Minint sausio 13-ąją, Laivės gynėjų dieną, laisvės laužai uždegti prie Televizijos bokšto, kur nepavyko išvengti žmonių aukų, prie Nacionalinio radijo ir televizijos pastato. Atminimo laužas suliepsnojo ir Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, kurioje prieš 29-erius metus dieną naktį, saugodami laisvę, budėjo žmonės.
Šventiniu laikotarpiu mėlyna spalva švytėjęs Televizijos bokštas ši vakarą sumirgėjo Lietuvos vėliavos spalvomis. Skaityti toliau
Sausio 13-osios išvakarėse Vilniuje buvo pagerbti Lietuvos laisvės gynėjai. 11 val. Seime Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje įvyko iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė. Nuo 12 iki 15 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko laisvės gynėjų susitikimas „Budėjimas naktyje“.
Tuo pat metu vyko XXVIII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto bei neatlygintinos kraujo donorystės akcija –Laisvės gynėjų atminimui Nacionalinėje Martyno Mažvydo Skaityti toliau
1985 m. Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) pirmą kartą TSRS Komunistų partijos Generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas išėjo į gatvę atvirai pabendrauti su eiliniais žmonėmis. Nuo tada prasidėjo persitvarkymo laikotarpis. Pirmieji tą daryti pradėjo estai, aktyvūs jų žmonės atvykdavo į Lietuvą, nes lietuviai dar snaudė. Atsimenu, kaip dalyvavau viename susitikime Profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno su Estijos Liaudies fronto atstovu Martu Tarmaku ir įspūdis liko didelis – suteikė vilčių, jog daug ką galima pakeisti organizuojantis ir viešai reiškiant savo nuomonę. Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės apie 1991 m. sausio įvykius. Istorikė, o kartu – ir šių įvykių dalyvė bei liudininkė Inga Baranauskienė ir laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas prisimena ir apmąsto įvykius, nuo kurių mus skiria jau 27 metai. Įvykių, kurie yra iškiliausias Lietuvos istorijos epizodas, tebegyvas dabar gyvenančių žmonių atmintyje.
Kaip prasidėjo šie įvykiai, kaip jie vystėsi? Kokius strategiškai svarbius Lietuvos valstybės objektus gynė žmonės ir kuriuos pavyko apginti? Kodėl M. Gorbačiovas sustojo? Kas lėmė, kad neginkluoto pasipriešinimo kariuomenei taktika šiuo laikotarpiu pasirodė esanti efektyvi? Skaityti toliau
Sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 26-ųjų Sausio 13-osios metinių proga Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) kiemelyje atidengė ypatingą paminklą, skirtą šalies Laisvės gynėjams pagerbti. Tai 6 metrų obeliskas, įamžinantis Sausio 13-osios aukų atminimą. Obelisko viršuje pakabintas varpas primenantis pirmąją žiniasklaidos priemonę, kvietusią žmones susirinkti ir pranešusią apie naują žinią, nelaimę ar pergalę. Skaityti toliau
Grupė europiečių fotografų, įkvėptų žymaus fotomenininko Henrio Karterio Bresono (Henri Cartier-Bresson), nusprendė ištirti Lietuvą ir palyginti šiuolaikinės Europos sampratą.
Per šešias dienas, „MAP6“ fotografai nuotraukomis perteikė vaizdais, kaip Lietuva buvo pritaikyta iš komunizmo į kapitalizmą.
Baris Faukas (Barry Fauk) fotografavo buvusį sovietų telekomunikacijų centrą, kuris dabar yra naudojamas mokymo tikslams. Skaityti toliau
Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ir Lietuvos architektų sąjunga (LAS) paskelbė Vilniaus televizijos bokšto pertvarkos konkurso nugalėtojus.
Pirmos vietos nugalėtojais tapo R. Mikulionio architektūros studija „Plazma“, autoriai – Rytis Mikulionis, Laura Janavičiūtė, Margarita Pantelejeva, Ayda Grišiūtė. Nugalėtojų laukia penkių tūkstančių eurų piniginis paskatinimas. Skaityti toliau
Sausio 13 d. 10 val. Seime, Kovo 11-osios salėje, įvyks iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 22-osioms metinėms ir 2012 metų Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Iškilmingame minėjime įžanginį žodį tars ir kalbės Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas. Minėjime taip pat kalbės Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas, 1991 m. sausio 13-ąją žuvusiųjų Lietuvos laisvės gynėjų laidotuvių komisijos pirmininkas, Laikinosios gynybos vadovybės narys, Sausio 13-osios naktį paskirtasis Ministro Pirmininko pavaduotojas, Skaityti toliau
Sausio 11 d., 14 val., Kauno miesto muziejuje (M. Valančiaus g. 6) įvyks parodos „1991-ųjų sausis Kaune” pristatymas, kuriame dalyvaus šių įvykių liudininkai.
