…Užmiršęs vargus
Ir pilko gyvenimo naštą,
Pažvelki anapus… per bočių kapus,
Praskleidęs bent uždangos kraštą.
Ir ten iš prabočių didžios praeities,
Mokinkis paguodos, ieškok išminties. Maironis.
Patį terminą „tautos romantizmas“ į literatūros mokslo apyvartą įvedė Vincas Mykolaitis-Putinas. Skaityti toliau
Lietuvoje pakankamai žinomam dramaturgui Mariui Ivaškevičiui kontraversiškai pavaizdavus pokario partizanus, natūraliai kilo išlikusių gyvų partizanų, tremtinių ir rezistentų ar jų artimųjų nepasitenkinimas. Nežinia, ar lygiagerčiai kilo tolygus menininką ginančių kitų kūrėjų pasitenkinimas, bet reikalas skatina atidžiau pažvelgti į svarbias ir reikšmingas meninės kūrybos ir Tėvynės meilės arba patriotizmo sąsajas.
Pirmiausia turime pasidžiaugti kuriančiais asmenimis, nes jų mūsų šalyje nėra labai daug. Juo labiau kad ne visų jų kūryba pretenduoja būti įvertinta nacionaline premija. Tai viena. Skaityti toliau
Žmonių būna, aišku, visokių.
Bet kai ištekėjau už ispano, per mūsų vestuves Lino draugai man pasakė: kad ir kur emigruotų galisas, kad ir kokia būtų žavinga jo žmona, jos šalis ar gražus gyvenimas, jo žemė bus galingesnė. Netikėjau.
Ji šauks jį sapnuose ir galisai turi net žodį tam šauksmui – „moriña“. Nerasi čia žmogaus, kuris norės palikti savo kraštą! Už jokius pinigus, už jokį gerą gyvenimą! Niekas jo nesupras, jeigu jis aiškins, kad Galicija jam nepatinka. Nes „geras gyvenimas tik ten, Skaityti toliau
Mokomoji internetinė svetainė Mažųjų ekspertų mokykla kviečia Vasario 16-ąją ne tik pasimėgauti vienu iš nedaugelio laisvadienių savaitės viduryje, bet ir paminėti šią šventę taip, kad vaikams ji įsimintų ilgam. Juk teigiami pojūčiai – geriausias būdas ugdyti mažųjų pilietiškumą! Kaip tai padaryti žaismingai ir vaikams suprantamai, pataria istorikė dr. Živilė Mikailienė.
„Mažiesiems nelengva paaiškinti istorines datas, nes jie neturi mums, suaugusiesiems, būdingo laiko tėkmės suvokimo. Dešimt, šimtas ar tūkstantis metų vaikams yra nesuvokiamas laiko nuotolis, todėl, aiškinant datas, Skaityti toliau
Šioje „Savaitės pjūvio“ laidoje politikos apžvalgininkas Č. Iškauskas su Seimo pirmininkės pirmuoju pavaduotoju Vydu Gedvilu ir vienu iš opozicijos vadovų Jurgiu Razma aptaria Seimo pavasario sesijoje padarytus bei nepadarytus darbus. Politikai dalijasi mintimis apie poilsį per prasidėjusias atostogas.
Valstybės dienos proga su istoriku Algimantu Kasparavičiumi tęsiamas pokalbis apie karo propagandą, patriotizmą ir Tėvynės meilės sampratą. Skaityti toliau
Jaunas broli ir seselę, Tą Lietuvą, tą Žemelę
ir mylėkim ir garbinkim ir nuo svetimtaučių drąsiai ginkim.
Nesekiokim paskui vėją, būkim drąsūs apgynėjai.
Geras knygeles skaitykim, kuome esate atlikim.
Ženkim ženkim į tą naująją gadynę,
Kad purvus nusikratytum, šviesą, tiesą teįgytum.
Apolonija Venskuvienė Skaityti toliau
Tėvynės meilė, patriotizmas, valstybės gynimas… Kokie gražūs žodžiai! Ta karta, kuriai šios sąvokos buvo įaugusios į kraują, jau vos slenka, pasiramsčiuodama lazdele.
Vidurinioji – jų vaikai ir anūkai – užsiėmusi verslu ir dėl visa ko perka namus Vakaruose, pinigus perveda į užsienio bankus. Jaunimas sprunka uždarbiauti, ir apie jokį Tėvynės gynimą nė galvoti nenori… Kas belieka? Kariuomenė? Šauktiniai, kurių keli tūkstančiai po šešerių metų pertraukos „loterijos“ tvarka įsilies į ginkluotųjų pajėgų gretas?
Atsimenu Tave kaip kuklų vaikinuką su kuprinėle, dar vyresniųjų klasių moksleivį, partizanų ryšininkės anūką, padedantį mums nesibaigiančiuose Sąjūdžio darbuose.
Tikėjomės Tave išaugsiant tvirtu Sąjūdžio vyru, įbūtinančiu Sąjūdžio idealus. Didžiavomės, kad Tu išvažiavai mokytis į Kembridžą, grįžęs įsijungei į akademinę ir politinę veiklą. Tačiau viskas pakrypo visiškai kitaip.
Paaiškėjo, kad Tavo pažiūros darosi vis labiau „neo…“, vis toliau nuo paprastosios Lietuvos, iš kurios gelmių esi kilęs. Skaityti toliau
Kovo 11-oji, viena svarbiausių Lietuvos valstybingumo švenčių, tapo paradų diena. Kad ir kaip norėčiau, negaliu teigti kitaip. Šalia bandymo pasirodyti, atkreipti į save dėmesį, tiek vieną, tiek kitą pusę atstovaujantys žygeiviai neša žinią, kad būtent jų patriotiškumas yra geriausias. Iš pirmo žvilgsnio už nelabai svarbaus reiškinio, kai dvi skirtingas, nepabijosiu pasakyti, ideologijas atstovaujančios pusės bando paneigti viena kitą, slypi ypatingai destruktyvus procesas. Pirmasis pavojus – patriotiškumo sampratos suskaldymas, kas sukuria dar didesnį visuomenės susipriešinimą ir taip Tautai sunkiu metu. Atsiranda galimybė teigti, kad „mano“ patriotiškumas yra tikrasis, o štai „kito“ – ne. Antrasis pavojus kyla iš pirmojo, nes kelių patriotiškumo sąvokų atsiradimas ištrina supratimą, koks jis iš tikrųjų yra. Susikoncentruojama į gilias, tačiau valstybei ir Tautai nieko neatnešančias diskusijas, tuo tarpu reali patriotiška veikla tampa antraplanė. Skaityti toliau
