Žymos archyvas: teisėkūra

EP siekia įpareigoti įmones tikrinti, ar jų prekės neprisideda prie miškų naikinimo (0)

Miškų kirtimas | S. Žumbio nuotr.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį pritarė teisėkūros sumanymui dėl to, kad ES rinkai nebūtų teikiami su pasauliniu miškų ir kitų ekosistemų naikinimu susiję gaminiai.

Kadangi savanoriški sumanymai nedavė norimo rezultato, EP oficialiai paprašė Europos Komisijos pasiūlyti teisės aktus, kurie įpareigotų ES rinkai prekes teikiančias bendroves užtikrinti jų žaliavų kilmės atsekamumą ir išsamiai tikrinti, ar šios žaliavos nėra kilusios iš saugotinų natūralių miškų ar ekosistemų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Teisėkūra ir teisėsauga (20)

Alkas.lt koliažas.

Lietuvoje šiandien tokia padėtis, kad jaunuolis, sužalojęs ir kėsinęsis išprievartauti merginą, gali būti atleistas nuo realios laisvės atėmimo bausmės, o už politinį anekdotą apie liberalios politinės sistemos privilegijuotas grupes – imigrantus ar homoseksualistus – galima patekti cypėn. Kolega, šiuo metu studijuojantis teisę, apie tai tegali pasakyti – ką padarysi, tokie įstatymai.

Iš pažiūros teisėsaugos įstaigos tik vykdo politikų priimtus įstatymus. Bet ar visada problema – tik įstatymai? Tarkime, įstatymas numato bausmes už kurstymą susidoroti. Bet daina, kurioje apdainuojama teisė traiškyti vaikų galvas į sieną, pripažįstama humoru. Skaityti toliau

L. Kairiūkštis. Kiekybė ar Kokybė. Ar jūs perskaitote 600 romanų per metus? (3)

Teisės aktų skaičiaus kreivė | LR Seimo nuotr.

Seimo priimamų teisės aktų skaičius per kadenciją išaugo beveik 2,5 karto nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Galime pasidžiaugti vis didėjančiu Seimo veiklos kiekybinių rezultatyvumu. Per vieną posėdį Seimas sugeba apsvarstyti ir priimti 8 teisės aktus. Fantastika. Galiu tik stebėtis ir pavydėti Seimo nariams skaitymo ir analizavimo gebėjimų.

Štai vien priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas užima 45 lapus, kartu jį lydi 116 susijusių teisės dokumentų. Turbūt dar reikėtų paminėti, Skaityti toliau

T. Bakučionis. Prezidentės teisėkūros „varnelė“ arba kam skambina paskutinis skambutis (6)

Tomas Bakučionis | Asmeninė nuotr.

Kelis pastaruosius metus stebiu situaciją, kuomet vos ne kiekvienas eterį gaunantis viešas kalbėtojas manosi esąs švietimo ekspertas. Tai gali būti nekilnojamo turto verslo atstovas, politikas, bankininkas ir dar dievaži kas. Švietimo ekspertais tampa ir „olialia“ mamytės bei tėveliai, kurie nesibodi mokytojams nurodinėti, kokius „pedagoginius metodus“ šie privalą taikyti mokydami jų nepakartojamus ir talentingus vaikučius – tikrus deimančiukus. Tokia padėtis dar labiau devalvuoja ir taip jau prestižo nebeturinčią mokytojo profesiją. Todėl manau, kad praėjusį sekmadienį apie 6 tūkstančius piliečių (policijos vertinimu) sutraukęs mokytojų streiko palaikymo mitingas tikrai negali būti paskutinis ir mokytojų darbo užmokesčio tema toli gražu nebėra pagrindinė mokytojų protesto bangoje. Skaityti toliau

„Apie teisę ir ne tik“: Kaip Seime vykdomas teisėkūros procesas? (video) (1)

Edmundas Budvytis ir Remigijus Žemaitaitis | Alkas.lt nuotr.

Įstatymų leidimas yra Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinė prerogatyva. O kada atsiranda objektyvus poreikis įstatymiškai sureguliuoti vieną ar kitą visuomeninį santykį? T.y. sukurti ir išleisti tuos santykius reguliuojančius įstatymus. Ar tikrai realiai suprantamas toks poreikis ir kaip tai atsilieps šalies ekonominiam, politiniam gyvenimui. Kitaip tariant, ar bet kas gali valdyti Valstybę? Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas tie „mes“, kuriems „nesiseka valdyti savo valstybės“? (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš kurį laiką filosofas Krescencijus Stoškus paskelbė savo pamąstymus apie dabartinę Lietuvos valstybės ir jos visuomenės būseną, kurie įtaigoja nelinksmą išvadą – nykstame, menkėjame, tad valstybėje nieko nekeičiant sunku tikėtis tokią raidos kryptį imsiant ir pasikeisiant.

