukrainoje sėkmingas ekonomikos modernizavimo ir valstybės įmonių skaidrinimo reformas, sutiko savo patirtį panaudoti ir Lietuvoje. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kvietimu A. Abromavičius sutiko prisijungti prie formuojamos būsimos TS-LKD vyriausybės komandos.
„Aivaro Abromavičiaus sėkminga ir pasaulyje plačiai vertinama patirtis krizės ir karo Skaityti toliau
Teroro aktai Paryžiuje ir Briuselyje parodė Europos migracijos politikos ydas.
Europos sąjunga negali susitvarkyti su vis didėjančiu migrantų skaičiumi. Į Europos politinį olimpą veržiasi radikalios partijos.
Šalys jau uždaro savo sienas ir pasisako už pasitraukymą iš Europos sąjungos ir Šengeno zonos, taip naikindami vieningos Europos koncepciją .
Ar tai vieningos Europos pabaiga?
Apie tai mes šiandien kalbamės su buvusiu Tėvynės sąjungos Skaityti toliau
Kai 2014-aisiais staiga nei iš šio nei iš to išdygo nematytas neregėtas Sausio 13-osios simbolis – popierinė neužmirštuolė, konservatorių jaunimo gausiai dalinama kartais suglumusiems, o kartais – ir nieko bloga neįtariantiems minėjimo dalyviams, atsirado visokių spėliojimų, ką tokia naujų simbolių kūryba galėtų reikšti?
Šiemet pagaliau su pasiaiškinimu apsireiškė pats idėjos autorius Vaidas Saldžiūnas, kuris viską paaiškino „Veidaknygėje“ tinklaraštininko Ričardo Savukyno sienoje kilusioje diskusijoje: „Bukagalviams, koloradams ir šiaip glušpetriams užtrumpintomis smegenimis kliedintiems apie krapus, rūtas ir pan. galiu tik pakartoti: Skaityti toliau
Vis dar nerimsta aistros, dėl Laisvės premijos neskyrimo Vytautui Landsbergiui. Konservatoriai netgi sugalvojo akciją – tautinės juostelės pasirišimą po kaklu protesto dėl šio Seimo sprendimo vardan. Sakykit, gal nuo šiol tautinė juostelė bus premijos Vytautui Landsbergiui reikalavimo simbolis? Nežinau kaip jums, bet man tokie protestai atrodo groteskiškai.
Pabandykime pasiaiškinti be emocijų – ar turėjo ši premija būti skirta V. Landsbergiui? Akivaizdu, kad ne. Skaityti toliau
Šiandien žiniasklaidoje pasirodžius žurnalistiniam tyrimui apie neteisėtas statybas Druskininkų mieste, kurių epicentre atsidūrė miesto meras Ričardas Malinauskas ir netikėtai greitai nutarimus pasirašęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, jog toks skandalas vertas dar vieno parlamentinio tyrimo, rašoma Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pranešime.
„Po šio išsamaus žurnalistinio tyrimo, galima konstatuoti, kad tai gresia dar vienu parlamentiniu tyrimu socialdemokratų lyderiui premjerui A. Butkevičiui. Šį kartą jau dėl paties premjero „veiklos“, Vyriausybėje priimant ypatingos skubos tvarka Skaityti toliau
Balandžio 25 dieną paaiškėjo, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku po antrojo rinkimų turo tapo Gabrielius Landsbergis, kuris prieš Seimo narę Ireną Degutienę pirmavo tik pradėjus skaičiuoti pirmuosius balsus.
Antrajame ture balsavo daugiau nei 50 proc. narių, kai partijoje balsavimo teisę turi 16 054 nariai.
Suskaičiavus Vilniaus skyrių sueigos balsus paaiškėjo, kad už G. Landsbergį balsavo 5024, už I. Degutienę – 4036 konservatoriai. Skaityti toliau
Šiandien, balandžio 20 dieną, paaiškėjo, kad vyks antras Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimų turas. Į jį patenka Gabrielius Landsbergis, surinkęs 4 525 balsus, ir Irena Degutienė, gavusi 3 913 balsų.
Jurgiui Razmai teko 231 balsas, Mantui Adomėnui – 212, Laimai Andrikienei – 182, Emanueliui Zingeriui – 27.
TS-LKD oficialius partijos pirmininko rinkimų rezultatus pagal numatytą tvarką turi paskelbti iki balandžio 22 dienos. Skaityti toliau
Antivalstybinė Europos federalistų sąjunga Lietuvoje, kurios tikslas – panaikinti Europos Sąjungos valstybes nares, sujungiant jas į vieną federacinę valstybę, Europos parlamento rinkimų proga pradėjo naują prieš Lietuvos valstybingumą nukreiptą akciją. Federalistams prijaučiančius kandidatus į Europos parlamentą ji pakvietė pasirašyti priešrinkiminius pažadus, kurių tarpe – federacinės Europos Sąjungos valdymo sistemos sukūrimas ir Lietuvos pajungimas jai.
„Raginsiu sušaukti konstitucinį konventą, kad būtų galima reformuoti ES sutartis siekiant sukurti federacinę Europos Sąjungos, ar bent jau euro zonos, valdymo sistemą“, – sakoma eurofederalistų paruoštame pažadų pakete, Skaityti toliau
