Žymos archyvas: tautinių mažumų švietimas

Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrės aptarė tautinių mažumų švietimą abejose šalyse (5)

Lietuvos Švietimo ministrės J. Petrauskienės susitikimas su Lenkijos švietimo ministre Ana Zalevska | smm.lt nuotr.

Rugpjūčio 31 d., penktadienį Lietuvos švietimo ministerijoje vyko švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės susitikimas su Lenkijos švietimo ministre Ana Zalevska (Anna Zalewska), kuriame  aptarė tautinių mažumų švietimą abejose šalyse, taip pat pasikeista profesinio mokymo patirtimi.  Lenkijos delegaciją domino Lietuvos patirtis iš esmės pertvarkant profesinio mokymo sritį, nes šioje kaimyninėje šalyje taip pat planuojami pokyčiai šioje srityje.

Susitikime pabrėžtas tikslas, kad abiejų šalių tautinių mažumų mokyklų mokiniai vienodai gerai mokėtų valstybinę ir gimtąją kalbas. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (25)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Koks bus Lenkijos lietuvių švietimo likimas? (12)

Žiemos stovykla Seinuose | e-ausra.pl nuotr.

Lenkijoje nenutyla diskusijos apie įsibėgėjančią švietimo reformą. Tačiau susidaro įspūdis, kad politikų ir publicistų žvilgsniai krypsta ne į tą pertvarkos pusę, kuri yra esminė keičiant valstybės raidos greitį ir kryptis. Bent man atrodo, kad svarbiausi klausimai ne tie, kiek reforma kainuos, kiek mokytojų neteks darbo, ar išliks gimnazijos, ar ne, kokio amžiaus vaikai privalės pradėti lankyti mokyklą. Tai neesminiai, antraeiliai dalykai. Tai tik priemonės pagrindiniam tikslui pasiekti. Pagrindinis su švietimo pertvarka susijęs klausimas yra ne organizacinio, bet ideologinio pobūdžio. Skaityti toliau