Filosofo pastebėjimai taiklūs, tačiau jau nesyk nurodyti ir aprašyti. Lietuvos bėdos jau tapo tarsi tokiomis akivaizdybėmis, kad apie jas tiesiog nebenorima kalbėti. Juolab priartėjus rinkimams, kurie įvairių orientacijų bei patirties politikus akina piešti rožinį Lietuvos vaizdinį, pagražintą laimės indekso matavimais ir kitokiais ekonominiais „veržlumo“ rodikliais, kuriuos jie dar Skaityti toliau

Prezidentė kreipiasi į KT dėl prieštaringai vertinamo Vyriausybės nutarimo (2)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, naudodamasi Konstitucijos suteikta teise, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydama ištirti, ar priimant Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo panaikintos kurortų apsaugos zonos, nebuvo pažeista Konstitucija ir įstatymai.

„Jau keletą mėnesių besitęsiantis „Vijūnėlės dvaro“ skandalas menkina pasitikėjimą Vyriausybe. Pažadus atsakingai įvertinti situaciją lydi nauji pažadai. Jau beveik pusę metų Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Apie teismus ir sveiką protą (17)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienas pagrindinių demokratinės teisinės valstybės atpažinimo ženklų – valdžių padalijimo principas, kurio laikytis privalu kiekvienam su valstybės valdymo sąranga susijusiam piliečiui, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų. Atrodytų, politologijos pradžiamokslyje išmokta savaime suprantama aksioma neturėtų kelti niekam abejonių, juolab, kad šie atskyrimo principai yra aiškiai ir suprantamai išdėstyti pagrindiniame šalies įstatyme, kuriuo grįsta visa teisėkūra.

Įstatymus leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios – tai trys demokratijos ramsčiai, užtikrinantys mūsų ramybę, saugumą, Skaityti toliau

P. Gylys. Konstitucinio Teismo sprendimas: korupcinis? (6)

Povilas Gylys | Penki.lt nuotr.

Mūsų Konstitucinis Teismas yra garsus tuo, jog nuo Egidijaus Kūrio laikų dalyvauja konstituciniame perversme – 1992 m. referendume priimtos Konstitucijos fundamentinių nuostatų keitime. Jis yra tapęs naujosios nomenklatūros, besirūpinančios savo gerove, o ne bendruoju gėriu, dalimi. O tai reiškia korupciją, gedimą plačiąja tos sąvokos prasme. Privačių ar grupinių interesų kėlimas virš viešųjų ir yra korupcija.

Paskutinis, 2015 m. sausio 14 d. sprendimas tai patvirtina. Konstitucinis Teismas išaiškino, jog draudžiama mažinti bendrąjį socialinių garantijų, pirmiausia, pensijų, lygį. Manau, tuo sprendimu pažeidžiami teisingumo, solidarumo ir protingumo principai. Skaityti toliau

P. Gylys. Ką būčiau pasakęs pasaulio lietuvių ekonomikos forume (21)

Povilas Gylys

Lietuvoje įvyko eilinis pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, kuriame turėjo būti svarstomi strateginiai mūsų šalies ūkio raidos klausimai vidaus politikos ir tarptautiniame kontekste. Į forumą nebuvau kviestas, todėl negalėjau išdėstyti savo požiūrio tenai. Tačiau jaučiu profesinę ir pilietinę pareigą pateikti savo, kad ir labai koncentruotą, telegrafiškai išdėstytą  požiūrį į mūsų ūkinę situaciją forumo kontekste.

Esu holistinės krypties ekonomistas, todėl nesutinku su forume vyravusia, nors ir nebylia, nuostata, kad ekonomika ir rinka arba kitaip Skaityti toliau

Z. Šličytė. Santuokos unikalumas ir falsifikacija (5)

Zita Šličytė | J.Valiušaičio nuotr.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 12 d. priėmė prejudicinį sprendimą (o tai reiškia, kad jis privalomas visų Europos Sąjungai priklausančių valstybių teismams) Frederiko Hejaus (Frederic Hay) byloje su jo darbdaviu „Credit agricole“.

„Credit agricole“ nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad nuolatiniams tarnautojams, kurie sudaro santuoką, suteikiamos visiškai apmokamos 10-ies darbo dienų atostogos. Be to, jiems išmokama 1/36/ atlyginimo už ankstesnį mėnesį dydžio priemoka. Tos lengvatos nebuvo suteiktos F.Hay, kuris įregistravo civilinio solidarumo paktą.

Pagal Prancūzijos teisę civilinis solidarumo paktas yra dviejų pilnamečių Skaityti toliau

Žmogaus teisių ekspertai sukritikavo Kriminalinės žvalgybos įstatymą (2)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vilnius, spalio 9 d. Europos žmogaus teisių konvencijos taikymą Seime nagrinėję žmogaus teisių ekspertai spaudos konferencijoje sukritikavo spalio 2 d. Seimo priimtą „Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą“.

„Panašių įstatymų galiojimo geografinė teritorija labai panaši į buvusios SSRS žemėlapį, o jo efektyvumas kovojant su nusikalstamumu yra abejotinas“, – sakė šiuo metu Europos Tarybą žmogaus teisių klausimais konsultuojantis ekspertas Dovydas Vitkauskas, ilgametis Europos Žmogaus Teisių Teismo vyriausiasis teisininkas. Skaityti toliau