„Parodoje išgirsite, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną, pamatysite autentiškus, 1991-ųjų sausį menančius eksponatus: Kauno savivaldybės telefonų skambučių registracijos knygas, spaudinius, fotomenininko Romualdo Požerskio nuotraukas“, – teigė Kauno miesto muziejaus atstovai. Renginys nemokamas. Paroda veiks iki vasario 28 d. Parodą parengė Eglė Jasulaitytė, apipavidalino Agnietė-Janušaitė-Vitkūnienė. Skaityti toliau
2003 m. rugpjūtį, lygiai prieš 9-erius metus, Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) antžeminiais tinklais pradėjo siųsti skaitmeninės televizijos programas. 2003-iųjų vasarį Vilniaus TV bokšte įrengtas skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) siųstuvas buvo pirmas ne tik Lietuvoje, bet ir trijų Baltijos šalių (Latvijos, Lietuvos Estijos) regione.
Pradžioje skaitmeninės antžeminės televizijos signalai pasiekdavo tik Vilniaus regiono gyventojus – 53-iuoju kanalu jie galėjo žiūrėti LNK ir LTV programas. 2006 m. Skaityti toliau
Lietuvoje didžiausiame aukštyje (312 metrų) iškelta televizijos antena yra ant Vilniaus TV bokšto. Specialios paskirties statinyje įrengtos gamybinės ir pagalbinės patalpos, konferencijų salės, muziejus, restoranas ir apžvalgos aikštelė. O nuo šiol Vilniaus TV bokštas garsės dar tuo, kad yra tikslingai naudojamas nuo viršūnės iki pat pamatų – AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) bokšto rūsyje įrengė modernų duomenų centrą.
Vilniaus TV bokšto pamatas yra apskritimo formos, jo skersmuo – 38 metrai, jis sveria 11500 tonų ir yra įgilintas į 8,25 metrų gylį. Skaityti toliau
Šiemet Sausio 13-oji buvo „pažymėta“ įvairiomis provokacijomis, iš kurių turbūt ryškiausia portalo „Komsomolskaja pravda“ 2012 m. sausio 12-13 d. paskelbtas interviu su Vilniaus televizijos bokšto šturmo herojumi – tuometiniu grupės „Alfa“ vado pavaduotoju atsargos pulkininku Michailu Golovatovu.
Faktas, be abejo, šlykštus, tačiau, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera: po paleidimo Austrijoje sparnus išskleidęs „didvyris“ atsiskleidė taip, kaip niekada nebūtų atsiskleidęs, pavyzdžiui, teisme. Skaityti toliau
Didžiausia Lietuvos ir Europos Kalėdų eglė – girliandomis papuoštas Televizijos bokštas Vilniuje įsižiebė visu gražumu. Didžiausią eglę apjuosė 32 girliandos, kurių bendras ilgis – 6 km. Eglei įžiebti panaudoti 6 tūkst. lempučių ir 400 vnt. galingų blyksčių. Įžiebimo pradžią pažymėjo įspūdingas šventinis fejerverkas. Eglė kelioms akimirkoms užsižiebė jau penktadienį. Lazdynų, Karoliniškių, kitų aplinkinių rajonų gyventojai dar prieš šventes pro daugiaaukščių langus galėjo matyti „generalinę eglės įžiebimo repeticiją“ – užsižiebė visos lempučių girliandos, juosiančios aukščiausią Lietuvos statinį. Skaityti toliau
Skaitmeninę televiziją daugumai įprastu antžeminiu būdu (priimant TV signalus antenomis) bus galima žiūrėti ir po 2012 m. spalio 29-osios, kai bus išjungta analoginė antžeminė televizija. AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) informuoja, kad bendrovės tinklais siunčiamos skaitmeninės televizijos programos jau dabar yra prieinamos daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų. Skaityti toliau
Lietuvos laisvės 20-mečio byloje dar glūdi neįmintų mįslių, neatsakytų klausimų ir neskelbtų faktų. Begalė liudijimų – apie krauju aplaistytus Sausio 13-osios įvykius prie Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto, apie Seimo gynėjus, bet gana skurdžios žinios, kas tuo metu vyko Vyriausybėje. Būtent tuo metu, kai lemtingąją naktį į Vyriausybės posėdį neatvyko ir buvo paskelbtas nežinia kur esančiu ministras pirmininkas Albertas Šimėnas. Kaip iš tikrųjų rutuliojosi įvykiai Vyriausybės rūmuose?
Paradoksas, bet daugelio dalykų nežinome dėl labai paprastos priežasties. Skaityti toliau
