
2003 m. rugpjūtį, lygiai prieš 9-erius metus, Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) antžeminiais tinklais pradėjo siųsti skaitmeninės televizijos programas. 2003-iųjų vasarį Vilniaus TV bokšte įrengtas skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) siųstuvas buvo pirmas ne tik Lietuvoje, bet ir trijų Baltijos šalių (Latvijos, Lietuvos Estijos) regione.
Pradžioje skaitmeninės antžeminės televizijos signalai pasiekdavo tik Vilniaus regiono gyventojus – 53-iuoju kanalu jie galėjo žiūrėti LNK ir LTV programas. 2006 m. Vilniaus TV bokšte pradėjo veikti dar trys DVB-T siųstuvai, 2007-aisiais tokie patys atsirado ir Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose.
Šiuo metu skaitmeninės antžeminės televizijos signalus Telecentras siunčia iš 32-uose miestuose įrengtų siuntimo stočių, naudodamas 61 DVB-T siųstuvą. Dauguma nacionaliniu mastu transliuojamų TV programų yra dubliuojamos – siunčiamos tiek analoginiu, tiek ir skaitmeniniu formatu.
„Skaitmeninė antžeminė televizija Lietuvoje nėra naujovė – jau keletą metų turime galimybę ją matyti ir didelė dalis gyventojų tuo naudojasi, jie nepajus jokių pokyčių po šių metų spalio 29-osios, kai išjungsime visus analoginės antžeminės televizijos siųstuvus“, – sako Telecentro generalinis direktorius Gediminas Stirbys.
Jo teigimu, Telecentras diegia pačias pažangiausias ryšio technologijas, todėl jau dabar antžeminiais tinklais gali siųsti ne tik standartinės raiškos (SD), bet ir didelės raiškos (HD) ir net trimatės (3D) skaitmeninės televizijos programas, jeigu tokios būtų Lietuvoje kuriamos ir transliuojamos.
Smagu, kad taip seniai pradėtos diegti naujausios technologijos. Net gi buvome pirmi! Tačiau dabar – esame paskutiniai, kurie išjungs analoginę televiziją.
Kartą kažkoks funkcionierius (o gal verslininkas) pareiškė – “nėra ko skubėti, svarbu, kad žmonėms būtų geriau”. Tai gal tuomet iš vis niekad neišjunkite analoginės televizijos?! Tada visiem įtiksite.
Bet iš tiesų esmė yra kita. Arba mes skatiname visuomenės tobulėjimą arba leidžiame užsnūsti. Bet užsnūdę paprastai pražiopsom ir visą kitą.
Pavyzdžiui dabar esame viena labiausiai pažengusių šalių judriojo (mobilaus) telefoninio ryšio išplėtojime. Bet tokie tapome, nes gavome gerą postūmį – per mažai turėjome fiksuoto telefono linijų, bei pokalbiai jais buvo gerokai apmokestinti. Bet juk buvo galima padaryti, kad “žmonėms būtų geriau”. Tuomet dabar, po 15 metų, tikrai nekalbėtume mobiliaisiais taip pigiai. Ir jais dar nemokėtų naudotis net kaimo bobutės.