Žymos archyvas: tautinis ugdymas

V. Bubnys: Be tautiškumo mes sergame (15)

Vytautas Bubnys | respublika.lt nuotr.

Šiandien minima Tarptautinė tautos diena. Ar Tautos diena išlaikiusi aktualumą šiame globalizmo idėjų laike? – klausėme rašytojo, prozininko, dramaturgo Vytauto Bubnio.

– Esame nusiritę giliai į Tautos nykimo duobę. Daug ką esame praradę. Reiktų daug pagalvoti apie pastaruosius dešimtmečius – kažkada žmones trėmė prievarta, o kas šiais laikais žmones ištremia iš Lietuvos, jau atgavus nepriklausomybę? Daugelis pakėlė galvas ir išskrido į Vakarus ieškoti geresnio gyvenimo. Suprantu, atsiveria vartai ir norisi labai daug ką pamatyti, sužinoti, pabendrauti, – tai labai gražu, kita vertus, Tautos dalies praradimas kasmet vis auga. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Konferencija: žvilgsnis į jaunimo tautinį, valstybinį ir patriotinį ugdymą (7)

Prof. dr. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr..

Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią surengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubas (valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (pirmininkas Algis Narutis), vienijanti 23 nevyriausybines organizacijas. Šioje konferencijoje pranešimą „Lietuvos jaunimo mankurtinimas: priežastys ir padariniai“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau

A. Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams (29)

Alkas.lt koliažas

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria. Skaityti toliau

Gedimino pilies bokšto vėliava bus perduota Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio gimnazijai (0)

veliava-vaikas_smm-lt

2017 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšto vėliava, plevėsavusi jame 2016 m., bus perduota saugoti Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio  gimnazijai, pasižymėjusiai pilietinio ir tautinio ugdymo srityje. Ši gimnazija aktyviausiai dalyvavo nacionaliniuose Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijų organizuojamuose pilietinio ugdymo konkursuose, tapo konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ laimėtoja. Gimnazija ypač aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos šaulių sąjunga.

Nuo 2006-ųjų metų senoji Gedimino pilies bokšto vėliava iškilmingai įteikiama mokyklai, pasižyminčiai pilietiniu ir tautiniu mokinių ugdymu, kurią išrenka Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos. Skaityti toliau

ŠMM ministrė: Patriotiškumui ugdyti reikalingos bendros ir sutelktos visų pastangos (1)

Smm-patriotiskumo ugdymas_smm.lt

„Patriotiškumo pamatai kuriami šeimoje. Visgi mokyklai, kurioje bręsta asmenybė,  tenka didžiulis vaidmuo formuojantis ryšiui su Lietuva. Tam, kad patriotinis ugdymas taptų mokyklos kultūros šerdimi, reikalingos bendros ir sutelktos visų pastangos“, – pažymi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, trečiadienį dalyvavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje. Vienas iš posėdžio klausimų buvo skirtas patriotiniam ugdymui Lietuvos mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Skaityti toliau

Ar būti patriotu (ne)madinga? (8)

Ekskursija Stebykloje_ is interneto nuotr.

Kiek šiandien svarbi meilė ir pagarba savo šaliai, jos tradicijoms, istorijai ir kultūrai, ar šiuolaikinėje mūsų valstybėje dar yra vietos pilietiškumui? Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma lapkričio 6-7 dienomis švietimo parodoje „Mokykla 2015“, kurioje šiais metais pilietiškumo ugdymui skiriamas ypatingas dėmesys.

Kaip sako Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, šiuo metu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos yra atsakingos už jaunosios kartos pilietinio aktyvumo skatinimą, mokinių pilietiškumo ugdymą kuriant atvirą pilietinę visuomenę. Skaityti toliau

A. Sinicė. Valstybę atkūrėme, atkurkime ir Tautos savimonę (22)

Alina-Sinice-baltusalele.lt-nuotr

Šiuolaikiniame, labai skubančiame ir agresyviame gyvenime, dauguma jaučia nerimą – nepateisintus lūkesčius nukreiptus į mus, sukeltus kitų žmonių. Nerimas kyla iš nežinojimo kodėl ir kam gyveni, vienaip ar kitaip elgiesi, nors aplinka atrodo aprūpina viskuo, tik mokėk paimti, taigi, žmogus nesupranta, kodėl blogai jaučiasi ir kodėl patenkinus medžiaginius poreikius vis lieka nelaimingas.

Taip jau buvo, kad sovietiniame režime mūsų šaknys buvo kapojamos – brukama kitos tautos kultūra, tuo pačiu menkinamos prigimtinės žmogaus vertybės, tautybė ir Skaityti toliau

Vaikai nuo mažens nemokomi būti lietuviais (0)

vaiku-trispalve

Kartais atrodo, kad mūsų valstybėje stinga aiškios etninės kultūros ugdymo sistemos, apimančios žmogų nuo gimimo. Į ikimokyklines įstaigas veržiasi vaikams iš prigimties svetimos ir juos bauginančios šventės. Tokios kaip Helovinas. Kad būtų patrauklesnės, jos įvelkamos į įsibrovėlio moliūgo drabužį. Kokią įtaką daro tokia ir panaši nuo mažų dienų formuojama kultūra, kalbėjomės su Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstove Rasa Žemaite.

Skaityti toliau

Susikūrė skrajojantis lietuvių tautinis teatras „Želmuo“ (0)

Scena iš spektaklio „Pavasario balsai“, skirto poeto Maironio gyvenimui ir kūrybai: T.Navickytė (akt. A.Kondraškienė), Maironis (akt. E.Mažintas)

Tautino teatro „Želmuo“ įkūrėjas Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. Egidijus Mažintas nuo 1990m. gyveno ir dirbo JAV, kuriose su šeima praleido 10 metų. Bet maestro kamavo nostalgija protėvių kraštui ir grįžo gyventi į Lietuvą.

Baigęs profesionalaus operos solisto studijas Vilniaus konservatorijoje pas prof. Vaclovą Daunorą ir profesionalios muzikinės režisūros studijas Maskvoje (Rusija) pas slavų muzikinės režisūros patriarchą prof. Borisą Pokrovskį, Egidijus nenuėjo į korumpuotus ir komercinius Lietuvos valstybinius teatrus, kamuojamus nesutarimų ir teatrinės kultūros nuosmukio, bet atsidėjo savo kūrybiniam credoSkaityti toliau