Žymos archyvas: šventumas

Ą. Bajor. Šatrijos ugnies šventumu paženklinti (video) (5)

Amžinos ugnies sergėtojų vėliava. Vėliavos autorius Linas Zeniauskis | Ą. Bajor nuotr.

Šiomis dienomis  prigimtinio tikėjimo puoselėtojai mini dvi sukaktuves: prieš metus, rugsėjo 10  dieną, Anapilin iškeliavusio Amžinosios ugnies puoselėtojo vaidilos Adolfo Gedvilo mirties metines (1935-2017) ir rugsėjo 12 d. – metus, kai Amžina šventa ugnis neužgesdama dega Šatrijos piliakalnyje.

Pačioje Žemaitijos širdyje, kur kalno viršūnė kone liečia dangų, kur aplinkui žaliuoja vešlūs miškai ir vos vos matosi tolumoje miestelių  pastatai, gyvastimi vėl pulsuoja Skaityti toliau

Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus (2)

Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė | Asmeninė nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.

– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau

K. Stoškus. Nepriklausomybės šimtmetis: šventė, pasididžiavimas ar eilinė pramoga? (7)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Proga. Kad ir kokių kiltų abejonių, privalome nusilenkti tiems žmonėms, kurie sumanė Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio jubiliejų. Tai kol kas vienintelė proga po gana ilgos pertraukos visai tautai apgalvoti ir įvertinti tai, ką reiškia du valstybės išsilaisvinimo etapai iš Rytų imperinės priklausomybės.

Sunku įsivaizduoti, kuo mes būtume šiandien, jeigu paskutinį šimtmetį nebūtume turėję savo valstybės. Kažin kas būtų likę iš mūsų žemės, jos gamtos, mūsų kultūros, papročių, kalbos, mūsų istorijos ir pačios tautos.

Net jei dar kas nors būtų atsiminę savo kilmę ir kalbą, Skaityti toliau

Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį (3)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Kokiam savo tėvynę gerbiančiam lietuviui, nors ir verslininkui, galėtų ateiti į galvą valstybės atkūrimo 100-mečio simboliką spausdint ant šikpopierio?!

Ukrainiečiai spausdina ant tualetinio popieriaus kremliaus atributiką, bet jų santykis su agresoriumi taigi kitoks, negu mūsų su šimtmetį mininčia savo šalimi…

Atgimimo pradžioje į Vilnių buvo atvykusi kažkokia vokiečių pankroko grupė, ir jos vyrukai, pačiupę mūsų neseniai atsikovotąją Trispalvę, šokdami scenoje, švaistėsi ja sau kažkur aplink klyną… Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau

XXI etninės kultūros seminare gilintasi į šventumo raišką tautinėje kultūroje (0)

Armėnijos Istorijos ir archeologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Arusiak Saakian | LNKC nuotr.

Kasmet žmonės, saugantys savo krašto kultūros tradicijas, renkasi į savo „krivūlę“. Šiemet jau XXI etninės kultūros seminaras, kurio tema „Šventumo dėmuo – iš paveldėtosios kultūros“, vyko Kernavėje. Renginyje dalyvavo net 137 specialistai iš 46 savivaldybių – tai etninės kultūros centrų, muziejų, nacionalinių bei regioninių parkų etninės kultūros darbuotojai, taip pat Tautodailininkų sąjungos skyrių, amatų centrų atstovai. Juos kasmet sukviečia Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Paskaitas pasirinkta seminaro tema skaitė žymūs mūsų kultūros tyrinėtojai. Archeologas, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius apžvelgė Lietuvos šventviečių Skaityti toliau

Jaunimas Švenčionyse gilinsis į protėvių šventumo pajautą (nuotraukos, video) (0)

Ramuvos-stovykla-Vytauto-Daraskeviciaus-nuotr-13-K100

Rugpjūčio 10 d. Dvarciškiuose, Švenčionių rajone prasidėjo tradicinė Lietuvos ramuvų sąjungos vaikų ir jaunimo etnokultūros stovykla. Šiais metais stovyklos tema – „Švenčionija“. Bus siekiama plačiau ir giliau pažvelgti į Švenčionių krašto dvasinį paveldą,  gilintis į mūsų protėvių šventumo pajautą.

„Švenčionys“, „Švenčionėliai“, ežerai su vardais „Šventas“ primena mums, kad mūsų protėviams žemė ir gamta buvo šventa. Šventa ji yra ir mums, Romuvos žmonėms“ – Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario! (19)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Per amžių glūdumas lietuviai išsaugojo įstabią Vėlinių dainą-žaidimą, kurio pirmas posmas skamba ypatingais žodžiais:

Kas tave šaukia?
Žalio vario!

Kituose posmeliuose, vis kartojant „Žalio vario!“, išdainuojamas ilgesys ir kviečiama palaipsniui praeiti pro vėlių vartelius. Skaityti toliau

Naujo dokumentinio filmo „Dzūkijos jautis“ premjera kovo 16 dieną (video) (0)

Dok. filmas „Dzūkijos jautis“ | monoklis.lt nuotr.

Kovo 16 dieną, šiuo metu vykstančiame festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks režisieriaus Lino Mikutos ir studijos „Monoklis“ platinamo dokumentinio filmo „Dzūkijos jautis“ premjera.

„Dzūkijos Jautis“ – filmas apie kasdien nykstantį lietuvišką kaimą. Kaimą, sužalotą sovietinės praeities, bet išlaikiusį senąją, archaišką pasaulėjautą. Tai – kitas pasaulis, toli nuo didmiesčių triukšmo, sutvertas Dievo, o ne žmogaus. Tokiame pasaulyje gyvena Jonas arba „Jautis“ (tokią pravardę jam davė kaimiečiai dėl gandų apie jo neįtikėtiną jėgą). Pagrindinio herojaus vedama siužetinė linija pasakoja apie žmones, užstrigusius pasaulyje tarp degradacijos ir šventumo. Skaityti toliau